joni kviciani
afxazur-qarTuli integraciis
problemebi XX-XXI s.s.
(socialur-kulturuli aspeqtebi)
gamomcemloba `universali~ Tbilisi 2013
2
naSromSi civilizaciuri meTodologiis safuZvel-
ze gaanalizebulia afxazur–qarTuli integraciis prob-
lemebi da konfliqtis gamomwvevi mizezebi XX–XXI ss.
naCvenebia, rom sabWoTa modernizaciulma da am mi-
marTulebiT postsabWouri politikis inerciam saqarTve-
loSi da mis samezobloSi (CrdiloeT kavkasia) CixSi moaq-
cia sabWoTa kavSirSi xelisuflebis mier gatarebuli
erovnuli politika. avtoris azriT saWiroa am ukanaskne-
lis erovnul–kulturuli problematikis sibrtyeSi ga-
dayvana. amasTan dakavSirebiT naSromSi warmodgenili azri
iTxovs, saqarTveloSi socialuri integracia mSvidobi-
anad eguebodes kulturul mravalferovnebas da amis sa-
fuZvelze axdendes axali samoqalaqo sazogadoebis for-
mirebas.
redaqtori dazmir jojua
© j. kviciani, 2013
gamomcemloba `universali~, 2013
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30 E–mail: [email protected] ISBN 978-9941-22-086-9
3
Sesavali
saqarTvelos demokratiuli aRmSeneblobis
procesSi afxazeTis problemis gadauWreloba emuq-
reba qveynis usafrTxoebas, xels uSlis mis axal
socialur-kulturul integracias. sabWoTa moder-
nizaciis pirobebSi afxazeTis konfliqtTan dakavSi-
rebiT warmodgenili dezintegraciuli faqtorebis
gamomwvevi mizezebis Cveneba, amdenad, warmoadgens
aqtualur amocanas.
situacia ufro metad daZaba ruseTis mier af-
xazeTis damoukidebel saxelmwifod aRiarebam 2008
wlis agvistos saqarTvelo-ruseTis omis Semdeg.
Seqmnili viTareba bevr problemebs uqmnis TviT af-
xazebsa da rusebsac, rogorc qveynebs SigniT, ise
gareTac.
xom ar aris saqarTvelo-ruseTis urTierTobeb-
Si Seqmnili viTareba sabWoTa modernizaciis Sede-
gebiT ganpirobebuli? sabWoTa kavSirSi warmoqmnil-
ma socialur-kulturuli xasiaTis romelma faqto-
rebma gamoiwvia, kerZod, aramarto saqarTvelos, ara-
med TviT ssrks daSlac? xom ar gamxdaran saqarTve-
lo da ruseTi sabWoTa modernizaciuli politikis
msxverplni?
gasulma drom gviCvena, rom qarTul-afxazuri
problemis daregulireba sasicocxlod mniSvnelo-
vania ara marto qarTvelebisa da afxazebisaTvis,
aramed kavkasiis regionis yvela im qveynisaTvis, ro-
melic am problemaSi pirdapir Tu iribad aris Car-
Tuli da, agreTve, saerTaSoriso TanamegobrobisaT-
vis. dRes separatizmi, gansakuTrebiT msoflios fi-
nansuri krizisis fonze, ekonomikurad ganviTare-
bul qveynebSic ki (espaneTi, didi britaneTi da sxv.)
axal momxreebs iZens. separatizmi mTel msoflios
4
emuqreba da iTxovs sazRvrebis urRvevobis Sesaxeb
helsinkis 1975 wlis SeTanxmebis gadaxedvas, rasac
SeuZlia gamoiwvios msoflioSi or aTasze meti eT-
nosis miswrafeba TviTgamorkvevisa da sakuTari sa-
xelmwifoebrivi warmonaqmnebis Seqmnisaken. es ki, Ta-
vis mxriv, msoflioSi uprecedento destabilizacias
Seqmnis.
amave dros aRsaniSnavia, rom msoflioSi dRes
Seqmnili viTareba misi progresisken svlis tenden-
cias ar warmoadgens. piriqiT, globalizaciis
(msoflio integraciis) paralelurad mimdinareobs
regionalizaciis (lokaluri integracia) procesi,
romelic, racionalur azrovnebasTan erTad, xels
unda uwyobdes axali identurobis, integraluri az-
rovnebis dominanturi matricis mqone adamianis Ca-
moyalibebas.
kavkasiis regionSi oTxi saxelmwifos (saqar-
Tvelo, azerbaijani, somxeTi, ruseTis federacia)
Tanaarsebobis bolo oci wlis istoria cxadyofs,
rom regionis integracias, Tanamedrove gamowvevebis
fonze (separatizmi, terorizmi, msoflio finansuri
krizisi da a.S.), alternativa ar gaaCnia.
kavkasiis qveynebidan, vercerTi cal-calke
aRebuli, ver gascems pasuxs im gamowvevebs, romel-
Ta winaSec isini drom daayena. amisi kargi dasturia
maTi postsabWouri istoriis ocwliani, e. w. moder-
nizaciis wlebi, rodesac sityva da saqme did kon-
trastSi iyo erTmaneTTan.
azrovnebis inercia, romelic dafuZnebulia mar-
qsistul-leninur formaciul meTodologiaze, erTa
TviTgamorkvevas dResac eTnikurobas ukavSirebs da
aqtualurs xdis mis erovnul-teritoriul saxel-
mwifoebriv xedvas.
5
amave dros, rogorc n. lumanis naSromebSia
naCvenebi, dedamiwaze msoflio sazogadoebis formi-
rebis procesi mimdinareobs. avtori xazs usvams
msoflio Tanasazogadoebis arsebobas funqcionalu-
ri diferenciaciis safuZvelze da aRniSnavs, rom
regionul gaerTianebebs ar ZaluZT brZola mougon
msoflio Tanasazogadoebas. regionuli integracia
wamgebiania, rodesac subieqtebi cdiloben Tavi da-
imkvidron saerTaSoriso gavlenebis sawinaaRmde-
god(1). amrigad, Tu ramdenad dauWeren mxars kavkasie-
li erebi msoflioSi mimdinare globalizaciis pro-
cess msoflio sazogadoebis Sesaqmnelad, es bevri
ramiT iqneba damokidebuli sazogadoebaSi meTodo-
logiuri pluralizmis damkvidrebaze, rac, Tavis
mxriv, SesaZlebels gaxdis gadavafasoT Cveni saxel-
mwifoebrivi mowyobis istoriis periodi XX-XXI sau-
kuneebSi.
6
Tavi I. problemis istoriografia
qarTul istoriografiaSi afxazur problemas-
Tan dakavSirebuli samecniero kvlevebis farTo speq-
tri arsebobs, gansakuTrebiT, afxazeTis 1992-1993 ww.
konfliqtis Semdgomi periodidan (m. lorTqifaniZe,
l. ToiZe, e. xoStaria-brose, j. gamaxaria, g. anCabaZe,
g. gasviani, T. mibCuani, z. papasqiri, d. sturua, d. jo-
jua, g. nodia, d. dolbaiZe, v. keSelava, z. xorava, b.
kvaracxelia, a. sonRulaSvili da sxv.) dasmul prob-
lemas sakmao yuradRebas uTmoben afxazi da rusi
mkvlevarebic (i. anCabaZe, v. Cirikba, s. lakoba, a. lef-
saia, s. damenia, s. Cervonnaia, v. Snirelmani, v. zaxa-
rovi, a. areSevi, e. semerikova da sxv.).
dasaxelebul avtorTa didi nawili Tavis kvle-
vebs konfliqtis gamomwvevi mizezebis Ziebas ukavSi-
rebs. am mizezebis Zieba ki Cvens mier gansazRvrul
qronologiur CarCos scildeba, Tumca sakiTxis spe-
cifikuroba moiTxovs garkveul istoriul eqskurss
warsulSi.
warsulTan kavSirSi mecnierebis yuradRebis
centrSi eqceva afxazi xalxis warmomavlobisa da ma-
Ti teritoriuli gansaxlebis sakiTxi. akademikosi m.
lorTqifaniZe unda gamoxatavdes qarTvel mkvlevar-
Ta didi nawilis azrs, rom afxazebis (afsuebi) da-
savleT saqarTveloSi qarTvelebTan erTad `erTnai-
rad mkvidri mosaxleobaa~, rom afxazebi aq `uZvele-
si droidanac da XVII saukunidanac cxovroben (1). am sakiTxTan dakavSirebiT aris sxva Tvalsaz-
risic, magaliTad, g. gasvianis Sexeduleba am sakiT-
xze emyareba p. ingoroyvas naSromis `giorgi merCu-
le~ koncefcias da Tvlis, rom afxazeTis Zveli mo-
saxleoba qarTvelebi (qarTveluri xalxi) iyo, xo-
7
lo afsua-abazebi da adiRe-Cerqezebi afxazeTSi gvi-
an Camosaxlebulni arian, romelTac im qveynisa da
xalxis saxeli ewodaT da adgilobriv qarTveleb-
Tan SedarebiT, yovelTvis umciresobas Seadgendnen
(2). am mosazrebas qarTul istoriografiaSi sayo-
velTao gavrceleba ar miuRia.
g. anCabaZe miiCnevs, rom `afxazuri eTnosi Tavda-
pirvelad monawileobda erTiani saqarTvelos Sene-
baSi da misi xalxis nawilad aRiqmeboda~, xolo
XV-XVI saukuneebis Semdeg, avtoris azriT, xdeba
afxazi xalxis `erTgvari CamoSoreba sruliad sa-
qarTvelosgan~. amis mizezi, misive azriT, gaxldaT
Sesusteba qristianobisa, romelic aq ucxo enaze
iyo gavrcelebuli. xazi esmeba imasac, rom qristia-
noba afxazeTSi adrec zedapirulad iyo gavrcele-
buli. g. anCabaZe aRniSnavs, rom `qarTuli ena afxa-
zeTSi mxolod gabatonebuli klasisTvis iyo xelmi-
sawvdomi, xolo mosaxleobis farTo fenebi mas ar
flobdnen~. amis mizezad saxeldeba afxazuri eTno-
sis qarTulenovani mosaxleobisagan gamijvna dasav-
lur-qarTuli enobrivi (megruli, svanuri - j. k.) ba-
rierebiT. amis gamo, avtoris azriT, `afxazeTSi, igi-
ve samegrelosgan gansxvavebiT, fexi ver moikida er-
Tiani qarTveli xalxisadmi kuTvnilebis Segnebam~
(3). g. anCabaZisagan gansxvavebiT, a. baqraZes miaCnia,
rom afxazeTSi mosaxleobis erTi nawilis mier is-
lamis aRiarebam `gaaCina bzari afxazeTsa da deda-sa-
qarTvelos Soris~, da rom “es bzari ostaturad ga-
moiyena ruseTma, TandaTanobiT gazarda da gaaRrmava
igi~. avtoris azriT, yovelive amis Semdeg adgili
hqonda muhajirobas, rac ruseTis carizmis koloniu-
ri politikis ZalisxmeviT iqna ganxorcielebuli da
8
afxazebis TurqeTSi gadasaxlebiT dasrulda. avtori
xazs usvams, rom erTaderTi xalxi, visac afxazeTSi
gamoTavisuflebul miwebze dasaxleba ekrZaleboda,
iyvnen qarTvelebi. a. baqraZe yuradRebas miapyrobs
1864-1921 wlebis movlenebs, rodesac afxazeTSi `Zire-
uli cvlilebebi moxda~, anu `afxazTa erTi naxevari
TurqeTSi gadasaxlda da arsebiTad gaTurqda~ da
`afxazTa meore naxevari, marTalia, Sin darCa, magram
carizmis gamarusebeli politikis wyalobiT garusda
da qarTuli erovnuli samyarodan gadavida rusul
erovnul samyaroSi~ (4). b. kvaracxelias amasTan dakavSirebiT mohyavs
afxazeTSi XIX-XX ss. Mmijnaze moRvawe cnobili
qarTveli ganmanaTleblisa da sazogado moRvawis
niko janaSias sityvebi: `qarTuli ena gandevnilia
skolidan, eklesiaSi ar aZleven nebas qarTvelebs
qarTulad moisminon wirva-locva... da amitom arafe-
ri ar unda daviSuroT, rom cotaTi mainc Sevasus-
toT Cveni Zalad gaucxovneba...~. amasTan erTad, av-
tori miuTiTebs n. janaSias mier XX saukunis dasaw-
yisSi qarTul periodikaSi gamoqveynebul statiaze,
sadac naTqvamia, rom XIX saukunis samociani wlebis
qarTveli moRvaweebis mimarT gamoTqmuli iyo sayve-
duri imis Taobaze, rom maT araferi ar iRones af-
xazeTSi qarTveli mosaxleobis dasaxmareblad (5). aqve gvinda aRvniSnoT j. gamaxarias mosazreba, rom
qarTuli erovnuli ideis zrdasTan erTad (ilia
WavWavaZis meTaurobiT), ruseTis imperia Cqarobda
afxazeTSi daeCqarebina asimilaciuri procesebi (6). afxazi mkvlevari a. lefsaia aRniSnavs, rom
swored `qarTuli nacionalizmis zrdas mivyavarT
iqamde, rom mefis ruseTi iwyebs mis Sefasebas, ro-
gorc safrTxes da amitom amieridan is fsons debs
9
afxazebze~. miuxedavad imisa, rom carizmma 1864
wlis ajanyebis Semdeg afxazebi `damnaSave xalxad~
gamoacxada. mogvianebiT es braldeba ixsneba da av-
toris azriT, iwyeba `dayavi da ibatones~ politikis
gatareba (7). yuradRebas ipyrobs j. gamaxarias Sefaseba, rom
carizmis amgvari politika aqtiur fazaSi Sedis
XIX s. 80-90-ian wlebSi avtori imowmebs niko janaSi-
as mier 1909 wels qarTul presaSi gamoqveynebul we-
rils, sadac naTqvamia: `exla minda aRvniSno Tu ro-
gor icvlebian droni da garemoebani, aqamde Tu af-
xazebs erekebodnen (rusebi _ j. g.) da gaiZaxodnen
`mogvSordiT Tavidanao~, exla viTom maT eloliave-
bian da esec mxolod imitom, rom bolo mouRon da
mospon is mcirericxovani naSTi istoriuli kavSiri-
sa, romelic mravali saukunis ganmavlobaSi aerTia-
nebda afxazTa da qarTvelTa~ (8). a.lefsaias amave dros miaCnia, rom afxazeTis
konfliqtSi mxolod ruseTis dadanaSauleba mcda-
ria da rom marto afxazur da qarTul mxareebs So-
ris arsebulma daZabulobam miiyvana saqme afeTqebam-
de. erT-erT mizezad is miiCnevs muhajirobis faqts,
romlis Sedegadac viTomcda bevr qarTvel glexs
SesaZlebloba mieca afxazeTSi dasaxlebuliyo, da
rom aman daudo saTave qarTvelebis mimarT afxaze-
bis ukmayofilebas (9). saqme ki piriqiT iyo –ruseTma
akrZala qarTvelebis Casaxleba afxazeTSi da xeli
Seuwyo aq Camosaxlebuliyvnen rusebi, somxebi, ber-
Znebi da sxv. b. kvaracxelia amasTan dakavSirebiT
aRniSnavs niko janaSias ukmayofilebas XIX saukunis
samociani wlebis qarTveli moRvaweebis mimarT, rom
maT araferi iRones afxazeTSi qarTveli mosaxleo-
bis dasasaxleblad (10).
10
veTanxmebi a. lefsaias, romelic samarTlianad
usvams xazs qarTuli nacionalizmis zrdas, rac im
dros damaxasiaTebeli iyo bevri sxva xalxisTvisac,
romlebic imperiebis mxridan Cagvras ganicdidnen.
gansakuTrebulad es exeboda ruseTis imperias, ro-
melic XIX-XX ss. mijnaze kulturul-civilizaciur
`hibrids~ warmoadgenda (qveynis feodalur-agraru-
li da kapitalistur-industriuli socialur-ekono-
mikuri mdgomareoba) da misi `dayavi da ibatones~
politika gansakuTrebuli simZimiT awveboda dapyro-
bil xalxebs. feodaluri da kapitalisturi marTvis
narevi politikis mosaxleobaze zewolam, eTnikuri
nacionalizmis zrdam da maT Soris winaaRmdegobe-
bis matebam daamxo ruseTis carizmi.
saqarTvelos demokratiuli respublika 1918-1921 w.w. a. lefsaia Tavis naSromSi ganixilavs XX saukunis
dasawyisSi afxazebis erovnuli TviTSegnebis gamoR-
viZebis sakiTxs da miiCnevs, rom 1918-1919 wlebSi af-
xazeTSi sabolood jer kidev ar iyo Camoyalibebu-
li qarTvelis, rogorc mtris negatiuri imiji. av-
tori aqve aRniSnavs, rom maT Soris ndobis xidis
sabolood Catexva moxda 1930-1950 wlebSi. misi az-
riT maSin, rodesac skolebSi xdeboda afxazuri
enis akrZalva, saerTo mosaxleobasTan SedarebiT
afxazebis xvedriTi wilis Semcireba, qarTvele-
bisgan gansxvavebiT. yovelive aman, avtoris Tval-
sazrisiT, sabolood Seuwyo xeli afxazebSi Camoya-
libebuliyo qarTvelis, rogorc mtris xati (11). a. menTeSaSvili aRniSnavs, rom carizmis damxo-
bis (1917 w. Tebervali) Semdegac 1917-1921 wlebSi ru-
seTi kvlav ganagrZobda `dayavi da ibatones~ poli-
tikas. igi miuTiTebs, rom afxazeTis demokratiuli
11
inteligencia d. gulias meTaurobiT qarTvel xal-
xTan erovnul-kulturul sawyisebze daaxloebis
iniciativiT gamodioda. avtori aRniSnavs, rom de-
mokratiul saqarTvelos soxumis `okrugisaTvis~
araerTi brZolis gadatana mouxda general giorgi
mazniaSvilis meTaurobiT denikinis TeTrgvardie-
lebTan da bolSevikur razmebTan. sainteresoa a.
menTeSaSvilis mier warmodgenili masalebi 1918
wlis 25 seqtembers saqarTvelosa da yubanis xeli-
suflebis warmomadgenelTa Soris gamarTuli TaT-
biridan. am TaTbirze “moxalise armiis” generali
aleqseevi cdilobda mieRwia gagrisa da soWis ol-
qebis `sufTa rusul~ olqebad aRiarebisaTvis da
xazs usvamda yubanis mxaris SemadgenlobaSi maTi
Sesvlis aucileblobas. amaze ki saqarTvelos xeli-
suflebis warmomadgeneli e. gegeWkori pasuxobda,
rom molaparakeba mxolod 1905 wels dadgenili saz-
Rvrebis aRiarebiT iqneboda SesaZlebeli. ra Tqma
unda, 1905 wels carizmis mier dadgenili adminis-
traciuli sazRvrebi ar atarebda SemTxveviT xasi-
aTs. simarTle ar iyo vorobiovis gancxadeba TiT-
qosda afxazeTSi maSin sul ramdenime aseuli qar-
Tveli cxovrobda da viTomcda amitom afxazebis
TviTgamorkvevis ignorireba ar SeiZleboda. a. menTe-
SaSvili aRniSnavs, rom 1917 wels afxazeTSi cxov-
robda 74,846 (42,1%) qarTveli, 28,121 (21,4%) afxazi,
20,893 (11,7%) rusi, 20,673 (11,7%) berZeni, 18,212 (10,2%)
somexi da sxv. (12). sainteresoa parizis samSvidobo konferenciaze
warsadgenad iv. javaxiSvilisa da samxedro eqspert
i. odiSeliZis monawileobiT Seqmnili dokumenti sa-
qarTvelos saxelmwifo sazRvris Sesaxeb. es doku-
menti iwyeba i. odiSeliZis sityvebiT: `TviTon bune-
12
bam gansazRvra saqarTvelos sazRvrebi da istoriam
daamtkica isini... CrdiloeTidan is kavkasionis qe-
diT bunebrivad gamoiyo, ris iqeTac qarTuli mosax-
leoba iSviaTad gadadioda... adre tuafsedan dawye-
buli, xolo XV-an XIX s-mde saqarTvelos Crdilo-
dasavleTi sazRvari gadioda mdinare makofsze, anu,
miwebi, Sav zRvasa da kavkasionis mTavar uRelte-
xils Soris gagris defiledan mdinare makofses Se-
sarTavamde, e. i. mTlianad axlandeli soWis olqi
yovelTvis saqarTveloSi Sedioda, sanam TviTon sa-
qarTvelo ar Sevida ruseTis SemadgenlobaSi”. sayu-
radReboa a. menTeSaSvilis mier motanili faqti ge-
neral-mkvlevris kuzmin-karavaevis wignidan, rom 1894
wels q. soWSi 460 mosaxlidan 11 rusi, 440 qarTveli
da 9 sxva erovnebis mosaxle cxovrobda. amis Sem-
dgom rusi mosaxleobis raodenoba soWis olqSi
(1919 w.) gaizarda, magram miuxedavad amisa qarTvele-
bis raodenoba mainc 22% Seadgenda (13). e. xoStaria-brose aRniSnavs, rom 1917 wlis noem-
berSi qarTveli menSevikebis iniciativiT soxumSi
Seqmnilma afxazeTis saxalxo sabWom 1918 wels moiT-
xova saqarTvelos farglebSi Seqmniliyo afxazeTis
avtonomia farTo uflebebiT da, amasTan erTad, sa-
qarTvelo iRebda valdebulebas afxazeTis adrinde-
li sazRvrebis aRdgenisa (14). avtori aRniSnavs, rom `am gegmis ganxorcieleba, afxazeTis dauflebisaT-
vis, `TeTrebs~ da `wiTlebs~ Soris brZolebisa da
sxva mizezebis gamo, ver moxerxda. misi statusis gan-
sazRvra SesaZlebeli gaxda 1920 wlis dekemberSi,
rodesac mcire sakonstitucio komisiis mier SemuSa-
vebul iqna `debuleba afxazeTis avtonomiuri mmar-
Tvelobis Sesaxeb~, romelic saqarTvelos konstitu-
ciasTan erTad damtkicda 1921 wlis 21 Tebervals. av-
13
tori yuradRebas aqcevs, rom saqarTvelos demokra-
tiuli respublika ara marto aRiarebda afxazeTis
saSinao saqmeebis TviTmmarTvelobis uflebas, is ag-
reTve uzrunvelyofda mis usafrTxoebasa da terito-
riul mTlianobas. saqarTvelos mTavrobis mier gan-
xilul iqna afxazebis mier dasmuli problema sam-
SobloSi afxazi muhajirebis dabrunebis Sesaxeb. ro-
gorc aRniSnavs e. xoStaria-brose, es sakiTxi n. Cxei-
Zem gansaxilvelad dasva antantis qveynebis warmomad-
genlebTan. amasTan erTad, saqarTveloSi gatarda Ro-
nisZiebebi afxazuri enis swavlebis SemoRebasTan da-
kavSirebiT. didi movlena iyo afxazebis kulturul-
sazogadoebriv cxovrebaSi pirveli afxazuri gaze-
Tis “afsni~-s gamocema, romelic 1919-1920 wlebSi d.
gulias redaqciiT gamodioda.
amrigad, e. xoStaria-broses azriT, afxazi sepa-
ratistebisa da tendenciur avtorTa mcdeloba war-
moadginon afxazeTisadmi saqarTvelos respublikis
damokidebuleba, rogorc `mtruli~, `agresiuli~, `te-
roristuli~ da a. S. Yyovlad usafuZvloa da isto-
riis falsifikacias warmoadgens, im mizniT, rom qar-
Tvelebi da afxazebi daupirispiron erTmaneTs (15). rusi mecnieri v. Snirelmani uaryofiTad afa-
sebs saqarTvelos demokratiuli respublikis kon-
stitucias (1921 wlis 21 Tebervali, muxli 107), sa-
dac afxazeTi wodebul iqna `soxumis olqad~, saqar-
Tvelos ganuyofel nawilad da qarTuli ena cxad-
deboda saxelmwifo enad, Tumca imave dros afxaze-
Tis saxalxo sabWos ufleba eniWeboda skolebSi da
saqmis warmoebisaTvis SemoeRo nebismieri adgilob-
rivi ena (16).
vfiqrob, dRes ukve SeiZleba saqarTvelos de-
mokratiuli respublikis es mcdelobebi Sefasdes
14
sworad gadadgmul nabijad erovnul-saxelmwifoeb-
rivi mSeneblobis gzaze, radgan es yovelive erT sa-
xelmwifoSi ori saxelmwifos arsebobas gamoricxav-
da. garkveulwilad, qarTveli social-demokratebis
mier afxazeTis mimarT gatarebuli amgvari politi-
ka xom ar aris pasuxi afxazi mkvlevris o. damenias
mosazrebis mimarT. am mecnieris azriT, qarTuli
Segneba afxazeTs aRiqvams rogorc saqarTvelos na-
wils. amave dros o. damenia miiCnevs, rom igive Seg-
neba afxazebs moiazrebs sxva, araqarTvel eTnosad.
afxazeTis teritoria, qarTvelebis SegnebiT, aris
saqarTvelos nawili, magram afxazi xalxi ar aris
nawili qarTveli xalxisa (17).
dRevandeli gadasaxedidan Cans, rom saqarTve-
los damoukidebeli respublikis mTavroba Tavis ga-
dawyvetilebaSi ar yofila Sepyrobili im winaaR-
mdegobiT, razedac o. damenia xazs usvams. es miuxe-
davad imisa, rom pirveli msoflio omis dasrulebis
Semdeg (1918 w.) evropis rukis gadakeTebis ZiriTad
principad iqca e.w. eri-saxelmwifoebis Seqmna eTni-
kur-enobrivi principiT. Cemi azriT, qarTuli saxel-
mwifos mier gatarebuli politika, erTi saxelmwi-
fos SigniT farTo TviTmmarTveloba da kulturu-
li avtonomia miniWeboda afxaz xalxs, vfiqrob, po-
zitiuri midgoma gaxldaT.
cnobili istorikosi e. hobsbaumi aRniSnavs, rom
pirveli msoflio omis Semdeg eri-saxelmwifoebis
mSeneblobis princips safuZvlad daedo `erebis
TviTgamorkvevis ufleba~. am princips rogorc maSin,
dResac iziareben isini, vinc Sorsaa regionebis eTni-
kuri da enobrivi realobebidan; im regionebisa, rom-
lebic gamiznulia erTgvarovani eri - saxelmwifoe-
bad dayofisaTvis. misive azriT, aseTma midgomam kra-
15
xi ganicada, risi Sedegebic evropaSi dRes kargad
Cans. avtors mxedvelobaSi aqvs 1990-iani wlebis
erovnuli konfliqtebi (samoqalaqo omi iugoslavia-
Si, separatistuli mRelvarebebi slovakeTSi, kon-
fliqti ungreTsa da rumineTs Soris transilvanias-
Tan dakavSirebiT, separatizmi moldaveTSi, kavkasia-
Si da sxv.), rac, misi azriT, versalis sazavo gadaw-
yvetilebebis (1919 w.) gamoZaxils warmoadgens (18). sabWoTa saqarTvelo – afxazeTi. Cvens gansa-
kuTrebul yuradRebas warmoadgens specialuri li-
teratura, romelic postsabWoTa dros gamoica da
Seiswavlis sabWoTa saqarTveloSi arsebul socia-
lur-kulturul realobas 1921-1991 wlebSi (l. Toi-
Ze, g. nodia, j. gamaxaria, z. papasqiri, d. jojua, d.
dolbaiZe, b. kvaracxelia da sxv.). am avtorTa Sro-
mebSi ZiriTadad yuradReba eTmoba qarTul-afxazu-
ri socialur-politikuri urTierTobebis aspeqtebs.
TiTqmis yvela qarTveli avtoris naSromSi 1921
wlis TebervalSi bolSevikuri armiis saqarTveloSi
SemoWra Sefasebulia saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavrobis damxobad da qveynis okupa-
ciad. g. nodia aRniSnavs qarTvelebisa da afxazebis
gansxvavebul damokidebulebas sabWoTa periodis mi-
marT. igi aRniSnavs, rom 1921 wels dakarguli damo-
ukideblobis aRdgenis saSualeba saqarTvelos mieca
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg da, aqedan gamomdi-
nare, avtoris azriT, is rac xdeboda sabWoTa xeli-
suflebis dros da rasac Tavze axvevdnen ucxo qvey-
nis saokupacio Zalebi, iyo aralegitimuri. g. nodia
xazs usvams, rom igives Tqma ar SeiZleba afxazebze,
romelTa Tanamedrove saxelmwifoebrioba (ufro me-
tad misi pirvelsaxe) pirvelad ganxorcielda sab-
16
WoTa dros da daexmara maT erovnul-politikuri
Segnebis formirebaSi. amitom, qarTvelebisgan gan-
sxvavebiT, afxazebi TavianT postsabWouri principe-
bis legitimurobas amyareben TavianTi istoriis sab-
WoTa periodze miniSnebebiT (19). bevri kamaTia afxazeTis statusis Sesaxeb. is-
torikosma l. ToiZem specialuri naSromi miuZRvna
am problemas. is aRniSnavs, rom sabWoTa xelisuf-
lebis dros sabWoTa socialisturi respublika gax-
ldaT erovnuli saxelmwifoebriobis uzenaesi for-
ma. Semdgom modioda avtonomiurobis sami tipi: sab-
WoTa avtonomiuri socialisturi respublika, avto-
nomiuri olqi da mSromelTa komuna.
sayuradReboa, rom TaTreTs, baSkireTs, daRes-
tans, yabardo-balyareTs, yaraCaeT-CerqezeTsa da sxv.,
romlebic xasiaTdebodnen eTnikuri TvalsazrisiT
ufro mravalricxovani mosaxleobiTa da teritorie-
bis SedarebiT didi moculobiT, ar miniWebiaT sabWo-
Ta socialisturi respublikebis statusi. saxelmwi-
foebriobis aseTi statusis Rirsad 1921 wlis martSi
mxolod afxazeTi CaTvales (20). Tumca, amave dros,
gaugebrobebis Tavidan acilebis mizniT, ganixilebo-
da sakiTxi ruseTis federaciaSi misi Sesvlis Sesa-
xeb, 1921 wlis noember-dekemberSi saqarTvelosa da
afxazeTs Soris dadebul saxelSekrulebo aqtis sa-
fuZvelze. afxazeTi mTeli 10 wlis ganmavlobaSi sa-
xelSekrulebo respublikis statusiT Sedioda sa-
qarTvelos SemadgenlobaSi. avtoris mier am sakiT-
xTan dakavSirebiT vrclad motanil analizSi xazi
esmeba, rom, maSindeli afxazeTis xelmZRvanelobis
azriT, afxazeTis damoukidebloba gaxldaT `droebi-
Ti~, `erTi wuTiT~, `formaloba~ da a. S. (21).
17
am sakiTxis mimarT afxazi mecnierebis damoki-
debuleba dayvanilia subieqturi mizezebis Ziebamde;
magaliTad, v. Cirikba aRniSnavs, rom `afxazeTi 1931
wels mainc rCeboda mokavSire respublikad da mas
stalinis nebiT dauqveiTda statusi avtonomiur
respublikamde saqarTvelos SemadgenlobaSi~ (22).
ra Tqma unda, afxazeTis politikuri statusis
sakiTxi stalinisa da berias subieqturi nebiT ar
gadawyvetila. is sxva obieqturi mdgomareobiT iyo
ganpirobebuli. l. ToiZe aseT gardaqmnas ukavSirebs
afxazeTSi situaciis realur mdgomareobaSi miyva-
nasTan da Tvlis, ssrk saerTo erovnul-saxelmwifo-
ebrivi mSeneblobis doqtrinis unifikatorul moT-
xovnilebebTan SesabamisobaSi moyvanad (23).
sabWoTa periodis qarTul-afxazuri socialur-
kulturuli sakiTxebis analizi sabWour istoriog-
rafiaSi atarebda politizirebul xasiaTs. magali-
Tad, afxazuri damwerlobis, enis, ganaTlebis, mecni-
erebisa da sxva sakiTxebis ganxilvisas subieqturi
Sefasebebi gadawonis obieqturs. bevri rusi da af-
xazi mecnieris azriT, damnaSave `Tbilisis xel-
mZRvanelebis araSorsmWvreteluri politikaa~ (24).
zogadad afxazi mecnierebi aRniSnaven maT istori-
ul mexsierebaSi CarCenil sabWoTa periodis mtkivne-
ul movlenebs da yuradRebas amaxvileben, kerZod,
`gruzinizaciis~ represiul politikaze, avtonomiu-
ri respublikis saxelmwifoebriv-samarTlebrivi
statusis dawevaze, XX-s. 30-50-iani wlebis dasawyis-
Si afxazeTSi qarTvelebis masobriv Camosaxlebasa
da TbilisSi TiTqos `samecniero WeSmaritebad~ miC-
neul afxazebisa da qarTvelebis igiveobaze. i. anCa-
baZis azriT poststalinur epoqaSi `gruzinizaciis~
odiozuri formebi gadailaxa, magram avtonomiuri
18
respublikis saxelisuflebo uflebamosilebebis
formaluri xasiaTi da Tbilisis centrze damokide-
buleba gamaRizianebel faqtorad rCeboda qarTul-
afxazur urTierTobebSi. yovelive amis safuZvelze,
i. anCabaZe, Tvlis rom 1957, 1964, 1967, 1987 wlebSi. si-
tuacia feTqebadsaSiSi xdeboda da 1989 wels ki ad-
gili hqonda eTnosTaSoris sisxlian Sejaxebas, ro-
melic orive mxridan msxverpliT damTavrda (25).
amrigad, saqarTvelo-afxazeTis problematikas-
Tan dakavSirebiT arsebuli literaturis umetesi
nawili eTmoba qarTul-afxazuri urTierTobebis
konkretul-istoriul periodSi arsebuli konfliq-
tebis mizezebis Ziebas da maT analizs. literatu-
ris umetesi nawili, afxazi xalxis eTnikuri isto-
riisa da ganaTlebis sakiTxebis Sesaxeb politizi-
rebulia da xSirad subieqtur, mikerZoebul xasiaTs
atarebs.
Ddasaxelebuli naSromebi (qarTuli, afxazuri)
XX saukunis saqarTveloSi momxdar movlenebs xSi-
rad afasebs qarTul-afxazuri urTierTobebis lo-
kaluri istoriis konteqstSi da atarebs subieqtur
xasiaTs. amas garda sagulisxmoa, rom es urTierTo-
bebi kulturul-civilizaciur meTodologiur mid-
gomebTan da XXI saukunis msofliosa da kerZod,
ruseTSi mimdinare modernizaciul procesebTan nak-
lebadaa dakavSirebuli. postsabWoTa saqarTvelo (afxazeTi) da Crdi-
loeTi kavkasia. mecnierebi xazs usvamen, rom xal-
xTa erTian, samoqalaqo erad Camoyalibeba dRes yve-
laze didi gamowvevaa. politologi g. nodia aRniS-
navs, rom aseTi gamowveva tipiuria erebisaTvis, rom-
lebic sakuTar saxelmwifoebriv mSeneblobas mrava-
19
lerovani imperiebis nangrevebze iwyeben. ssrk-is
dros Seqmnil samdonian gaerTianebas igi kvazifede-
ralur mowyobas uwodebs da dasZens, rom eTnikuri
niSniT Seqmnilma avtonomiebma saqarTvelosa da
mTlianad postsabWour sivrceSi samoqalaqo erebis
Camoyalibebis Sansi ar datova (26).
aRsaniSnavia, rom ssrk-s federalizmma ro-
gorc saqarTveloSi, aseve sxva respublikebSi, xeli
Seuwyo erovnuli biurokratiuli da inteleqtualu-
ri elitebis, erovnuli saganmanaTleblo, samecnie-
ro da kulturis institutebis Camoyalibebas. amiT
SesaZlebeli gaxda ganviTarebuliyo eTnonaciona-
lizmi sabWoTa federaciis Sesabamis doneebze, ra-
mac ssrk-is daSlis Semdeg eTnosTaSoriso kon-
fliqtebi gamoiwvia. es ukanaskneli dResac rCeba
kavkasiaSi modernizaciuli gardaqmnebis erT-erT
mTavar xelisSemSlel faqtorad.
bolo ramdenime wlis manZilze mecnierebi yu-
radRebas uTmoben aRniSnul problematikas (27). sa-
yuradReboa S. malaSxias mier 2008 wlis agvistos
samxedro agresiis gamomwvevi mizezebisa da deokupa-
ciis perspeqtivasTan dakavSirebuli sakiTxebis ana-
lizi. yuradRebas ipyrobs, agreTve, mis mier kavkasi-
is, rogorc erTiani regionis ZiriTad problemaTa
ganxilva da saqarTvelos roli da adgili regio-
nis sociokulturul sivrceSi (28). yuradRebas ip-
yrobs agreTve, politolog g. nodias naSromi `sa-
qarTvelo: mowyvladobis ganzomilebebi~, romelSic
igi samarTlianad aRniSnavs, rom `demokratiis epo-
qaSi, Suasaukuneebisagan gansxvavebiT, sxvisi Sewyna-
reba aRar aris sakmarisi: saxelmwifom unda Seqmnas
`sxvisi~ integracia, anu is erovnuli proeqtis neba-
yoflobiT monawiled unda aqcios~. misive azriT,
20
`sanam umciresobebi am azriT integrirebulebi ar
arian, TviT maTi arseboba saxelmwifos mimarT ga-
mowvevad rCeba~ (29).
q. ciurxeris statiaSi “1989-1993 wlebi. siZne-
leebis xana saqarTvelos istoriaSi~, gamoTqmulia
azri, rom `saqarTvelos saxelmwifos sisuste gar-
damavali postkomunisturi epoqis Sedegi ar yofi-
la~. ciurxeri xazs usvams, rom `es sisuste ufro
adre warmoiSva, rogorc sabWoTa sistemis institu-
cionaluri memkvidreoba~. misi daskvniT, `saqarTve-
los eTnonacionalurma moZraobam avtonomiur erTe-
ulTa gamorCeul erebSi sakmaod safuZvlianad gamo-
iwvia imis SiSi, rom damoukidebel saqarTveloSi
maT SeiZleba aRar hqonodaT privilegiebi. saqarTve-
loSi mcxovrebi somxebisa da azerbaijanlebisagan
gansxvavebiT, afxazebi flobdnen im politikur ber-
ketebs, riTac SesaZlebeli iyo separatistuli po-
litikis gatareba~(30).
sainteresoa s. kornelis naSromi `avtonomia _
konfliqtis wyaro~, sadac igi kavkasiis konfliq-
tebs Teoriul WrilSi aanalizebs. avtori sakmaod
did yuradRebas uTmobs afxazeTis konfliqts, rom-
lis warmoSobas igi `yvela Sexedulebis sawinaaR-
mdegod~ afasebs. avtori aanalizebs afxazeTis po-
litikosTa Tavdajerebulobis mizezebs da amasTan
dakavSirebiT sagareo mxardaWeras asaxelebs, raSic
igi ruseTis mxardaWeras gulisxmobs. xazgasmulia,
rom afxazeTSi eTnikur mobilizaciasa da kon-
fliqts xeli Seuwyo 1990-1991 wlebSi saqarTvelos
mxridan miyenebulma Seuracxyofam, rac umciresobe-
bis mimarT gatarebul saxelmwifo politikaSi gamo-
ixata. misive azriT, yvelaze mniSvnelovani faqtori
iyo avtonomiuri struqturebis arseboba, ramac af-
21
xaz xalxs SesaZlebloba misca CamoeyalibebinaT po-
litikuri elita, romelmac daamyara kontroli af-
xazeTis teritoriasa da administraciaze. s. korne-
li Tvlis, rom avtonomia rom ara, afxazur elitas
ar eqneboda iseTi aucilebeli instituti, rogori-
caa afxazeTis avtonomiuri respublikis umaRlesi
sabWo, romlis saSualebiTac legitimurad gadaw-
yvetda saqarTvelodan gamoyofis sakiTxebs (31). ga-
sagebia, rom aseTi institutebi afxazur elitas sa-
gareo mxardaWeris miRebis saSualebas aZlevda.
yuradRebas ipyrobs 2011 wels TbilisSi gamo-
cemuli samecniero krebuli `afxazeTi: deizolacia
araRiarebis konteqstSi~ a. gegeSiZis, l. xaindravas,
v. yolbaias, n. SuSanias da q. cixelaSvilis avtoro-
biT. krebulis winasityvaobaSi xazgasmulia, rom
`saqarTvelos xelisuflebis mxridan konfliqtis
interpretaciis Segnebuli gamartiveba da misi qar-
Tul-afxazuri ganzomilebis ugulvebelyofa, sag-
rZnoblad amcirebs Cixuri viTarebidan gamosvlis
Ziebis sivrces~. aqve aRniSnulia, rom `igulisxmeba
konfliqtis arsis dayvana ruseTis mier afxazeTisa
da samxreT oseTis okupaciamde da misi (konfliq-
tis) gadawyvetis dakavSireba mxolod saqarTvelos
xsenebuli teritoriebis `deokupaciasTan~ (32).
krebulis avtorebis mier gaanalizebulia sa-
qarTvelos mTavrobis izolacionisturi politika
afxazeTis mimarT, yuradReba eTmoba amJamad Seqmnil
viTarebas, romlis Tanaxmad, dasavleTis saerTaSo-
riso organizaciebma da mTavrobebma, pativs scemen
ra saqarTvelos teritoriul mTlianobas, ver aiZu-
les ruseTi Seesrulebina nakisri valdebulebebi
2008 wlis 12 agvistos cecxlis Sewyvetis SeTanxme-
bis farglebSi. rac mTavaria, maT krizisis gonivru-
22
li gadawyvetis gegmac ver warmoadgines da mxolod
bundovani formuliT `CarTuloba aRiarebis gareSe~
Semoifarglnen, amasobaSi, Tvlian avtorebi, afxa-
zeTSi ruseTis gavlena Zalas ikrebs, xolo `ruse-
Tis jars~ amofarebuli afxazebi saqarTvelos
zurgs aqceven (33). sainteresoa afxazeTidan devnili
mkvlevaris r. gelantias damokidebuleba saqarTve-
los mTavrobis mier 2010 wlis 10 ianvars miRebul
saxelmwifo strategiasTan okupirebuli teritorie-
bis mimarT (“CarTuloba TanamSromlobis gziT”). av-
tori aRniSnavs, rom strategia gamoxatavs saqarTve-
los xelisuflebis nebas miaRwios afxazeTisa da
cxinvalis regionis srul deokupacias, mSvidobiani
gziT moaxdinos am teritoriebisa da mosaxleobis
reintegracia saqarTvelos konstituciur sivrceSi.
avtori aRniSnavs, rom mTavrobis am strategiis aR-
srulebis uzrunvelsayofad gardauvalia iseTi go-
nivruli gegmis Sedgena da amoqmedeba, romelic Se-
iZleba SevadaroT bewvis xidze gasvlas. r. gelan-
tia amasTan dakavSirebiT yuradRebas amaxvilebs
safrangeTis sagareo saqmeTa ministris saqarTvelo-
Si vizitis dros mis mier oficialuri Tbilisis
strategiis metad pozitiurad Sefasebasa da minis-
tris xumrobaze – “Cems qveyanaSi gonieri diasaxli-
sebi Tafliani TasmiT met buzebs xocaven, vidre
ZmrianiTo”. am xumrobaSi aris simarTleo _ dasZens
r. Ggelantia (34).
amave mosazrebas iziarebs frederik koeni,
romelic saerTaSoriso misiiT muSaobda saqarTve-
loSi. igi aRniSnavs, rom saqarTvelos mxare miiCnev-
da _ Tu diplomatia da politikuri molaparakebebi
sasurvel Sedegs ar iZleva, Zalis gamoyeneba SeiZ-
leba ar iyos gamoricxulio. magram, misive azriT,
23
2008 wlis agvistos movlenebis Semdeg amgvari sce-
nari dRes naklebad savaraudoa (35).
gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs T. dia-
samiZis mier TbilisSi regionalizmis kvlevis cen-
trSi 2005 wels gamocemuli politikur-samarTleb-
rivi aqtebis krebuli, romelic moicavs afxazeTisa
da e. w. samxreT oseTis konfliqtis dokumentur ma-
salebs 1989-2005 wlebSi. krebulSi Tavmoyrili masa-
lebi saSualebas iZleva gavaanalizoT saqarTvelos
izolacionisturi politikis efeqturoba. yuradRe-
bas ipyrobs `Tbilissa da soxums Soris uflebamo-
silebaTa gamijvnis ZiriTadi principebi (diter bo-
denis dokumenti). krebulSi motanili afxazeTis
respublikis parlamentis _ saxalxo krebis erT-er-
Ti dadgenilebis (1997 w. 15 oqtomberi) Tanaxmad, sa-
kanonmdeblo organo TavianT qarTvel Tanamoqalaqe-
ebs `mexuTe kolonis~ rolis Semsruleblebs uwo-
debs~ (36).
TbilisTan SedarebiT soxumi rom ufro mizan-
mimarTul regionul politikas axorcielebs, kar-
gad Cans 2011 wels nalCikSi gamocemuli CerqezTa
saerTaSoriso asociaciis dokumentebisa da masale-
bis krebulSi. es gamocema miZRvnilia am organiza-
ciis moRvaweobis me-20 wlisTavisadmi. krebulSi mo-
cemuli dokumentebis analizi gviCvenebs, erTi
mxriv, afxazeTTan dakavSirebiT saqarTvelos mTav-
robis mier regionuli (Crdilo kavkasiuri) faqto-
ris saTanadod Seufaseblobas da meore mxriv _
Crdilo kavkasielebis (adiRebis) mniSvnelovan, Se-
saZloa gadamwyvet rols afxazeTis de-faqto damo-
ukidebeli saxelmwifos arsebobaSi. krebulSi moce-
muli dokumentebi asaxavs yabardoelebis, Cerqeze-
bis, adiReelebisa da sxv. afxazebisadmi yovelmxriv
24
mxardaWeras 1989-2010 wlebSi. zemoaRniSnul asocia-
ciaSi misi daarsebis wlidanve (1991 w. 20 maisi) ga-
wevrianebulia afxazeTic, romelic aqtiurad mona-
wileobda da axlac monawileobs mis muSaobaSi (37).
sayuradReboa am striqonebis avtoris mier
CrdiloeT kavkasiaSi gasuli saukunis 90-ian wlebSi
Seswavlili periodikis masalebi. es exeba adiReur-
abazur-afxazur gazeT `narTebs~, yabardo-balyare-
Tis gamocemebs, regionul gazeTs `severni kavkazs”
da sxva mediasaSualebebs, romelTa furclebze
farTod Suqdeboda afxazeTsa da mis irgvliv mimdi-
nare movlenebi.
1994 wels, rodesac qarTul-afxazuri kon-
fliqtis ganaxlebis krizisuli momenti idga, am
striqonebis avtoris iniciativiTa da gamoCenili
qarTveli mecnierebis mxardaWeriT gakeTda qarTve-
li inteligenciis warmomadgenlebis mimarTva maTi
kolegebisadmi yabardo-balyareTSi. `gazeta iuga~
1994 wlis 1 ivniss aRniSnavda qarTveli mecnierebis
_ roin metrevelis, mariam lorTqifaniZis, giorgi
meliqiSvilis, Tamaz gamyreliZis, levan ToiZis, de-
vi sturuas, vaJa Sengelias, guCa kvaracxelias da
sxvaTa mowodebas Cvens xalxebs Soris TanamSrom-
lobis aRdgenisa da ganviTarebis Sesaxeb (38).
warmodgenil naSromSi gamoyenebuli maqvs 90-
iani wlebis Cemi publikaciebi qarTul presaSi, rom-
lebic asaxaven afxazeTis konfliqtis xedvas mezob-
lebSi, kerZod, CrdiloeT kavkasiaSi.
amasTan, aucileblad mimaCnia imis aRniSvna,
rom zemoTxsenebuli literatura, romelic metwi-
lad ganixilavs postsabWoTa afxazeTis konfliqtis
sakiTxs da mis SesaZlo daregulirebis problemebs,
25
saTanado yuradRebas ar uTmobs sul mcire or
mniSvnelovan faqtors.
pirveli _ es aris samezoblo, regionuli
(Crdilokavkasiuri) faqtori, da meore – es gaxlavT
konfliqtis gamomwvevi mizezebis kulturul-civi-
lizaciur, modernizaciul konteqstSi ganxilvis
ararseboba. ukanasknelTan dakavSirebiT, ar aris da-
naxuli da gaanalizebuli dromoWmuli eTnonacio-
nalizmisa da deklarirebuli samoqalaqo erebis
`Tanacxovrebis~ winaaRmdegobebi.
26
Tavi II. afxazur-qarTuli integraciis
socialur-kulturuli aspeqtebi
modernizacia sabWourad. XX saukuneSi, pirve-
li msoflio omis damTavrebis Semdgom, saqarTvelo
ruseTTan erTad aqtiurad ebmeba modernizaciul
procesSi. ruseTi ukve am droisaTvis burJuaziul-
demokratiuli ganviTarebis (sabazro ekonomikis, sa-
moqalaqo sazogadoebis, samarTlebrivi saxelmwi-
fos) gzaze idga. ruseTi da kavkasia jer carizmis
reJimis, Semdgom sabWoTa droSi iwyebs modernizaci-
isaken pirveli nabijebis gadadgmas. axalma kultu-
rul-civilizaciurma faqtorebma (mosaxleobis so-
cialuri da geografiuli mobiloba, urTierTobebis
intensiuroba da mravalferovneba, ganaTlebis ma-
sobrioba) gaaCina rogorc eTnonacionaluri konso-
lidaciis axali, aseve erTa Soris socialur-kul-
turuli sinTezirebis SesaZleblobebi, magram, Tu
rogor axorcielebda bolSevizmi am faqtorebis Ta-
vis samsaxurSi Cayenebas da axali, sabWoTa adamia-
nis Camoyalibebas, kargad Cans qarTul-afxazuri
`socialisturi mSeneblobis~ magaliTze. transformaciuli procesebi afxazeTSi. moder-
nizacias, rogorc sazogadoebis gardaqmnis kultu-
rul-civilizaciur process, Tavisi niadagi aqvs da
is Sesabamisad viTardeba. ilia WavWavaZem am proce-
sis safuZveli gansazRvra principiT `ena, mamuli,
sarwmunoeba~. aseTi midgoma niSnavda qveynis kultu-
risa da ekonomikis adgilobriv niadagze dayrdno-
biT da swavla-ganaTlebis ganviTarebiT axali, in-
dustriul-civilizaciuri sistemis formirebas.
gansxvavebulad uyurebdnenen am process bol-
Sevikebi. isini piriqiT, tradiciul kulturas, zne-
27
Cveulebebsa da religias ucxadebdnen administraci-
ul oms. maT kargad esmodaT, rom maT mier dasaxul
`globalistur-socialisturi~ proeqtis ganxorcie-
lebas sulac ar esaWiroeboda qarTuli sazogadoe-
bis socialuri integraciis samsaxurSi axali mo-
dernizaciuli faqtorebis Cayeneba.
amitom bolSevikebi sabWour modernizaciis _
industrializaciis, koleqtivizaciis da kulturu-
li revoluciis politikis gatarebis procesSi pri-
oritets aniWebdnen Sesabamisi zeeTnikuri sistemis
Camoyalibebas (sabWoTa xalxi), rac adgilobrivi in-
tegraciuli procesebis ignorirebiT xdeboda. am
gegmis ganxorcieleba ki bevrad iyo dakavSirebuli
adgilebze erovnul-kulturuli avtonomiis ideis
ganxorcielebasTan, rasac ruseTSi jer kidev soci-
al-demokratebi (menSevikebi) erTa TviTgamorkvevis
ZiriTad principad miiCnevdnen. bolSevikebi xeli-
suflebaSi mosvlamde (1917 wlis oqtomberi) am ide-
as iyenebdnen, Semdeg moaxdines misi formaluri le-
galizacia. es exeboda ganaTlebas, Teatris, kinos,
biblioTekebis funqcionirebas. amocana iyo adgi-
lobrivi ararusi mosaxleobisaTvis `centris~ idee-
bi miewodebinaT maTTvis gasageb enaze, magram aqve
unda aRvniSnoT, rom maT daamaxinjes ideis arsi.
cnobilia, rom kulturuli avtonomia polieT-
nikur saxelmwifoSi aris samoqalaqo sazogadoebis
ganviTarebis kargi baza. is xels uwyobs Camoyalib-
des SeTanxmebis demokratiuli procedurebi erovnu-
li da saxelmwifo xelisuflebis interesebis Seje-
rebis mizniT da saboloo jamSi ukanasknelis inte-
resebs aqcevs kontrolis qveS. mecnieri x. mamsirovi,
romelic aanalizebs CrdiloeT kavkasiis xalxebis
kulturul modernizacias XX saukunis 20-ian wleb-
28
Si Tvlis, rom evropuli gagebiT aseTi gziT Cndeba
nacia, rogorc saxelmwifos sinonimi da xelisuf-
lebis partniori modernizaciis procesSi. bolSevi-
kebma ki, x. mamsirovis azriT, xalxTa kulturuli
TviTSemoqmedeba Tavidanve daayenes xelisuflebis
kontrolis qveS da amiT erovnul-kulturuli avto-
nomiis arsi daamaxinjes (1).
bolSevikebis mier Tavdayira dayenebulma urTi-
erTqmedebis meqanizmma bevrad ganapiroba ara is,
rom sazogadoebas xelisuflebisaTvis ekarnaxa Ta-
visi interesebi, aramed piriqiT, kulturis struqtu-
rebi gamoiyeneboda xelisuflebis neba-survilis sa-
zogadoebaze gansaxorcieleblad.
istoriam gviCvena, rom saqarTvelos demokrati-
uli respublikis xelisuflebas, rogorc amaze ze-
moT gvqonda saubari, afxazeTSi aqcenti kulturu-
li avtonomiis mowyobisaken da ara qarTul saxel-
mwifoSi kidev erTi saxelmwifos Camoyalibebaze
iyo mimarTuli. Ees qmedeba bolSevikebma afxazeTSi
1921 wlis 31 marts ganaxorcieles. Tanac aramarto
afxazeTi, aramed TviT saqarTveloc ssrk-is piro-
bebSi realurad ar yofilan namdvili saxelmwifoe-
bi da miT ufro damoukideblebi.
afxazeTi am droisaTvis sxvadasxva eTnikuri
warmomavlobis xalxebiTaa dasaxlebuli. bolSevike-
bi imis magier, rom aq samoqalaqo identurobis cno-
bierebisa da TviTmmarTvelobis horizontaluri
struqturebis Camoyalibebaze ezrunaT, fsons deb-
dnen afxazeTSi eTnokratiuli reJimis Seqmnaze. ase-
Ti midgoma saqarTveloSi, da ara marto aq, ewinaaR-
mdegeboda saxelmwifoebrivi federalizmis princi-
pebs, aRvivebda xalxTa Soris undoblobas da sepa-
ratizms. afxazeTSi erTi eTnosisaTvis privilegie-
29
bis miniWeba yovlad ewinaaRmdegeboda demokratiis
principebs. miT umetes, rom afxazebi afxazeTSi um-
ciresobas warmoadgendnen.
afxazeTis mosaxleobis erovnuli Semadgenloba XX saukuneSi
1926 w. 1939 w. 1959 w. 1970 w. 1979 w. 1989 w.
abs. % abs. % abs. % abs. % abs. % abs. %
qarTveli
71954 35,8 91967 29,5 158221 39,1 199595 41,0 213322 43,9 239872 45,7
afxaz
i
51458 25,6 56197 18,0 61195 15,1 77276 15,9 83097 17,1 93267 17,8
somexi
25677 1,6 49705 15,9 64425 15,9 74860 15,4 73350 15,1 76541 14,6
rusi
12553 1,8 60201 19,3 86715 21,4 92889 19,1 79730 15,4 74914 14,3
ber
Zeni
14045 3,1 34621 11,1 92014 2,2 13114 2,7 13642 2,8 14664 2,8
sul
mosax
leo
ba
201016 100,0 311885 100,0 404738 100,0 486959 100,0 486082 100,0 525061 100,0
cxrili moxmobilia a. ToTaZis naSromidan (2)
30
cxrilidan Cans, rom ZiriTadi cvlilebebi af-
xazeTis mosaxleobaSi moxda 1926-1939 wlebSi. Sem-
cirda qarTvelebisa da afxazebis wili da gaizarda
rusebisa da somxebisa. ZiriTadad es gamowveuli iyo
qveynis modernizaciiT da moskovma yuradRebis cen-
trSi daayena ori ZiriTadi amocana: `periferia~ so-
cialur-ekonomikuri TvalsazrisiT gaTanabreboda
centralur regionebs da adgilebze socialur-sa-
ganmanaTleblo sistemaSi gatarebuliyo e.w. `koreni-
zaciis~ politika, rac niSnavda marTvis, ganaTlebis
sistemaSi adgilobrivi, afxazi specialistebis mom-
zadebas. am egidiT komunisturi partia da xelisuf-
leba, centralizebulad, administraciul-mbrZaneb-
lur reJimSi gansazRvravda mosaxleobis socialur
da geografiul mobilurobas. aTasobiT da aTiaTa-
sobiT adamians miavlenda ssrk-is nebismier wertil-
Si `damkvrelur mSeneblobaze~, rac, rogorc amas
maSin xalxSi laparakobdnen, metwilad `nebayoflo-
biT-iZulebiTi~ xasiaTisa iyo. aRniSnuli politika
xorcieldeboda afxazeTSic. magaliTad, 1959 wels,
rusebis wilma mTel mosaxleobaSi, 1939 welTan Se-
darebiT, 21 procenti Seadgina, anu zrda aRiniSna.
es ZiriTadad gamowveuli iyo zogadad qveyanaSi,
maT Soris afxazeTSic momxdari socialur-ekonomi-
kuri cvlilebebiT. magaliTad, centrs 40-50-iani ww.
dasawyisamde ZiriTadi yuradReba gadatanili hqonda
adgilebze moemzadebina sabWoTa Taobis mmarTvele-
bi, samecniero-pedagogiuri kadrebi. amis Semdeg
ssrk-Si iqmneba axali realoba, romelic saWiroebda
periferiebis srulfasovan gaerTianebas qveynis er-
Tian ekonomikur sistemaSi. partia da xelisufleba
afxazeTSi ekonomikuri dargebis ganviTarebis saba-
biT agrZelebs saTanado kadrebis mivlinebas.
31
1921 wels afxazeTSi daregistrirebuli 30 sawarmo-
dan realurad marto 15 muSaobda. maT Soris iyo
iseTi tradiciuli dargebi, rogoricaa xis warmoe-
ba, Tambaqos, kvebis, qimiur-farmacevtuli warmoeba,
tyavis damuSaveba. 1950-1960-iani wlebidan amas miema-
ta axali dargebi _ eleqtroenergetikuli, saTbob-
sawvavi, qimiuri, samanqano warmoeba da liTongada-
muSaveba, rac bevr muSaxels moiTxovda (3).
zemoT mocemul cxrilSi Cans afxazeTidan mo-
saxleobis 1960-70-ian wlebSi dawyebuli gadinebis
procesi. magaliTad, 1959 wels mosaxleobis gadine-
bis wili aq Seadgenda mTliani mosaxleobis 21,4
procents, 1989 wels is, Sesabamisad, 14,3 procents
Seadgens. erT-erTi amis ZiriTadi mizezi gaxda afxa-
zeTSi socialur-inteleqtualuri elitis ara samo-
qalaqo, aramed eTnikuri niSniT konsolidaciis
formirebis xelSewyoba. XX saukunis meore naxevar-
Si respublikaSi, moskovis xelSewyobiT, faqtiurad
eTnokratiuli reJimis damyarebam ara marto rusi
mosaxleobis respublikidan gadineba uzrunvelyo,
aramed araerTi eTnikuri qarTveli, prestiJuli Ta-
namdebobebis da sxva `Tbili adgilebis~ (vaWroba,
marTva da a. S.) dasakaveblad `gaafxazebas~ Txou-
lobdnen, rac Seexeba rus mosaxleobas, romelic Zi-
riTadad warmoebaSi, fabrika-qarxnebSi muSaobda, is
amjobinebda respublikis datovebas da cxovrebisaT-
vis ufro ukeTesi momavlis sxvagan Zebnas.
afxazeTidan devnili mecnieri d. jojua aRniS-
navs, rom kremlis mier Seiqmna afxazuri eTnokra-
tia, romelmac moaxerxa jer erTi is, rom afxazi
eTnosi or subeTnosad _ gudauTisa, igive Crdilo-
dasavleTis da oCamCiris, igive samxreT-aRmosavle-
Tis aris dayofili. misive azriT, es `bzifeli afxa-
32
zebis~ da `abJuis afxazebis~ istoriuli dualizmis
gagrZelebis uzrunvelyofas warmoadgens. meore ki
is aris, rom kremlis politikam sami imperiuli
funqcia uzrunvelyo: pirveli _ eTnokratia saSua-
lebas aZlevda umciresobaSi myof mcire eTnoss eba-
tona respublikaSi; meore _ moaxdina erTgvari dis-
tancireba qarTuli elitisa da saerToqarTuli
problemebisagan, rac stimuls aZlevda eTnokratiis
politikur avtarkias; rac Seexeba mesame funqcias _
es separatizmia. avtori samarTliania, rodesac eT-
nokratias separatizmis mTavar Zalad miiCnevs da
mas afasebs rogorc Sida kolonializms (4).
aqve aRsaniSnavia 30-50-ian wlebSi afxazeTis uk-
mayofileba viTomcda qarTvelebis masobrivi gadmo-
saxlebiT asimilaciis mizniT. sinamdvileSi am dros
moskovis miTiTebiT afxazeTSi organizebulad xde-
boda saqarTvelos mciremiwiani, mTiani da sxva regi-
onebidan Casaxleba. mizani gaxldaT muSa xelis saWi-
roeba meurneobis iseTi Sromatevadi dargebis ganvi-
TarebisaTvis, rogoric iyo meCaieoba, meTambaqoeoba,
mecitruseoba, mevenaxeoba da sxv. gadmosaxlebulTa
es ricxvi 10 aTas adamians ar aRemateboda (5).
afxazur eTnokratias Tavisi mdgomareobis ga-
samyareblad esaWiroeboda axali da axali bralde-
bebi saqarTvelodan sabolood mosawyvetad, rasac
im droisaTvis kremli SeiZleba arc gegmavda.
eTnokratiis gansakuTrebuli yuradRebis cen-
trSi eqceva ganaTlebis sakiTxi. is, ekonomikis gan-
viTarebasTan erTad, did rols TamaSobda mosaxle-
obis socialur mobilurobaSi da paralelurad, sa-
moqalaqo cnobierebis CamoyalibebaSi. axal indus-
triul-ekonomikur, urbanul, saganmanaTleblo str-
uqturebSi mosaxleobis sxvadasxva eTnikuri warmo-
33
madgenlebis CarTviT, Sereuli ojaxebis Seqmna da
sxv. am sazogadoebis socialuri integraciisTvis
karg niadags warmoadgenda.
magaliTad, urbanizaciuli procesebis Sedegad
mkveTrad izrdeba mosaxleobis mobiloba. Tu 1926
wels afxazeTSi qalaqis mosaxleoba saerTo mosax-
leobis 15,2 procents Seadgenda, 1959 wels _ 37,0,
1979 wels 42,2 da 1989 wels _ 47,9, Sesabamisad (6).
ganviTarda da 1956 wels mTlianad iqna eleqtrifi-
cirebuli sarkinigzo transporti, romelsac Tu
1957 wels gadahyavda 1,1 mln. Aadamiani, 1975 wels Se-
sabamisad _ 4,2. izrdeba sazRvao, saavtomobilo, sa-
haero transportis roli da mniSvneloba. marto av-
tobusebiT mgzavrebis gadazidvam moicva 1950 wels 7
mln adamiani, 1960 wels _ 38,5 mln adamiani, 1965
wels 65,3 mln adamiani. maRalia sahaero transpor-
tiT mgzavrobis raodenobis maCveneblebi. Tu am maC-
veneblebma 1934 wels Seadgina 0,1 aTasi adamiani, 1965
wels _ 204,0 aTasi adamiani da 1979 wels _ 490,4 aTa-
si adamianiT gaizarda. ganviTarda safosto, satele-
fono kavSirebis roli da mniSvneloba (7). aqve unda
aRvniSnoT, rom centri acnobierebda modernizaciis
procesebiT gamowveuli socialuri integraciis Se-
degs, magram is ver eleoda avtokratiuli, vertika-
luri marTvis reJims, rac mis mier marTvis prin-
cips, dasayrdens warmoadgenda. sazogadoebas ki Ta-
namedrove kulturul-civilizaciuri ganviTarebis
etapze marTvis aseTi `CamorCenili~ reJimi xels ar
aZlevda. SemTxveviTi ar yofila ssrk-s komunisturi
partiis XX yrilobaze pirovnebis kultis kritika,
magram, samwuxarod, qveyanaSi arsebuli marTvis sis-
temaSi erTi kulti meoreTi Seicvala...
34
davubrundeT afxazeTis eTnokratiuli reJimisa
da misi momxreebis politikas. aRsaniSnavia, rom, ur-
banizaciuli procesebis miuxedavad, afxazeTSi
mTlianad saqarTvelosa da ruseTis federaciis
TiTqmis yvela respublikasTan SedarebiT, qalaqis
mosaxleoba sofelTan SedarebiT dominanturi ar
gamxdara. magaliTad, qalaqis mosaxleoba 1991 wels
saqarTveloSi Seadgenda mosaxleobis saerTo rao-
denobidan 56,2 procents. afxazeTSi es maCvenebeli
udrida 47,8 procents, Sesabamisad. ruseTis federa-
ciis CrdiloeT kavkasiis avtonomiur respublikebSi
es maCvenebeli Sesabamisad udrida: yabardo-balya-
reTSi _ 61,5; CrdiloeT oseTSi _ 68,9 procents. da-
Restansa da CeCneT-inguSeTSi ki es maCvenebeli nak-
lebi iyo da, Sesabamisad, Seadgenda 44,0 da 45,8 pro-
cents, rac, afxazeTis qalaqis mosaxleobasTan Se-
darebiT, cotaTi dabalia (8) aseTi garemoeba anu
soflis dominireba ZiriTadad ganapirobebda afxa-
zeTis eTnokratiuli reJimis dasayrdens, mis `aR-
warmoebas~. SemTxveviTi ar aris, rom afxazeTis
TiTqmis yvela separatistul aqcias sofeli edga
saTaveSi. respublikis mkveTrad gamoxatul saxes ag-
raruli seqtori warmoadgenda. misi mosaxleobis
dasaqmebulTa saerTo raodenobidan ki 20% soflis
meurneobiT iyo dakavebuli (9).
ena, ganaTleba. enis diskriminaciis Tvalsazri-
siT afxazeTSi gansakuTrebul kritikul situaciaSi
aRmoCndnen rogorc afxazebi, ise qarTvelebi. bevri
naSromia dawerili afxazi xalxisaTvis damwerlobis
Seqmnis istoriasTan dakavSirebiT (ix. T. mibCuani, z.
papasqiri, b. kvaracxelia, d. dolbaiZe da sxv.).
afxazebi, romelTac ar gaaCndaT sakuTari dam-
werloba, xSirad arCevanis winaSe dgebodnen. jer
35
iyo da p. uslari, 1862 wels rusuli grafikis sa-
fuZvelze qmnis afxazur anbans. anbani rTuli aRmoC-
nda. am grafikiT Wirda afxazuri bgerebis gadmoce-
ma. Semdgom 1892 wels pedagogma k. maWavarianma da
misma mowafem d. guliam Seadgines axali afxazuri
anbani qarTuli grafikis safuZvelze. Semdgom XX s.
20-ian wlebSi niko marma Seqmna afxazuri anbani la-
Tinuri grafikis safuZvelze. es mcdelobac amao ga-
modga. 30-iani wlebis bolos, 1938 wels dimitri gu-
liam, akaki SaniZisa da simon janaSias daxmarebiT,
Seqmna axali afxazuri anbani qarTuli grafikis sa-
fuZvelze. es istoria mTavrdeba imiT, rom 1954 wels
afxazuri anbani xelaxla SemuSavda isev rusuli
grafikis safuZvelze. afxazebis aseTi xSiri arCeva-
nis winaSe dayenebis Sedegad miRebul iqna Sesabami-
si Sedegi. cnobili afxazi mecnieri da sazogado
moRvawe l. marSania 1980 wlis monacemebis Sefase-
biT, xazs usvams, rom 83 aTasi afxazidan ramodenime
aTeulma srulfasovnad icis afxazuri (enaTmecnie-
rebi, mwerlebi da a.S), xolo sxva danarCenebma ician
sayofacxovrebo, saurTierTobo doneze (10). maSin,
rodesac 1989 wlis ssrk-s mosaxleobis aRweriT sa-
qarTveloSi mcxovrebi afxazebis marto 2,4 procen-
ti flobda qarTul enas, rusuls ki _ 80,5%, afxa-
zeTSi mcxovrebi afxazebidan ki qarTuls flobda _
1,6%, rusuls _ 81,5% (11).
amrigad, zemoTaRniSnuli Sedegi sabWoTa afxa-
zeTSi kremlis Sesabamisi politikis nayofi gax-
ldaT. aq sulac ar aris laparaki saqarTveloSi sa-
moqalaqo eris, socialur-kulturuli integraciis
formirebaze. piriqiT, gakvirvebas iwvevs, rogorRa
apirebdnen axali socialuri erTobis e.w. `sabWoTa
xalxis~ Camoyalibebas, rodesac, rogorc amas Tun-
36
dac saqarTvelos magaliTze vxedavT, xdeboda eT-
nokratiuli reJimebis formireba. eTnosebs Soris
enis, ganaTlebisa da kulturis sferoebis gamoyene-
biT respublikaSi xdeboda dezintegraciuli da se-
paratistuli procesebis organizeba.
aRniSnuli suraTi kargad gamoCnda ganaTlebis
sferoSi. 1925 wlis aprilSi afxazeTSi rusuli ena
gamocxadda saxelmwifo enad. cnobilia, rom afxa-
zeTSi 20-iani wlebis pirvel naxevarSi afxazuri da
qarTuli skolebis garda, daiwyo rusuli, berZnu-
li, germanuli, somxuri, estonuri skolebis gaxsna,
magram, am skolebSi `1937 wlamde qarTuli ena ar is-
wavleboda~, _ naTqvamia bolSevikuri partiis cen-
traluri komitetis saskolo ganyofilebis 1938
wlis angariSSi (12).
1938 wlis martSi kremlSi aRmasrulebeli xe-
lisuflebis mier miRebuli iqna specialuri dadge-
nileba erovnuli respublikebis skolebSi rusuli
enis aucilebeli swavlebis Sesaxeb. am sakiTxis Ses-
wavlis Semdeg saqarTveloSi, rusuli enis swavleba
Sefasda aradamakmayofileblad. amis mizezad saqar-
Tvelos ganaTlebis komisariatis kolegiis sxdomis
dadgenilebaSi dasaxelda nacionalisturad ganwyo-
bili inteligencia, romelic `cdilobda qarTveli
axalgazrdoba moewyvita rusul kulturas~. amave
organos cnobaSi am sakiTxTan dakavSirebiT, vkiTxu-
lobT: `afxazeTis skolebSi, Sesabamisi erovnuli
pedagogiuri kadrebisa da saxelmZRvaneloebis afxa-
zur enaze uqonlobis gamo V klasidan yvela sagne-
bi iswavleba rusul enaze; rusuli enis, rogorc
sagnis swavla ki iwyeba II klasidan (13).
ra Tqma unda, saqarTvelos inteligencias sko-
laSi Seqmnil viTarebasTan dakavSirebiT eqneboda
37
sakuTari pozicia, romelic mimarTuli iqneboda
qveynis samoqalaqo erad formirebaze da, Sesabami-
sad, respublikaSi qarTuli enis prioritetze. misi
aseTi miswrafeba kargad gamoCnda jer kidev 1918-1921
wlebSi. qarTuli inteligenciis aseTi pozicia, ro-
gorc ukve zemoT iqna aRniSnuli, bolSevikebis geg-
maSi ar Sedioda. amitom, 1925 wels saqarTvelos xe-
lisuflebis dokumentSi `saqarTvelos inteligenci-
is Sesaxeb~ naTqvamia: `saqarTveloSi gasabWoebis
oTxi wlis Semdeg inteligencias jer kidev ar ganu-
sazRvravs xelisuflebasTan kavSiri~. aqve xazgasmu-
lia, rom qarTvelma bolSevikebma unda gaiTvaliswi-
non TavianTi beladis _ leninis miTiTeba: `saWiroa
gansakuTrebuli politika daTmobebisa qarTuli in-
teligenciis mimarT~ (14). samwuxarod, afxazeTis sa-
kiTxTan dakavSirebiT araviTar daTmobaze lapara-
kic ar yofila. piriqiT, zustad 20-30-ian wlebSi in-
tensiurad mimdinareobda afxazebis axali sabWouri
Taobis inteligenciis formireba. amis safuZvelze
xdeboda marTvaSi eTnokratiis Camoyalibeba. maTi
xelmZRvanelobiT afxazuri nacionalizmis gaRvive-
bam ukve 1929 wlisTvis aSkarad gamomwvevi xasiaTi
miiRo.
kremlis xelisuflebis mier 1929 wlis maisSi
afxazeTSi movlenilma erovnuli sakiTxebis Semswav-
lelma komisiam s. kadirovis xelmZRvanelobiT daad-
gina, rom “afxazeTidan emigrirebis ganwyoba iRebs
masobriv xasiaTs... aseTi ganwyobebis gaRvivebas xels
uwyoben aqauri sabWoTa aparatis nacionalisturi
elementebi...~. amave dokumentSi naTqvamia afxazi naci-
onalistebis uaxloes amocanebze, rogoric gaxldaT
afxazeTis gawmenda ucxo elementebisagan, muhajire-
38
bis dabruneba, sxva erovnebebis moTxovnebisa da sa-
Wiroebebis mimarT zerele damokidebuleba (15).
rogorc wesi, kremlis xelisufleba amgvari vi-
Tarebis Seqmnis gamo, saqarTvelos partiul-saxel-
mwifo xelisuflebas adanaSaulebda. dResac, rode-
sac ssrk-is ganaTlebis problemebzea laparaki da,
kerZod, iseT gadawyvetilebebze, rogorc qarTuli
anbanis SemoReba 30-iani wlebis bolos, bevri mecnie-
ri an stalins da berias, an qarTul xelisuflebas
adanaSaulebs.
magaliTad, rusi mecnieri v. Snirelmani aRniS-
navs, rom 1937-1938 wlebSi saqarTvelos xelisufle-
bam daiwyo eTnocidis politika: pirvel rigSi Seiq-
mna axali anbani qarTuli grafikis safuZvelze, Sem-
dgom ki uqmdeboda afxazuri skolebi, yvelgan iner-
geboda qarTul enaze swavleba (16).
ra Tqma unda, aRniSnuli braldeba saqarTvelos
sabWoTa xelisuflebis mimar ssrk-is, mkacrad ver-
tikaluri administraciul-mbrZanebluri sistemebis
pirobebSi, absurdulia. Seqmnil viTarebas aanali-
zebs profesori z. papasqiri. is wers, rom rusul
kirilicaze damwerlobis gadayvana xdeboda faqtob-
rivad mTeli ssrk-is masStabiT. am mxriv, erTaderTi
gamonaklisi iyo saqarTvelos ssr da ara imitom
rom sabWoTa qveyanas qarTveli i. stalini xelmZRva-
nelobda. amis mizezi, mkvlevaris TqmiT, sruliad
banaluria: im mokavSire respublikebs (rsfsr, saqar-
Tvelos ssr, azerbaijanis ssr, uzbekeTis ssr da
sxv.) Soris, romelTa SemadgenlobaSi avtonomiuri
erTeulebi figurirebdnen, mxolod saqarTvelos
ssr-is saxelmwifo enas _ qarTuls moepoveboda Ta-
visi originaluri anbani (cnobilia aseve, rom TviT
39
uzbekuri da azerbaijanuli damwerlobebic gadaiy-
vanes kirilicaze) (17).
skolis reorganizacia saqarTveloSi amiT ar
Semoifargla. 1954 wels afxazuri anbani xelaxla
SemuSavda rusuli grafikis safuZvelze. afxazeTSi
skola kvlav ubrundeba mdgomareobas, sadac saSua-
lo skolebSi dawyebiTi klasebi, mSobliur enaze
swavlis garda, rusul enaze agrZeleben funqcioni-
rebas.
miuxedavad 40-50-ian wlebSi qveyanaSi momxdari
cvlilebebisa (ssrk-Si aRiarebul iqna socializmis
sabolood gamarjveba. warmatebebi ganaTlebaSi, mec-
nierebaSi, xalxTa erovnuli TviTSegnebis zrda da
a. S.) marTvis politika, gansakuTrebiT erovnul sa-
kiTxSi, ar icvleba. afxazeTSi, kerZod, am droisaT-
vis Camoyalibda axali, sabWoTa Taobis partokratia
eTnokratiuli miswrafebebiT. mTavari iyo ara erov-
nuli interesebis dacva, aramed ufro metad karie-
ristuli mizandasaxuloba da TviTgamorCenisaken
swrafva.
saqarTvelos partokratia romelic bevrad ar
gansxvavdeboda afxazurisagan, kremlis miTiTebebs
pirnaTlad asrulebs. 1954 wels TebervalSi saqar-
Tvelos komunisturi partiis lideri v. mJavanaZe me-
16 yrilobaze gakeTebul angariSSi sastikad akriti-
kebs Tsu xelmZRvanelobas iv. javaxiSvilis wignis
`qarTveli eris istoriis~ (5 t.) gamocemis gamo. mox-
senebaSi didi qarTveli mecnieri gakritikebulia
`nacionalisturi xasiaTis Secdomebisa~ da kerZod,
`saqarTvelo-ruseTis urTierTobebis faqtebis dama-
xinjebulad gaSuqebis~ gamo. aqve gakritikebulia
profesori i. cincaZe, im azris gamo, rom saqarTve-
los daaxloeba ruseTTan mecnierma miiCnia Secdo-
40
mad, rac, misi azriT, uaryofiTad aisaxa saqarTve-
los bedze.
amave yrilobaze aRniSnuli iqna, Tu rogor
operatiulad unda gatarebuli RonisZiebebi imJamad
afxazeTSi arsebuli qarTuli anbanis rusul grafi-
kaze gadasayvanad (18). ukanaskneli faqti kidev er-
Txel gvaCvenebs saqarTvelos kompartiis, misi xel-
mZRvanelobis `SemZleobas~, raSic maT xSirad afxa-
zi separatistebi brals deben.
aRsaniSnavia, rom cota ufro adre, 1952 wels sa-
qarTvelos kompartiis yrilobaze gamanadgurebeli
kritika ergo qarTuli mwerlobis klasikoss kon-
stantine gamsaxurdias. mas brali edeboda imaSi, rom
`is ver xedavs gansxvavebas progresul da reaqciul
warsuls Soris~. yrilobaze klasikosis salitera-
turo ena xasiaTdeboda rogorc `Воинствующий наци-онализм, с явно выраженной фашистской окраской~ (19).
omis Semdgom da 50-ian wlebSi ssrk-Si gaizar-
da xalxTa Soris socialur-kulturuli urTier-
TmimarTebis intensiuroba, realobad iqca ganaTle-
bis masobrioba (1958 wlidan ssrk-Si SemoRebul iqna
kanoni sayovelTao saSualo ganaTlebis Sesaxeb), ga-
farTovda erovnuli inteligenciis fena. yovelive
es erovnuli konsolidaciis axali pozitiuri pro-
cesebi gaxldaT, rac sabWoTa xelisuflebam erovnu-
li urTierTobebis sferoSi negatiur da destruqci-
ul faqtorebad aqcia.
aqedan gamomdinare 60-80-ian wlebSi yovelive
aman sabWoTa saqarTveloSi afxazeTis socialur-
kulturuli integracia gamoricxa, ufro metad ga-
naviTara dezintegraciuli procesebi sazogadoeba-
Si. yovelive es xels uwyobda erTaSoris urTierTo-
bebSi problemebis gaCenas. es gansakuTrebiT exeba
41
sabWoTa erovnul-saxelmwifoebriv politikas, ramac
viTareba logikur dasasrulamde miiyvana kidec.
1992-1993 wlebis afxazeTis konfliqti da Semdgom
2008 wlis agvistos saqarTvelo-ruseTis omi yove-
live amis magaliTia. mTeli ubedureba is iyo, rom
sabWoTa kavSiri sazogadoebis saxelmwifoebriv-po-
litikuri urTierTobebis ganviTarebis faqtors,
gansxvavebiT evropulisagan, romelic erTiani sa-
xelmwifoebis moqalaqeebs naciad ganixilavs da gan-
viTarebis veqtors sqemaSi `saxelmwifodan naciisa-
ken~ xedavs, ssrk, piriqiT, `naciidan saxelmwifosa-
ken~ warmarTavda.
samwuxarod, aseTi midgoma postsabWour dro-
Sic grZeldeba. afxazi mkvlevari b. kviwinia aRniS-
navs, rom `samoqalaqo sazogadoebis formireba rTu-
li da xangrZlivi procesia da amitom is Tavis ad-
reul stadiaze eTnonacionaluri komponentis preva-
lirebas ar gamoricxavs~ (20). Aam azrisgan gansxvave-
biT afxazeTSi, da ara marto aq, eTnonacionalizmis
droSi sakmaod xangrZlivi arseboba da gamowveva sa-
zogadoebisgan pasuxis gamcem realur qmedebebs
elodeba.
42
Tavi III. afxazeTis konfliqtis problema
Crdilokavkasiur konteqstSi
afxazeTis 1992-1993 w.w. konfliqti da misi ga-
moZaxili CrdiloeT kavkasiaSi. aRsaniSnavia, rom
ssrk-is daSlamde kavkasia gaxldaT is erT-erTi
pirveli regioni, sadac asaxva hpova sabWoTa qveynis
socialur-politikurma da ideologiurma krizisma,
rac gamoixata SeiaraRebuli konfliqtebiT mTian
yarabaRSi, CrdiloeT oseTSi da a. S. ssrk-is Senar-
Cunebis mcdelobam `perestroikisa~ da `glasnostis~
pirobebSi (1985-1991 ww.) viTareba kidev ufro daamZi-
ma. demokratiulma ritorikam, administraciul-
mbrZanebluri politikis Sesustebis kvalobaze, si-
tuacia daZaba, ramac, Tavis mxriv, kidev ufro gaaR-
rmava eTnopolitikuri situacia da qveyana daSlis
piras miiyvana. 1991 wlis dekemberSi, rodesac, v. putinis sit-
yvebiT “meoce saukunis udidesi geopolitikuri ka-
tastrofa” moxda – sabWoTa kavSiri daiSala da
faqtiurad kavkasia, rogorc mTeli postsabWoTa
sivrce, pirdapiri Tu gadataniTi mniSvnelobiT, kon-
fliqtebiT moculi aRmoCnda, anu ssrk gaqra, magram
problemebi darCa. 1992-1993 wlebis konfliqtebi af-
xazeTsa da kavkasiis sxva regionebSi rezonansulia
da daregulirebas moiTxoven. maT gadaWraze inerci-
ulad monopolias iReben, erTi mxriv, Zveli partno-
menklatura, romelic Tavis saxelisuflebo poten-
cials sakmaod myarad inarCunebs da, meore mxriv,
e.w. `araformalebi~, erovnuli moZraobebi, romlebic
Zveli partnomenklaturis konkurentebad gvevlinebi-
an. afxazeTis konfliqtis daregulirebis gzebis Zi-
ebasTan dakavSirebiT kargad Cans maTze sabWouri
ideologiis gavlena (eTnikuri niSniT erTa TviTga-
43
morkveva, romelsac qarTvelebisa da afxazebis kon-
fliqtis mogvarebis nacvlad saqme mis garTulebam-
de mihyavda. sabWoTa ideologiis gavlenam `xalxebis
ierarqiulobasTan~ dakavSirebiT ganapiroba is, rom
afxazebi, rogorc xelisuflebis, aseve erovnuli
moZraobis warmomadgenlebi, Tavisi `poziciebis~
mxardamWerebad moiazreben CrdiloeT kavkasiaSi mo-
saxle monaTesave xalxebs – adiReelebs, SafsuRebs,
Cerqezebs, yabardoelebsa da sxv. qarTvelebi ki (Tu
ar CavTvliT z. gamsaxurdias xelisuflebas) ruseT-
sa da evropis qveynebze apelireben. Tavisi arsiT
orive politika, Zveli inerciiT, eris TviTgamorkve-
vaSi eTnikurobis dominirebas gulisxmobda.
sainteresoa, rom afxazuri politika Crdilo-
eT kavkasiaSi bolo oci wlis manZilze, fsiqologi-
ur-politikuri TvalsazrisiT, efeqturi aRmoCnda.
1991 wels Seqmnili CerqezTa saerTaSoriso
asociaciis prezidenti yasbolaT Zamixovi am orga-
nizaciis oc wlisTavTan dakavSirebiT gamocemuli
dokumentebisa da masalebis krebulis winasityvaoba-
Si (afxazebi am organizaciaSi daarsebidanve arian
gawevrianebulebi) aRniSnavs, rom asociaciam afxa-
zeTSi Seqmnil situacias miuZRvna specialuri kon-
gresi (1993 w. 20-25 ivlisi). igi agreTve xazs usvams,
rom amis Semdgomac ar Catarebula asociaciis ar-
cerTi Tavyriloba, afxazeTis mxardasaWeri sakiTxe-
bi rom ar ganxiluliyo (1).
aRsaniSnavia, rom ssrk-is dasusteba-daSlis
(1990-iani wlebis dasawyisi) procesis Tanmdevi kon-
fliqtebis dros, afxazebisa da CrdiloeT kavkasiis
respublikebSi mcxovrebi xalxebis, gansakuTrebiT
erovnul moZraobaTa radikaluri politikosebis
miswrafebebi erovnuli TviTgamorkvevis sakiTxSi
44
TanxvedraSi movida. gansxvavebiT CrdiloeT kavkasiis
respublikebis oficialuri xelisuflebisagan, rom-
lis saTaveSi kvlav `guSindeli~ partnomenklatura
rCeboda, afxazeTis politikosebi eris TviTgamorkve-
vas eTnonacionalizms ukavSirebdnen. afxazebi Txou-
loben saqarTvelodan, xolo maTi mokavSire Crdi-
lokavkasiuri nacionaluri moZraobebi – ruseTidan
gamoyofas. amisaTvis maT moqmedeba jer kidev ssrk-is
daSlamde daiwyes. jer iyo da afxazuri da yabardo-
uli erovnuli moZraobebis mier, yabardoeli iuri
(musa) Sanibovis TaosnobiT, 1989 wels soxumSi Seiq-
mna kavkasiis mTiel xalxTa asamblea, romelic 1991
wlis noemberSi kavkasiis xalxTa konfederaciad
gardaiqmna, Semdeg ki 1992 wels afxazebis monawileo-
biT adiRTa (CerqezTa) mecnierebaTa saerTaSoriso
akademia iqmneba. aRsaniSnavia 1991 wlis 19-20 maiss q.
nalCikSi Camoyalibebuli zemoxsenebuli CerqezTa sa-
erTaSoriso asociacia afxazeTis `xase~-s monawileo-
biT. misi dafuZneba moxda adiRTa (CerqezTa) pirvel
msoflio kongresze. imave xanebSi afxazebis monawi-
leobiT daiwyo saerTo adiRuri erovnuli moZraobis
gazeT `narTebis~ gamocema.
yovelive es mowmobs, rom afxazeTSi Zlierde-
boda separatistuli tendenciebi. afxazeTSi adgili
hqonda provokaciebs eTnikur niadagze. konfliqtis
dawyebamde soxumSi afxazi separatistebis lideri v.
arZinba qarTvelebs Turme dapirebia: `Cven gaiZu-
lebT Tqven, rom gvesroloT~. qarTulma xelisuf-
lebam, afxazeTSi konstituciuri wesrigis aRdgenis
mizniT, daiwyo Zalismieri moqmedebebi adgilobrivi
afxazuri xelisuflebis winaaRmdeg.
imdroindeli movlenebis analizi gviCvenebs,
rom 1991-1996 wlebSi afxazi separatistebi TviTga-
45
morkvevis proeqtis realizebas CrdilokavkasielTa
erovnul moZraobebs da iqaur araformalur organi-
zaciebs ukavSirebdnen.
kavkasiis xalxTa konfederaciis pirvelsave
dokumentSi saxelwodebiT “deklaracia konfedera-
ciuli kavSiris Sesaxeb” aRniSnulia: `arsebobis uf-
lebisaTvis Cvens brZolaSi, Tavisuflebisa da sa-
marTlianobisaTvis araa gamoricxuli calkeuli
mTieli eTnosebis fizikuri ganadgurebis SesaZleb-
loba...~ (2). kavkasiis xalxTa konfederaciis parla-
mentis Tavmjdomaris moadgile CeCeni denga xalido-
vi, am organizaciis programis ganmartebisas, acxa-
debda: `Cveni politikis gatarebaSi ar SegviZlia da-
veyrdnoT ruseTis kanonebsa da konstitucias~ (3).
afxazur-adiRur aliansTan dakavSirebiT, Sem-
TxveviTi ar gaxldaT, rom jer kidev 1991 wels ya-
bardouli erovnuli organizaciebis liderebi ara-
erTgzis akeTeben gancxadebebs yabardo-balyareTis
daSlasa da mis yabardod da balyareTad dayofaze.
amave dros, 1991 wels yabardoel xalxTa kongresze
erovnuli moZraobis erT-erTi lideri cnobili iu-
risti iuri kalmikovi (mogvianebiT, 1993 w. noember-
Si, igi ruseTis federaciis iusticiis ministrad
dainiSna) Riad acxadebs, rom Zlieri adiRuri sa-
xelmwifos Seqmna axlo perspeqtivis yvelaze aqtua-
luri sakiTxia. mxedvelobaSi hqondaT adiReelebis,
Cerqezebis, yabardoelebis, SafsuRebis da aseve, ro-
gorc amas calkeuli eqspertebi miiCnevdnen, afxaze-
bisa da abazebis gaerTianeba (4).
am gegmis ganxorcielebis pirvel etapze adi-
Ruri da maTi mezobeli Crdilokavkasielebis (balya-
relebisa da yaraCaelebis gamoklebiT) erovnuli
moZraobebis (da ara marto maTi) yuradReba gadatani-
46
li iyo afxazeTze. CrdiloeT kavkasiis respublike-
bis imdroindeli xelmZRvaneloba xels ar uSlida
am moZraobebs `aqtiurad emoqmedaT~ afxazeTis mimar-
TulebiT. konfederantebisa da sxva erovnuli, `ara-
formaluri~ organizaciebis emisrebi daubrkoleb-
lad gadaadgildebodnen saqarTvelos Crdilo-dasav-
leT sazRvramde, agzavnidnen “moxaliseebs” saomrad,
TviTonac Cadiodnen afxazeTSi da CahqondaT materia-
luri daxmareba, rasac TviTon afxazi separatiste-
bic aRiarebdnen. magaliTad, 1993 wlis oqtomberSi q.
nalCikSi afxazeTis mxardasaWerad gamarTul rigiT
mesame sadReRamiso telemaraTonSi vladislav arZin-
bam gazeT `narTebTan” interviuSi aRiara: `Cven weli-
wadi vicxovreT, ise, rom ar gvqonia arcerTi rubli
krediti... daxmarebas viRebdiT yabardo-balyareTidan,
adiRedan, yaraCaeT-CerqezeTidan~ (5)
afxazebis mier CrdiloeT kavkasiaSi warmoe-
bulma politikam saTanado Sedegi gamoiRo. `moxa-
liseebi~ mTeli CrdiloeT kavkasiis regionebidan
da ruseTis yvela patiosani adamiani dadga afxazi
xalxis dasacavad~, _ naTqvamia kavkasieli xalxebi-
sadmi CerqezTa 1993 wlis 21 ivlisis II saerTaSori-
so kongresis delegatTa mimarTvaSi, romelic afxa-
zi xalxis mxardasaWerad iyo gamarTuli (6).
aRsaniSnavia, rom 1992-1996 wlebSi afxazebisa
da adiRebis mier yvelaferi keTdeba maTi gaerTiane-
bisaTvis. jer iyo da afxazeTis respublikis umaR-
lesi sabWo 1994 wlis 28 noembers Rebulobs afxaze-
Tis respublikis konstitucias, rac, faqtiurad, niS-
navda damoukidebeli saxelmwifos Seqmnas, Semdeg ki
1999 wlis 3 oqtombers afxazeTSi gamarTuli saxal-
xo referendumis dros, moqalaqeTa 97-ma procentma
moiwona moqmedi konstitucia, riTac gaformebul
47
iqna afxazeTis respublikis saxelmwifoebrivi damo-
ukideblobis aqti (7).
afxazeTSi iqmneba adiRebisaTvis misabaZi viTareba,
razedac, CrdiloeT kavkasiis respublikebis oficia-
luri xelisuflebisagan gansxvavebiT (CeCneTis gar-
da), erovnuli moZraobis liderebi Riad deklarire-
ben suverenitetis survils da ruseTisagan secesiis
SesaZleblobas.
1996 wlis 30 marts afxazeTis de-faqto par-
lamenti akeTebs mimarTvas CrdiloeT kavkasiis xal-
xebisadmi. mimarTvaSi naTqvamia, rom “afxazebisa da
Crdilokavkasiel mTielTa Zmur grZnobebs, erTma-
neTTan gaerTianebis gzaze, SeuZlia gadalaxos maT
Soris aRmarTuli kavkasiis mTebi, daadnon yinuli
da moxsnan yovelgvari dabrkolebebi” (8).
aseTi gaerTianebisaTvis bevri ram keTdeboda
CerqezTa saerTaSoriso asociaciis mier. 1996 wels
am organizaciis erT-erT sxdomaze, romelic mieZ-
Rvna asociaciis II kongresis (1993 w. ivlisi) gadaw-
yvetilebebis (afxazeTTan solidarobis sakiTxi) aR-
srulebis mimdinareobas, aRniSnul iqna dasaxuliyo
konkretuli amocanebi mSobliuri enis ganviTarebi-
saTvis, anbanis unificirebasTan da adiRTa samwer-
lobo enebis SesaZlo daaxloebis gzebis ZiebasTan
dakavSirebiT (9).
amave dros gakvirvebas iwvevs saqarTvelosa
da ruseTis saxelmwifo diplomatiis politika am
regionSi, ufro sworad _ misi ararseboba. am stri-
qonebis avtori `svobodnaia gruzias~ furclebze
amis Sesaxeb Riad miuTiTebda: `am doneze (samTavro-
bo doneze - j. k.) TiTqmis araferi ar keTdeba sa-
qarTvelosaTvis arasasurveli tendenciebis gasane-
itraleblad, rac mis erovnul usafrTxoebas emuq-
48
reba~ (10). negativis gasaneitraleblad aucileblo-
bas warmoadgenda gaxsniliyo yabardo-balyareTSi
saqarTvelos sakonsulo warmomadgenloba (11).
afxaz-adiRTa erovnuli moZraobebis strate-
gia, ra Tqma unda, ruseTisTvisac ar iyo misaRebi.
miT umetes, rom am dros CeCneTis problemam yovel-
gvar molodins gadaaWarba: 1994-1996 wlebSi moskovma
CeCneTSi omi waago, 1996 wlis 31 agvistos ki ruse-
Tis federalurma xelisuflebam q. xasaviurTSi xe-
li moawera xelSekrulebas, riTac CeCneTma de-faq-
to damoukidebloba miiRo, xolo misi politikuri
statusis ganxilva 2001 wlamde gadaido.
gaugebrobas iwvevda, agreTve, pozicia CrdiloeT
kavkasiis, maT Soris krasnodarisa da stavropolis
mxareebis, adgilobrivi xelisuflebis mxridan, rom-
lebic, Riad Tu iribad, mxars uWerdnen separatizms
(mxedvelobaSi maqvs kazakebis faqtori).
cnobili rusi politologi l. xoperskaia
werda: `bevrs miaCnia, rom Crdilo-dasavleT kavkasi-
aSi ruseTisaTvis ZiriTadi safrTxe afxazi separa-
tistebisgan modis. aravin ar ifiqrebda, Tu ratom
aqvT kavkasiis separatizmis fuZemdeblebs ruseTTan
mierTebis mania. saidumloeba ki imaSia, rom ruseTis
SemadgenlobaSi Sesvlis Semdeg, sxvadasxva respub-
likebSi mcxovrebi monaTesave xalxebis (adiReelebi,
Cerqezebi, SafsuRebi, yabardoelebi...) irgvliv Semok-
rebis kvalobaze maTi mizania “didi CerqezeTis~ Seq-
mna da Semdeg ruseTisagan gamoyofa~ (12).
amave dros aRsaniSnavia, rom 1992-1996 wlebSi
kavkasiis respublikebSi, ruseTis federaciaSi (1993),
saqarTveloSi (1995) miRebul iqna konstituciebi, sa-
dac xalxTa umravlesobis mier arCevani ara eTnona-
cionalizmze, aramed modernizaciul demokratiul
49
ganviTarebaze keTdeba. separatizmisa da eTnonacio-
nalizmis poziciebi sustdeba. swored im xanebSi,
1995 wels, adiRTa (CerqezTa) mecnierebaTa saerTaSo-
riso akademiis akademikosma r. buraevma erovnuli
moZraobis aqtualur strategiebs absurduli uwoda.
misi azriT, `absurduli iyo miTiuri idea `didi
CerqezeTis~ Seqmnisa, romelic momwifebuli iyo
`cxel TavebSi~ da rasac mxars uWerdnen isini, vinc
am cota xnis winaT xelisuflebis xelSi ukanonod
Cagdebas cdilobdnen~. misive azriT, “iluzorul
amocanas warmoadgenda sxva qveynebidan dabruneba
Tanamemamuleebisa, romlebic ukve Tvisobrivad sxva-
nairebi arian, vidre Cveni winaprebi~ (13). aqve aRsa-
niSnavia, rom am droidan respublikebSi oficialur
doneze da ukve sazogadoebaSic ar gaaCniaT mxarda-
Wera kazakTa calkeuli liderebis mcdelobebs Seq-
mnan kazakTa SeiaraRebuli formirebebi~. aseve ver
gamoiRo Sedegi musa Sanibovis mcdelobam, aTi Tvis
Sesvenebis Semdeg, kavkasiis xalxTa diskriditirebu-
li konfederaciis reanimireba moexdina (14). konfliqtis izolirebis politika. rogorc
zemoT ukve iTqva, 1990-iani wlebis meore naxevridan,
CrdiloeT kavkasiis respublikebSi (CeCneTis garda)
eTnonacionalizms, wina wlebTan SedarebiT, sazoga-
doebisgan Ria mxardaWera aRar gaaCnia. iniciativa
“modernizacia eTnonacionalizmis sarCuliT~ ara-
formalebidan oficiozSi gadadis. am mxriv niSandoblivia `xelSekruleba afxa-
zeTis respublikasa da yabardo-balyareTis respub-
likas Soris megobrobisa da TanamSromlobis Sesa-
xeb~, romelsac xeli moewera 1995 wlis 19 maiss q.
soxumSi. yuradRebas ipyrobs xelSekrulebis pirve-
50
li muxli, sadac aRniSnulia `saSinao saqmeebSi Cau-
revlobis~ principi da merve muxli, romelSic sau-
baria `nalCiksa da soxumSi afxazeTisa da yabardo-
balyareTis respublikebis sruluflebiani warmo-
madgenlobis daarsebaze” (15). zemoxsenebuli xelSek-
ruleba im dros, rodesac ruseTs afxazeTisTvis
blokada aqvs gamocxadebuli, iseT STabeWdilebas
axdens, rom saqarTvelos xelisuflebis mier warmo-
ebuli afxazeTis izolaciis politika araefeqtu-
ria. Tbilisi kvlav cdilobs `ar awyeninos~ moskovs
da erideba rogorc afxazebTan, aseve Crdilokavka-
sielebTan uSualo dialogs. amasTan dakavSirebiT,
gaurkveveli rCeba e.SevardnaZisa da h.alievis mier
1990-iani wlebis meore naxevarSi gaxmaurebuli ini-
ciativis “mSvidobiani kavkasiis” realizebis meqaniz-
mi – rogor unda ganxorcielebuliyo is, Tu kavka-
siis qveynebs Soris ar iqneboda demokratiisaTvis
damaxasiaTebeli uSualo horizontaluri kavSirebi.
1996 wels ruseTis Crdilokavkasiur sakuror-
to qalaq kislovodskSi, oTxi qveynis xelmZRvane-
lobis (azerbaijani, saqarTvelo, somxeTi, ruseTi)
mier xeli moewera deklaracias `kavkasiaSi erovne-
baTaSoriso Tanxmobis, mSvidobis, ekonomikuri da
kulturuli TanamSromlobis~ Sesaxeb (16). es doku-
menti sxva araferia, Tu ara am qveynebis xalxTa
moTxovna, rac miesadageba liberalur demokratiul
principebs – erTa Soris horizontaluri Tanam-
Sromlobis moTxovnilebebs.
samwuxarod, erTaSoris urTierTobebSi, ruse-
Tisa da saqarTvelos xelisuflebis monopoliis ga-
mo kislovodskis samitze deklarirebuli debulebe-
bi kavkasiaSi mSvidobisa da TanamSromlobis Sesaxeb
piaraqciad darCa.
51
CrdiloeT kavkasiaSi, afxazeTTan urTierTo-
bis mizniT, iniciativa adgilobrivma xelisuflebeb-
ma sakuTar xelSi aiRes. amis kargi ilustraciaa is,
rom 1995 wlis maisSi maT mier afxazebTan megobro-
bis xelSekrulebis xelmoweridan erTi Tvis Semdeg
erovnuli moZraobebis Stab-binebi nalCikis centrSi
mdebare Senobidan gamoasaxles. Tumca aSkara gaxda,
rom amgvari urTierToba faqtiurad formalur xasi-
aTs atarebda da yvelaferi ukve moskovidan wydebo-
da. marTlac, amave wlis agvistoSi, roca ordRiani
vizitiT nalCikSi afxazeTis saparlamento delega-
cia Cavida (xelmZRvaneli s. jinjolia), miuxedavad
araerTgzis mcdelobisa Sexvedroda yabardo-balya-
reTis respublikis prezident v. kokovs, misi mcde-
loba uSedego gamodga, ramac erovnul moZraobebSi
ukmayofileba gamoiwvia (17).
erTi SexedviT SeiZleba vifiqroT, rom mosko-
vi TbilisTan mimarTebiT `valdebulebebs asru-
lebs~ afxazeTis blokadis sakiTxSi (18), magram rea-
lurad sul sxva suraTi ixateba: ruseTis federa-
luri xelisufleba Tavis antiqarTul Canafiqrs
Crdilo kavkasiis regionis xelisufalTa (da ara
marto maTi) xeliT axorcielebs.
aRsaniSnavia, rom afxazeTSic ki, romlis xe-
lisufleba zemxsenebuli blokadis miuxedavad, res-
publikaSi modernizaciul process ver aCerebs, 1997
wels, sazogadoebrivi zewolis Sedegad, iwyeba sa-
xelmwifoebrivi qonebis privatizaciis procesi. sa-
qarTvelos parlamentis 2002 wlis 22 martis dadge-
nilebaSi naTqvamia: `1997 wels separatistulma xe-
lisuflebam afxazeTis teritoriaze daiwyo qonebis
ukanono privatizireba, ris Sedegadac 2001 wlamde
privatizirebul iqna aTasze meti obieqti. gansakuT-
52
rebiT masobrivi xasiaTi miiRo ltolvilTa da iZu-
lebiT gadaadgilebul pirTa kerZo sakuTrebis gas-
xvisebamo (19). CrdiloeT kavkasiis respublikebidan,
gansakuTrebiT adiRuri respublikebidan da nawi-
lobriv rusulenovani administraciul-teritoriu-
li subieqtebidanac calkeulma organizaciebma da
iuridiulma pirebma am periodSi afxazeTSi qoneba
Calis fasad SeiZines.
amrigad, aRniSnuli procesi sulac ar mow-
mobs imas, rom TiTqosda `bolo sam welze metia af-
xazeTis ekonomika blokadiTaa paralizebuli”, ro-
gorc es 2001 wlis CerqezTa saerTaSoriso asocia-
ciis gancxadebaSia naTqvami (20).
amave dros aRsaniSnavia, rom saqarTvelos mxa-
re 1996-2000 wlebSi CrdiloeT kavkasiis mimarTule-
biT erTgvar aqtiurobas iCens, TumcaRa samwuxarod,
es saxelmwifo politikis kurss ki ara, aramed ufro
metad calkeul pirTa iniciativas warmoadgens.
Tbilisis aseT mcire “gaaqtiurebazec” ki
CrdilokavkasielTa reaqciam ar daayovna. Tbilisis
saxelmwifo universitetis reqtoris roin metreve-
lis saxelze 1996 wlis oqtomberSi yabardo-balya-
reTis istoriis, filologiis da ekonomikis samec-
niero-kvleviTi institutis xelmZRvanelebis mier
gamogzavnil werilSi naTqvamia: “Cven viciT da pa-
tivs vcemT Tqvens Zalisxmevas kavkasiis regionis
xalxTa daaxloebaSi. Tqvens mier da agreTve akade-
mikosebis mariam lorTqifaniZis, Tamaz gamyreliZisa
da sxvaTa mimarTvas yabardo-balyareTis inteligen-
ciisadmi Cveni respublikis mosaxleobis didi rao-
denoba iziarebs. CvenSi didi sixaruli gamoiwvia
Tsu kavkasiis xalxTa istoriis kaTedris gaxsnamac.
TbilisSi yabardo-balyareTis istoriis Seswavla
53
bevrad Seuwyobs xels Cvens xalxebs Soris gagebisa
da TanamSromlobis ganviTarebas” (21).
rasakvirvelia, amgvari samoqalaqo aqtiurobis
gamo, rac nalCikisa da Tbilisis urTierTdamokide-
bulebis mcire “daTbobaSi” gamoixata, afxazeTis
mTavrobam da Crdilokavkasiuri erovnuli moZrao-
bis liderebma ukmayofileba ver dafares. swored es
iqna aRniSnuli 1996 wlis martSi q.nalCikSi gamar-
Tuli `mrgvali magidis” dros afxazeTis delegaci-
asa da yabardos sazogadoebriv-politikuri moZrao-
bis `adiRe xase~-s mier. negatiuri toni adgilobriv
presaSic aisaxa: `am bolo wels Cveni respublikebis
daaxloebis tempi yvela doneze daeca. amiT isargeb-
les Cvenma arakeTilmosurneebma. nalCikSi gaxSirda
saqarTvelos emisrebis gamoCena `dakarguli kavSire-
bis aRdgenis mizniT~, _ werda gazeTi `adiRe xase~.
amave gazeTSi gamoqveynebul werilSi saTauriT
`areSiZis radioSi gamosvlis Sesaxeb~ sinanuliTaa
naTqvami, Tu rogor “Tavazianad misca saSualeba”
yabardo-balyareTis radios mxatvruli mauwyeblo-
bis redaqciam saqarTvelos parlamentis wevrebs ga-
mosuliyvnen eTerSi (22).
am striqonebis avtors, romelic zemoT aRniS-
nuli movlenebis uSualo monawile gaxldaT, SeuZ-
lia aRniSnos, rom yovelive aseTi aqtiuroba saqar-
Tvelos mxridan atarebda `moskovis gverdis avlis~
xasiaTs, radgan CrdiloeT kavkasiaSi saqarTvelo-
dan Casuli delegaciis wevrebi miiCnevdnen, rom gu-
Sindel uuflebo avtonomiur respublikebs am regi-
onSi dRes politikuri statusi gaezardaT da maT,
prezident b. elcinis sityvebis perifrazireba rom
movaxdinoT, “miiRes imdeni suvereniteti, ramdenis
gadaylapvac SeZles”. samwuxarod, es gancxadeba
54
oden deklaracia gaxldaT. realurad ki ruseTis fe-
deraciis politikur elitaSi kvlavac arsebuli sab-
Wouri azrovnebis inerciis gamo, nacvlad TviTmmar-
Tvelobisa da demokratiis ganviTarebisa, avtokrati-
uli saxelisuflebo vertikali iyo gamtkicebuli.
arada kavkasieli xalxebis molodini demokratiuli
gardaqmnebisa didi iyo. am striqonebis avtori am
imedebis Sesaxeb maSinac Riad miuTiTebda: `saqarTve-
losa da afxazeTis saRad moazrovne moqalaqeebi xe-
daven, rom qveyanaSi dawyebuli ekonomikis struqtu-
ruli gardaqmnis da mesakuTreTa socialuri fenis
formirebis procesi Seuqcevads xdis samarTlebrivi
samoqalaqo sazogadoebis Seqmnas, sadac adamiani da
misi interesebi iqneba uzenaesi. Tvisobrivad axal
doneze Seiqmneba baza moZme qarTvel da afxaz xal-
xTa erTobisa da daaxloebisaTvis~ (23).
XX s.-is 90-iani wlebis moskoveli da Tbili-
seli politikosebis Sexedulebebi erTmaneTs hgva-
nan demokratiuli reformebis gatarebis uunarobis
mxriv. Nnacvlad xalxebs Soris demokratiuli, ho-
rizontaluri urTierTobebis ganviTarebisa (sazoga-
doebis monawileoba qveynis mmarTvelobaSi), kavkasi-
uri politika Zveleburad emyareba vertikalur (av-
tokratiul saxelisuflebo) resurss. moskovis zo-
gierTi politikosis azrovnebis inercia Zveleburad
mimarTulia imisken, rom mkacrad iyos centrze da-
mokidebuli ara marto ruseTis regioni mTlianad,
aramed axlo sazRvargareTis saxelmwifoebic.
amgvar viTarebaSi, cxadia, kavkasiaSi Sefer-
xda modernizaciuli gardaqmnebis procesi. kavkasia-
Si adre wamowyebuli aqtiurobebi kulturuli, sa-
mecniero da ekonomikuri TanamSromlobis mizniT,
Seewira politikosTa fantaziebs, kerZod, afxazeTis
55
izolaciis, ekonomikuri blokadisa da a.S. politi-
kas (24).
gadametebuli ar iqneba Tu vityviT, rom sa-
qarTvelos 2012 wlamde arsebuli yvela mTavrobis
politikurma kursma afxazeTis izolacionisturi
politikis gatarebis sakiTxSi im imediT, rom `meti
sargebeli~ mieRoT afxazeTis politikur statusTan
dakavSirebiT, fiasko ganicada. Tumca am drois man-
Zilze araerTxel iqna SeTanxmeba momzadebuli, mag-
ram, rogorc viciT, yovelTvis `raRac mizezebis~
gamo, xan qarTuli, xan afxazuri mxare SeTanxmebas
xels ar awerda.
sainteresoa gamovyoT ramdenime maTgani.
saqarTvelos mTavroba warmatebulad miiCnevs
1995 wlis 5 marts gaeroSi gagzavnil mis mier Sed-
genil winadadebebs afxazeTis statusis Sesaxeb.
qarTuli mxare Tvlis, rom dokumenti kompromisu-
lia. is iTvaliswinebda, rom saqarTvelo, rogorc
erTiani federaluri saxelmwifo, Seiqmneboda yofi-
li saqarTvelos ssr-s sazRvrebSi 1991 wlis 21 de-
kembris mdgomareobiT. am dokumentis mixedviT, afxa-
zeTs, rogorc federaciis subieqts, eqneboda ufar-
Toesi uflebamosilebani: sakuTari droSa, himni,
gerbi, aseve saxelmwifoebriobis sxva atributebi,
parlamenti, umaRlesi aRmasrulebeli da sasamar-
Tlo organoebi, samarTaldamcavi sistema, rac da-
fiqsirdeboda erTiani saqarTvelos konstituciaSi
da afxazeTis konstituciaSi. aRsaniSnavia agreTve,
rom afxazur enas, qarTul enasTan erTad, eqneboda
saxelmwifo enis statusi.
am dokumentis Tanaxmad federaluri mTavro-
bis kompetenciaSi Sedioda sagareo politika da
ekonomikuri kavSirebi, Tavdacva, fulad sakredito
56
sistema, sabaJo samsaxuri, federaluri biujeti,
energetika, saxelmwifo sazRvris dacva, energetika,
kavSirgabmuloba da erovnuli transporti.
cnobilia, rom federalizmis modelTan dakav-
SirebiT qarTuli sazogadoeba erTgvarovani ar yo-
fila. mkvlevari r.gelantia aRniSnavs, rom 1995
wlis 25 ivliss mxareTa Soris gamarTul moskovis
molaparakebaze, romelsac uZRveboda ruseTis vice-
premieri bolSakovi, afxazuri mxaris xelmZRvanelma
a.jergeniam, soxumTan SeTanxmebiT, mxari dauWira
formulirebas `erTiani federaluri saxelmwifos
Sesaxeb~, Tumca mogvianebiT imave dRes, soxumis moT-
xovniT, manve ganacxada uari dokumentis parafireba-
ze (soxumma igi gaaTavisufla delegaciis xelmZRva-
nelis Tanamdebobidan (25).
qarTul mxares adanaSauleben afxazi separa-
tistebis megobrebi CerqezTa saerTaSoriso asocia-
ciidan imaSi, rom Tbilisi ar Tanxmdeba afxazebis
mxridan kompromisul SeTavazebas politikur sta-
tusTan dakavSirebiT. magaliTad, rogorc isini aR-
niSnaven 1997 wels, afxazebis mier gansaxorcieleb-
lad SemoTavazebul iqna oqmi, romelic iTvaliswi-
nebda samokavSireo saxelmwifos Seqmnas, dafuZne-
buls ori Tanasworuflebian subieqtis _ saqarTve-
losa da afxazeTs saxelSekrulebo urTierTobebze.
faqtiurad ki, rogorc aRniSnulia CerqezTa
saerTaSoriso asociaciis kongresis 2000 wlis 28
ivlisis gancxadebaSi, SemoTavazebuli iyo saxel-
mwifos Seqmna, romelic dafuZnebuli iqneboda fede-
racia-konfederaciis principebze. amis garda, naTqva-
mia, rom razedac uars ambobs qarTuli mxare, aris
kidev ori dokumenti, romelebic ukve mesame welia
ganixileba mxareebs Soris da afxazuri mxare mza-
57
daa xeli moaweros maT. esenia: `SeTanxmeba mSvidobi-
sa da SeiaraRebuli Setakebebis ganuaxleblobis ga-
rantiis~ Sesaxeb da `oqmi galis raionSi devnilebis
dabrunebisa da ekonomikis aRdgenis zomebis Sesa-
xeb~. gancxadebaSi aRniSnulia, rom qarTuli mxare
1996 wlis dsT-is samitze afxazebisaTvis SemoRebu-
li ekonomikuri sanqciebis molodinSia da SeTanxme-
bebis xelmosawerad mzad ar aris. amis dasturad
naTqvamia, rom qarTvelebma 1998 wlis maisSi galis
raionSi gaaCaRes omi, ris Sedegadac aris mraval-
ricxovani msxverpli. aqve gakeTebulia mimarTva
dsT-is qveynebis mimarT afxazeTi daSvebul iqnas
dsT-is im samitebze, sadac ganixileba masTan dakav-
Sirebuli sakiTxebi (26).
ruseTis prezidentis v. putinis mecadineobis
Sedegad afxazeTis mimarT gauqmda ruseTis federa-
ciis mTavrobis mier 1994 wels miRebuli sanqciebi
da saqarTvelosTan SemoRebul iqna (2001 wels) mkac-
ri savizo reJimi, romelic ar vrceldeboda afxa-
zeTze. faqtiurad, ruseTis mTavrobis pozicia, rom
is ar daTmobda afxazeTs, amiT ukve gamomJRavnebu-
li iyo, magram jer kidev mainc ZalaSi rCeboda
dsT-is samitze 1996 wels afxazeTis winaaRmdeg mi-
Rebuli sanqciebi.
samwuxarod, 2000-ani wlebis dasawyisSi afxa-
zeTisa da kavkasiis sxva konfliqtebis mimarT ruse-
Tisa da saqarTvelos mTavrobebis gaurkvevelma po-
litikam SeuZlebeli gaxada ganxorcielebuliyo sa-
erTaSoriso eqspertizis doneze momzadebuli kidev
erTi proeqti `Tbilissa da soxums Soris ufleba-
mosilebaTa gamijvnis ZiriTadi principebi” (bodenis
dokumenti, marti 2003 w.).
58
am proeqtis Tanaxmad, 1991 wlis 21 dekembris
mdgomareobiT arsebuli saqarTvelos sazRvrebi
cvlilebas ar eqvemdebareba, afxazeTi ki aris sa-
marTlebriv normebze dafuZnebuli suverenuli war-
monaqmni gansakuTrebuli statusiT saqarTvelos sa-
xelmwifos SigniT. amave dokumentSi xazgasmulia,
rom uflebamosilebaTa gamijvna Tbilissa da so-
xums Soris gansazRvruli iqneba qarTul-afxazuri
konfliqtis politikuri mowesrigebis RonisZiebaTa
Sesaxeb miRebuli 1994 wlis 4 aprilis deklaraciis
Tanaxmad, anu afxazeTis uflebebi da kompetencia
aRiarebul iqneba meti moculobiT, vidre is sargeb-
lobda 1992 wlamde. amave dros, dokumentis me-6 pun-
qtSi aRniSnulia, rom `afxazeTis konstitucia Sec-
vlili unda iqnes Tbilissa da soxums Soris kompe-
tenciaTa gamijvnis Sesaxeb SeTanxmebis Sesabamisad,
ise rogorc es gansazRvrulia federaluri SeTan-
xmebiT~ (27). samwuxarod am proeqtsac ganxorciele-
ba ar ewera.
situacia afxazeTSi 2003 wels kidev erTxel
gamwvavda, roca afxazeTSi pankisis xeobidan gadasu-
li CeCeni savele meTauri ruslan gelaevi da misi
SeiaraRebuli razmi gamoCnda. Aafxaz separatistTa
mtkicebiT, saqarTvelos xelisuflebam CeCenTa raz-
mi afxazeTSi partizanuli omis gasaCaReblad gada-
isrola. ra Tqma unda, aseTi mwvave faqtebi mxareebs
erTmaneTisagan kidev ufro aSorebda.
situaciam afxazeTSi Seurigebeli xasiaTi mii-
Ro imis gamoc, rom dapirispirebulma mxareebma, gan-
sakuTrebiT `vardebis revoluciis~ Semdeg, geopoli-
tikuri veqtorebis sxvadasxva mimarTuleba airCies.
Aafxazma politikosebma qarTuli saxelmwifosagan
distancirebisaTvis dasaxmareblad ruseTs mimarTes
59
da masTan ekonomikur da politikur integracias Se-
ecadnen, saqarTvelom ki natosa da evrokavSirisken
integraciis gza airCia im imediT, rom ruseTis po-
ziciebi dasustdeboda da saqarTvelos teritoriu-
li mTlianobis aRsadgenad xelsayreli pirobebi Se-
iqmneboda, afxazebi mSvidobis damyarebaze daTan-
xmdebodnen da devnilebi mSobliur adgilebSi dab-
rundebodnen.
aRsaniSnavia, rom eTnonacionalizmi 2000 wels
kavkasiaSi kargavs Tavis poziciebs. es kargadaa Se-
samCnevi 2001 wlidan CeCneTis magaliTze, roca misi
xelisuflebis Zalisxmeva aRiarebul iqna saerTaSo-
riso terorizmTan winaaRmdegobis gawevis konteq-
stSi. amasTan dakavSirebiT koreqcia ganicada aSS-
isa da evrokavSiris qveynebis damokidebulebam mos-
kovis Crdilokavkasiuri politikis mimarT.
Aamrigad, eTnonacionalizmis dasusteba zoga-
dad CrdiloeT kavkasiaSi ki moxda, magram is regio-
nis dasavleT nawilSi `Cerqezebis sakiTxis~ saxiT
kvlav inarCunebs poziciebs. misi gadaWris idea
axlidan isxams xorcs gansakuTrebiT ruseT-saqar-
Tvelos 2008 wlis agvistos omis Semdgom.
saqarTvelo-ruseTis 2008 wlis agvistos omi.
2007 wlis noembridan saqarTveloSi asiaTasobiT
adamiani xelisuflebis saSinao da sagareo politi-
kiT ukmayofilebis gamo, iwyebs saprotesto gamos-
vlebs. prezident mixeil saakaSvilis xelisufleba
cdilobs qveyanaSi liberaluri demokratia Camoaya-
libos `Zveli~ avtoritaruli meTodebiT. umuSevro-
ba, elitaruli korufcia, mediis da sityvis Tavi-
suflebis SezRudva, gaxmaurebuli mkvlelobebi, sa-
samarTlos araadeqvaturi muSaoba, konfliqtebis
60
mougvarebloba da sxv. daedo safuZvlad qveynis sa-
Sinao kriziss, ramac saqarTvelos prezidentis ga-
dadgoma gamoiwvia. 2008 w. ianvarSi mmarTveli partiis _ `naciona-
luri moZraobis~ kandidat m. saakaSvilis gamarjve-
bis Semdeg qveynis krizisuli mdgomareoba ar dam-
cxrala. afxazeTisa da cxinvalis konfliqtebis ga-
daWrisa da teritoriuli mTlianobis aRdgenis miz-
niT qveynis xelisufleba iwyebs Crdilokavkasiuri
faqtoris gamoyenebas. 2008 wels gamoikveTa Crdilo-
eT kavkasiis mimarTulebiT saparlamento komitetis
samuSao jgufis aqtiuroba.
am droisaTvis CrdiloeT kavkasiaSic gamoikve-
Ta situaciuri cvlilebebi. Tu adre am regionSi
mosaxleobis simpaTiebi calsaxad eTnonacionaliz-
misken ixreboda, 2007 wlidan upiratesoba islamurma
faqtorma moipova. amave wlis oqtomberSi araRiare-
bul nacionalur CeCneTis respublika – iCqerias mi-
si lideri doku umarovi Tavadve auqmebs da cxadde-
ba brZola islamuri qseluri proeqtis _ `kavkasiis
imarati~ Sesaqmnelad (28).
amave dros aRsaniSnavia, rom Tu CrdiloeT
kavkasiis aRmosavleT nawilSi (inguSeTi, CeCneTi,
daRestani) eTnonacionalizmi gadadis meore planze,
am regionis dasavleT nawilSi is poziciebs inarCu-
nebs. saqarTvelos mTavroba afxazeTis sakiTxSi Ta-
vis regionul aqtiurobas swored `CerqezTa sa-
kiTxs~ ukavSirebs: igegmeba maTTan kulturuli, sa-
ganmanaTleblo, samecniero da sxva urTierTobebis
aRdgenisa da ganviTarebis sakiTxebi.
2008 wlis agvistos dasawyisSi mmarTveli “na-
cionaluri moZraobis” mTavrobam gadadga radika-
luri nabiji – Seecada, rom osi separatistebis kon-
61
trolqveS arsebuli cxinvalis regioni samxedro Za-
lis meSveobiT daeqvemdebarebina da konstituciuri
wesrigi aRedgina. rogorc cnobilia, cxinvalSi ru-
suli samSvidobo kontingenti iyo ganlagebuli, xo-
lo mosaxleobas rusuli pasportebi aqvs, anu isini
`ruseTis moqalaqeebi~ arian. es faqti ruseTis xel-
mZRvanelobam Tavis sasargeblod gamoiyena, qarTuli
armiis qvedanayofebis cxinvalze Seteva `ruseTis
moqalaqeebis~ uflebebis xelyofad monaTla da sa-
qarTveloSi, rokis gvirabis gavliT, Crdilo kavka-
siis samxedro olqis qvedanayofebi, mZime teqnika da
aviacia Semoiyvana. msofliom dainaxa, rom ruseTi
Tavis forpostebs samxreT kavkasiaSi ase advilad
ar daTmobs. msofliom isic dainaxa, rom saqarTve-
los mosaxleoba, miuxedavad gansxvavebuli pozicie-
bisa, erTiani iyo ruseTis winaaRmdeg.
xuTdRianma sisxlismRvrelma omma orive mxa-
res mniSvnelovani danakargebi moutana, gansakuTre-
biT ki saqarTvelos: daiRupa da daiWra asobiT sam-
xedro mosamsaxure da mSvidobiani mosaxleoba, ga-
nadgurda materialuri dovlaTi, samxedro qoneba
da SeiaraReba, rac mTavaria, saqarTvelos xelisuf-
lebam dakarga kontroli axalgoris raionze (cxin-
valis regionSi) da kodoris xeobaze (afxazeTi).
moxda ufro uaresi: ruseTis federaciam afxazeTisa
da samxreT oseTis damoukidebloba iuridiulad
aRiara, riTac daarRvia saerTaSoriso samarTlis
normebi.
bunebrivia, qarTuli mxare da, masTan erTad,
saerTaSoriso Tanamegobroba axal geopolitikur
status-qvos ar cnobs da miiCnevs, rom saqarTvelo
teritoriul mTlianobas aRadgens. Tu rogori iqne-
ba es gza, amas dro gviCvenebs, magram manamde kavka-
62
siaSi `moTamaSe~ Zalebma kompromisi unda gamonaxon
maT mierve aRiarebul urTierTwinaaRmdegobriv
principebs – qveynis teritoriuli mTlianobis dac-
visa da erTa TviTgamorkvevis uflebebs Soris.
afxazeTis deizolacia araRiarebis konteq-
stSi. 2008 wlis agvistos movlenebis Semdeg cxadi
gaxda, rom ruseTi saqarTvelos konfliqtebis ga-
daWraSi gansakuTrebul rols TamaSobs. amave dros
politologi a. gegeSiZe samarTlianad aRniSnavs,
rom `saqarTvelos xelisuflebis mxridan konfliq-
tis interpretaciis Segnebuli gamartiveba da misi
qarTul-afxazuri ganzomilebis ugulebelyofa, sag-
rZnoblad amcirebs Cixuri viTarebidan gamosvlis
Ziebis sivrces~ (29). ra Tqma unda, viziareb a. gegeSiZis mosazre-
bas, rom qarTul-afxazuri konfliqtis mTavari mi-
zezi ara imdenad ruseTia, ramdenadac `qarTul-af-
xazuri ganzomileba~, razedac zemoT aRiniSna.
faqtiurad, afxazeTis izolacia saqarTvelo-
sa da dasavleTis mier dRemde grZeldeba, magram
aris ki aqedan Sedegi? izolaciuri politikiT xom
viTareba ar Secvlila. afxazeTi izolaciisagan Ta-
vis daRwevis mTavar xelSemwyob faqtorad kavkasiur
faqtors miiCnevs, Cerqezebis faqtorTan erTad. ra
paradoqsuladac ar unda gveCvenos, aq, pirdapir Tu
iribad, igulisxmeba qarTuli mxardaWerac: albaT
momavalSi specialistebi Seiswavlian afxazeTSi
qarTvelebisgan datovebuli da afxazebis mier mox-
marebuli qonebis, agreTve, am wlebis manZilze sa-
qarTvelodan galis gavliT soxumSi SeRweuli mate-
rialuri da humanitaruli daxmarebis raodenobas.
63
2008 wlis agvistos movlenebis Semdeg sul
ufro xSirad gaismis dasavleTSi da saqarTvelo-
Sic, rom afxazeTTan mimarTebiT saWiroa politikis
diversifikacia. mxedvelobaSia soxumis xelisufle-
bis deizolacia araRiarebis konteqstSi.
am mizniT dasavleTSi upiratesobas aniWeben
proeqts `CarTuloba araRiarebis gareSe~. afxazeTSi
ruseTis gavlena Zalas ikrefs, qarTvelebTan maTi
gaucxoeba Rrmavdeba da mcirdeba momavalSi maTi
Serigebis albaToba.
Seqmnil viTarebaSi, saqarTvelos “naciona-
lur” xelisuflebas afxazeTi samudamod rom ar
daekarga, - aRniSnavs a. gegeSiZe, - `izolacionistu-
ri politikis farglebSi igi misTvis `lagamis amo-
debas~ aniWebda upiratesobas~. `CarTuloba~ unda
iyos etapobrivi da mas Tan unda axldes soxumsa da
Tbiliss Soris dialogisa da TanamSromlobis xel-
Semwyobi iniciativebi (30).
saqarTveloSi aRniSnuli politikis gasata-
reblad m. saakaSvilis xelisuflebam gadadga iseTi
nabijebi, romlebic bolomde ar iyo gaazrebuli.
amave dros, ra Tqma unda, dadebiT konteqstSia aRsa-
niSnavi Crdilokavkasiuri faqtoris afxazeTis pro-
cesSi CarTva (ra Tqma unda, amis efeqturoba gaci-
lebiT meti iqneboda ruseTTan urTierTobebis aR-
dgenis konteqstSi). misasalmebeli iyo 2010 wlidan
Tbilisidan CrdiloeT kavkasiis mosaxleobisaTvis
rusulenovani telemauwyeblobis gadacemebis eTer-
Si gaSveba, ruseTis samxreTis federaluri okrugis
SemadgenlobaSi arsebuli Crdilokavkasiuri respub-
likebis mcxovrebTa saqarTveloSi uvizo Semosvla,
TbilisSi Cerqezuli (adiRuri) kulturis centris
daarseba. 2012 wlis ivnisSi saqarTvelos parlamen-
64
tSi `Crdilo kavkasiis xalxebTan urTierTobebis
saqarTvelos strategiis~ miReba da sxv. am iniciati-
vebis farglebSi jdeba 2011 wels saqarTvelos par-
lamentis mier CerqezTa genocidis aRiareba XIX sau-
kunis ruseT-kavkasiis omSi.
erTi SexedviT Cans regionuli TanamSromlo-
bis idea, magram rodesac isini bolomde gaazrebu-
li ar aris, bevri kiTxva ibadeba da arsebuli prob-
lemebi amiT kidev ufro mZimdeba. amis naTeli maga-
liTia CrdiloeT kavkasiis mosaxleobis mimarT eT-
nikuri da ara samoqalaqo niSniT midgoma, rac savi-
zo reJimTan dakavSirebul strategiaSi gamovlinda.
kiTxvebi rCeba CrdiloeT kavkasiasTan dakavSirebiT
m. saakaSvilis xelisuflebis mier gatarebul sxva
RonisZiebebTan mimarTebiT, rac ruseTis xelisuf-
lebis ignorirebiT keTdeboda da naklebad efeq-
turs xdida aRniSnul RonisZiebebs.
rogorc eqsperti s. markedonovi wers, bolo
sami wlis manZilze CerqezTa arnaxuli aqtiurobis
pirobebSi marto yabardo_balyareTSi teroristuli
aqtiurobisa da diversiebis Sedegad daiRupa 90-ze
meti da daiWra 40-ze meti adamiani. misive azriT,
`regionuli baronebis~, eTnoelitebis avtoriteti
dacemulia, radgan isini xelisuflebaSi mosvlisTa-
nave dakavdnen Zalauflebis ganmtkicebiTa da sakuT-
rebis privatizirebiT, daaviwydaT Tavisi xalxisaT-
vis micemuli dapirebebi (31).
afxazeTSic analogiur mdgomareobas mowmobs
separatistTa parlamentis wevris, partia `afxazeTis
saxalxo erTobis forumis~ TanaTavmjdomaris raul
xajinbas mier 2012 w. dekemberSi yrilobaze gakeTe-
buli moxseneba. masSi aRniSnulia garTulebuli si-
tuacia, rom TandaTan ikargeba sulier faseuloba-
65
Ta sistema, rac erovnuli ideologiis safuZvels
warmoadgens~ da rom `xelisufleba ganzea gamdgari
sazogadoebisa da inteligenciisagan, partiebisa da
sazogadoebriv-politikur moZraobebisagan~ (32).
afxazeTSic, iseve rogorc CrdiloeT kavkasia-
Si, oficiozi Tavisi `skamebis~ SesanarCuneblad
`loialuria kremlTan~, magram amas ver vityviT ara-
formalebze, romlebisTvisac `didi CerqezeTis~
idea kvlavac aqtualuria da mosaxleobis garkveul
nawilsac misi sjera. ruseTma, afxazeTis aRiarebiT,
am ideas faqtiurad axali Zala Semata.
Seqmnil viTarebaSi, rodesac CrdiloeT kavka-
siaSi, afxazeTSi mdgomareoba daZabulia (metwilad
ruseTis samxedroebisa da moskovis ekonomikuri da
socialuri aqtiurobebis gamo), ruseTs esaWiroeba
saqarTvelo, rogorc garanti CrdiloeT kavkasiaSi
stabilurobis SenarCunebisa da, piriqiT. CrdiloeT
kavkasiaSi mSvidoba da stabiluroba saqarTvelos
saxelmwifos usafrTxoebas emsaxureba da swori, ga-
miznuli politika am regionSi SeiZleba dadebiTad
aisaxos afxazeTis sakiTxebze.
cnobili politologi q. gajievi aRniSnavs,
rom ruseTisaTvis (SeiZleba vigulisxmoT – saqar-
TvelosTvisac - j. k.) modernizaciis gzaze, Crdilo-
kavkasiuri konfliqtogenurobis sabolood gada-
laxvaSi, erT-erT mTavar xelisSemSlel faqtorad
iqca teritoriuli mTlianobisa da saxelmwifos
mdgradi usafrTxoebis uzrunvelyofisaTvis erov-
nul-teritoriuli dayofis jer kidev bolSevikTa
mier SemoRebuli principi. amitom, misi azriT, saWi-
roa axali formebisa da gzebis Zieba erovnul-teri-
toriulidan administraciul-teritoriuli federa-
ciaze gadasasvlelad (33).
66
Tu am principis ganxorcielebas daapirebs
moskovi CrdiloeT kavkasiis regionSi, didad aris
SesaZlebeli, rom mas pirdapir Tu iribad Tbilisis
mxardaWera dasWirdes, radgan araa gamoricxuli eT-
nonacionalur araformalur liderebs mezobel
sazRvargareTze apelireba mouxdeT.
erovnuli TviTgamorkvevis sabWouri modelis –
qveynis `erovnul-teritoriuli~ federaciis formis
gadaxedvas saWiroebs saqarTveloc. amasTan dakavSire-
biT igi ruseTis mokavSire xdeba. am scenaris SesaZlo
ganxorcielebis SemTxvevisaTvis aucilebelia saqar-
Tvelos hqondes kargi urTierTobebi ruseTTan da, ra
Tqma unda, qveynis Sinagani mzaoba mis gansaxorcie-
leblad. saWiroa qarTuli sazogadoebis (gansakuTre-
biT afxazeTTan mimdebare regionebis _ samegrelos,
svaneTis mosaxleobis) CarTuloba am procesSi.
amJamad saqarTveloSi SemuSavebulia tole-
rantobisa da samoqalaqo integraciis erovnuli
koncefcia, romelic yvela moqalaqes uqmnis SesaZ-
leblobebs SeinarCunos da ganaviTaros sakuTari
samoqalaqo identoba.
koncefciis mimarTulebebia kanonis uzenaeso-
ba, ganaTleba da saxelmwifo ena, masmedia da infor-
maciis misawvdomoba, politikuri integracia da sa-
moqalaqo CarTuloba, ekonomikuri da regionuli in-
tegracia, kultura, TviTmyofadobis SenarCuneba (34).
yovelive es Tavis mxriv xels Seuwyobs saqar-
Tvelosa da CrdiloeT kavkasiaSi arsebuli eTnoi-
dentifikatorebis transformirebas Tanamedrove, sa-
moqalaqo identifikatorebSi da amiT bevrad moix-
sneba erTa TviTgamorkvevis erovnul-teritoriuli
avtonomiebis sabWoTa midgomis dRemde arsebuli
inercia.
67
daskvna
postsabWouri afxazeTis mimarT Tbilisis mi-
er gatarebuli izolacionizmis politika konfliq-
tis daregulirebis saqmeSi dRemde araefeqturi aR-
moCnda. am politikis sisuste ganpirobebul iqna
CrdiloeT kavkasiis faqtoris gauTvaliswineblobiT
da ruseTTan konfrontaciulobiT.
amrigad, sazogadoebisa da saxelmwifos er-
Toblivi ZalisxmeviT saWiroa kavkasiaSi konfliq-
turi regionebis deizolacia da axali samoqalaqo
identobis formireba regionebSi. axali, erTiani sa-
moqalaqo- politikuri sazogadoebis formirebisaT-
vis saqarTvelosa da mTlianad regionSi mimdinare
procesebi gvkarnaxobs saxelmwifoebrivi marTvisa
da socialur-kulturul sferoSi arsebuli insti-
tuciebis gadafasebas, TviTmmarTvelobaze, adamianis
uflebebsa da sxva faseulobebze dafuZnebuli sa-
zogadoebis formirebas. amisaTvis aucilebelia ad-
gilobriv elitebTan urTierTobis damyareba mar-
Tvis, saganmanaTleblo procesis, socialuri poli-
tikis warmarTvaSi da sxv. yovelive amis ganxorcie-
leba SesaZlebeli iqneba saxelmwifos decentrali-
zaciisa da marTvis funqciebis regionul doneze
realurad gadacemis SemTxvevaSi.
yvelaze mTavari, rac oci wlis istoriam
gvaCvena, isaa, rom qarTul-afxazuri da qarTul-
osuri konfliqtebis mogvareba unda moxdes ruseTi-
sa da saqarTvelos xelisuflebis SeTanxmebuli po-
litikiT. Crdilokavkasiur respublikebsa da sam-
xreT ruseTis subieqtebs (krasnodarisa da stavro-
polis mxareebi, rostovis olqi) moskovisa da Tbi-
lisis SeTanxmebis Semdeg procesebis erTgvari kata-
lizatoris rolis Sesruleba SeuZliaT.
68
saqarTveloSi 2012 wlis oqtomberSi arCevne-
biT mosulma xelisuflebam ruseTTan urTierTobe-
bis aRdgenisa da ganviTarebis aucileblobas gausva
xazi da, imedia, am urTierTobebis ZiriTadi veqto-
ri, regionalizaciis principidan gamomdinare, Crdi-
loeT kavkasiaSi iqneba gadatanili. yovelive es sa-
qarTvelos SesaZleblobas miscems SeiZinos regio-
nuli qveynis funqcia. imedis momcemia qveynis TviT-
mmarTvelobis Semdgomi ganviTarebisaTvis parlamen-
tSi Sesabamisi kanonis momzadebis Sesaxeb gancxade-
bis gakeTeba, romelic, vimedovnebT, sazogadoebis
aqtiuri monawileobiT iqneba SemuSavebuli da praq-
tikaSi gatarebuli.
saqarTvelosa da ruseTis TanamSromloba kav-
kasiaSi xels Seuwyobs iseTi institutebis Camoya-
libebas, romlebsac SeeZlebaT regionuli masStabis
procesebis regulireba, horizontaluri socialur-
kulturuli kavSirebisa da mTeli kavkasiis integ-
raciis uzrunvelyofa.
69
literatura
Sesavali
Н. Луман, Общество общества, М., 2011, gv. 229
Tavi I. problemis istoriografia
1 m. lorTqifaniZe, afxazebi da afxazeTi. Tb.,1990.გვ.36. 2. g.gasviani, qarTveli mecnierebi pavle ingoroyvas
Sexedulebebze afxazeTisa da afxazebis Sesaxeb.
Tბ. 2003. 3. g. anCabaZe, qarTul-afxazuri urTierTobebis sa-
kiTxebi, II. Tb.2011, გვ.139. 4. ა baqraZe, afxazeTisaTvis. Tb., 2002, გვ. 52-55. 5. b.kvaracxelia, niko janaSias kulturul-saganma-
naTleblo da sazogadoebriv-politikuri moRva-
weoba. Tb., 2009, გვ. 67,78. 6. j. gamaxaria, qarTul-afxazur urTierTobaTa is-
toriidan, Tb., 1991, გვ. 12. 7. А. Лепсаия, Аспекты грузино-абхазского конфликта.
Материалы грузино-абхазской конференции и «первые итоги». Москва, 4-8 июля 2002, გვ. 50.
8. j. gamaxaria, dasax. naSr., gv. 12.
9. А. Лепсаия, dasax. naSr., gv. 50. 10. b.kvaracxelia, dasax. naSr., gv. 78.
11. А. Лепсаия, dasax. naSr., gv.51. 12. А. Ментешашвили, Исторические перспективы современного
сепаратизма в Грузии, Тб., 1998, gv. 27. 13. А. Ментешашвили, dasax. naSr., gv. 43-44.
70
14. Э. В. Хоштария-Броссе, История и современность. Абха-зская проблема в конфликтологическом аспекте, Тб., 1996, gv. 100.
15. Э. В. Хоштария-Броссе, dasax. naSr., gv. 103. 16. В. А. Шнирельман, Войны памяти. Мифы, идентичность и
политика в Закавказье, М., 2003, gv. 266. 17. О. Дамения, Абхазо-грузинский конфликт, проблемы и пер-
спективы урегулирования // Аспекты грузино-абхазского конфликта, т. 2, М., 2000, gv. 229.
18. Э. Хобсбаум, Эпоха крайностей. Короткий двадцатый век 1914-1991. М., 2004, gv. 42.
19. Г. Нодиа, Грузины и абхазы. Путь к примирению, М. 1998, gv.28. 20. Л. Тоидзе, К вопросу о политическом статусе Абхазии. Стр-
аницы истории 1921-1931 гг. Тб., 1996, gv. 7. 21. Л. Тоидзе, dasax. naSr., gv. 21. 22. В. Чирикба, Грузино-абхазский конфликт: в поисках путей
выхода // Грузины и абхазы. Путь к примирению. М., 1998, gv. 75.
23. Л. Тоидзе, dasax. naSr., gv. 28. 24. В. А. Захаров, А. Г. Арешев, Е. Г. Семерикова, Абхазия и
Южная Осетия после признания. Исторический и современный контекст, М., 2010, gv. 58.
25. Ю. Анчабадзе, Грузия-Абхазия: трудный путь к согласию // Грузины и Абхазы. Путь к примирению, М., 1998, gv. 109.
26. g. nodia, saqarTvelo: mowyvladobis ganzomilebe-
bi // saxelmwifoebrioba da usafrTxoeba. saqar-
Tvelo “vardebis revoluciis” Semdeg. bruno ko-
pitersisa da robert legvoldis redaqciiT, Tb.,
2006, gv. 66. 27. S. malaSxia, konfliqtebis anatomia, Tb. 2011; a. so-
nRulaSvili, afxazi Tu afsua? Tb., 2007; saxelmwi-
foebrioba da usafrTxoeba. saqarTvelo “varde-
bis revoluciis” Semdeg. bruno kopitersisa da
71
robert legvoldis redaqciiT, Tb., 2006; afxaze-
Ti: deizolacia araRiarebis konteqstSi, Tb., 2011;
regionuli konfliqtebi saqarTveloSi − samxreT
oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr 1989-
2005. politikur-samarTlebrivi aqtebis krebuli.
28. S. malaSxia, dasax. naSr., gv. 11-59.
29. g. nodia, 2006, dasax. naSr. gv. 62.
30. qr. ciurxeri, 1989-1993 wlebi. siZneleebis xana sa-
qarTvelos istoriaSi // saxelmwifoebrioba da
usafrTxoeba. saqarTvelo “vardebis revoluci-
is” Semdeg. bruno kopitersisa da robert leg-
voldis redaqciiT, Tb., 2006, gv. 149-150.
31. s. korneli, avtonomia − konfliqtebis wyaro //
civilizaciuri Ziebani, #2, 2004, gv. 44.
32. afxazeTi: deizolacia araRiarebis konteqstSi,
Tb., 2011.
33. iqve, gv. 3.
34. r. gelantia, afxazeTi, saqarTvelo postkomunis-turi labirinTi, Tb., 2011, gv. 372.
35. Frederik Coene, The Caucasus: an introduction, London and New York, 2010, gv. 148. 36. regionuli konfliqtebi saqarTveloSi − sam-xreT oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr
1989-2005. politikur-samarTlebrivi aqtebis kre-
buli, mT. red. T.diasamiZe, Tb., 2005, gv. 286.
37. МЧА (Международная Черкесская Ассоциация) 1991-2011 .Сборник документов и материалов Нальчик, 2011.
38. Обращение представителей интеллигенции Грузии к инт-еллигенции Кабардино-Балкарии // Газета Юга, №18, 1 июня, 1994.
72
Tavi II. afxazur-qarTuli integraciis socialur-kulturuli aspeqtebi
1. Х. Б. Мамсиров, Модернизация культур народов Северного Кавказа в 20-е годы XX века. Нальчик, 2004, gv. 64.
2. a. ToTaZe, afxazeTis mosaxleoba, istoria da Ta-
namedroveoba, Tb., 1995, gv. 105.
3. Народное хозяйство Aбхазской АССР за 60 лет. Юбилейный статистический сборник, Сухуми, 1981, gv 41-44.
4. d. jojua, afxazeTi 1938-2006 wlebSi: regionalur-
istoriuli procesebis aspeqtebi, Tb., 2007, gv. 86.
5. Э.В.Хоштария-Броссе, История и современность. Абхазская проблема в конфликтологическом аспекте, Тб., 1996, gv. 117.
6. afxazeTis avtonomiuri respublikis socialur-
ekonomikuri mdgomareoba, 1985-1990. statikuri
krebuli, Tb., 1996, gv. 13.
7. Народное хозяйство Aбхазской АССР за 60 лет. Юбилейный статистический сборник, Сухуми, 1981, gv 97-104.
8. Народное хозяйство СССР в 1990 г. М., 1991, gv. 67-68. 9. afxazeTis avtonomiuri respublikis socialur-
ekonomikuri mdgomareoba, 1985-1990. statikuri
krebuli, Tb., 1996, gv. 4.
10. saqarTvelos prezidentis arqivi, f. 14, a. 119, s.
475, f. 6.
11. Э. В. Хоштария-Броссе, 1996, dasax. naSr., gv. 116. 12. saqarTvelos prezidentis arqivi, 1921-1991 ww., f.
14, a. 12, s. 242, f. 27.
13. iqve, a. 13, s. 26, f. 116.
14. iqve, a. 2, s. 657, gv. 85-88.
15. iqve, f. 13, a. 7, s. 63, f. 212.
16. В. А. Шнирельман, Войны памяти. Мифы, идентичность и политика в Закавказье, М., 2003, gv. 268.
73
17. z. papasqiri, narkvevebi Tanamedrove afxazeTis is-
toriuli warsulidan, II, 1917-1993. Tb., 2007, gv. 134.
18. saqarTvelos prezidentis arqivi, f. 14, a. 28, s. 1,
f. 78-157.
19. iqve, a. 26, s. 1, f. 132.
20. Б. З. Квициния, Глобализация и этнонациональный компонент // ж. «Вопросы философии», №9, М., 2011, gv. 173.
Tavi III. afxazeTis konfliqtis problema
Crdilokavkasiur konteqstSi
1. МЧА 1991-2011. Сборник документов и материалов, Нальчик, 2011, gv. 10.
2. gaz. “Северный Кавказ”, №41, Ноябрь, 1991. 3. gaz. “Кавказский дом“, №30, Октябрь, 1992. 4. Дж. Квициани, В Кабарде все спокойно // газ. “Свободная
Грузия“, 5 февраля 1993. 5 gaz. “Нарты”, №5, Сентябрь, 1993. 6. МЧА 1991-2011. Сборник документов и материалов,
Нальчик, 2011, gv. 53. 7. regionuli konfliqtebi saqarTveloSi – samxreT
oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr (1989–2005). politikur-samarTlebrivi aqtebis krebuli, Tb., 2005.
8. gaz. “Хасэ”, №8, Апрель, 1996. 9. Дж. Квициани, Учиться демократии // газ. “Свободная
Грузия“, №78, 1 июня, 1996. 10. iqve. 11. Дж. Квициани, Грузия-Северный Кавказ // газ. “Свободная
Грузия“, №125, 9 августа 1994. 12. gaz. “Северный Кавказ”, №31, 1995.
74
13. gaz. “Нарты”, №2, 1995. 14. Дж. Квициани, Национальный вопрос на Северном Кавказе //
газ. “Свободная Грузия“, №3. 10, января, 1996. 15. regionuli konfliqtebi saqarTveloSi – samxreT
oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr (1989–
2005). politikur-samarTlebrivi aqtebis krebuli,
Tb., 2005, gv. 214-215.
16. Декларация. За межнациональное согласие, мир, эконом-ическое и культурное сотрудничество на Кавказе (принято на встрече глав государств Азербайджанской Республики, Республики Армения, Грузии, Российской Федерации) // ж. “Научная мысль Кавказа”, №2, 1996, gv. 3-5.
17. gaz. “Северный Кавказ”, №31, 1995. 18. ruseTis mTavrobis 1994 wlis 19 ianvrisa da dsT-
s saxelmwifoebis meTaurTa sabWos 1996 wlis
dadgenilebiT, CeCneTis teritoriaze mimdinare
samxedro moqmedebebTan dakavSirebiT, faqtiurad
akrZalul iqna gadaadgileba afxazeTidan dsT-s
mimarTulebiT da piriqiT; aikrZala, agreTve,
dsT-s moqalaqeTa raime saxis kontaqtebi kon-
fliqturi regionebis sivrcesTan.
19. regionuli konfliqtebi saqarTveloSi – samxreT
oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr (1989–
2005), gv. 404.
20. МЧА 1991-2011, gv. 167. 21. Дж. Квициани, Коллеги из Кабардино-Балкарии // газ.
“Свободная Грузия“, №152, 9 января, 1996. 22. gaz. “Адыгэ хасэ”, №12, Март, 1996. 23. Дж. Квициани, Эскалация упрямства // газ. “Свободная
Грузия”, №97, 14 сентября, 1995. 24. Дж. Квициани, Грузино-российские отношения: проблемы и
перспективы // ж. “Научная мысль Кавказа”, №1, 1998, gv. 48-50.
75
25. r. gelantia, afxazeTi, saqarTvelo postkomunis-turi labirinTi, Tb., 2011, gv. 208.
26. МЧА 1991-2011, gv. 257-259. 27. regionuli konfliqtebi saqarTveloSi – samxreT
oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr (1989–
2005), gv. 437.
28. С.М. Маркедонов, Проблема российского сепаратизма после распада СССР // Россия в глобальной политике, №6, 2012.
29. afxazeTi: deizolacia araRiarebis konteqstSi,
Tb., 2011, gv. 3.
30. iqve, gv. 62.
31. С.М. Маркедонов, dasax. naSr. 32. gaz. “Республика Абхазия”, №144, 26 декабря, 2012. 33. К.С. Гаджиев, Сравнительная политология, М., 2012, gv. 313. 34. Oценка гражданской интеграции национальных меньшинств
Тбилиси, 2010, gv. 125-129.
76
Джони Джокиевич Квициани
Проблемы абхазско-грузинской интеграции в ХХ – ХХI вв.
(Аспекты социально-культурных проблем) Резюме
В введении работы отмечается, что неупорядоченность
проблемы Абхазии является препятствующим фактором в процессе демократического строительства Грузии как с точки зрения безопасности страны, так и социально-культурной реинтеграции Абхазии. В связи с этим актуальной представля-ется задача выявления причин дезинтегрирующих факторов, возникших еще в условиях советской модернизации, с учетом конфликтной ситуации.
Положение особенно усугубилось после русско-гру-зинской войны 2008 г., когда Россия признала естественно-географическую и историческую часть Грузии - Абхазию - независимым государством. Это обстоятельство создает много проблем самим абхазам, а также русским как в стране, так и за ее пределами.
Не обусловлена ли создавшаяся между Грузией и Россией ситуация результатами советской модернизации? Какие социально-культурные факторы, возникшие в СССР, вызвали, предположительно, не столько дезинтеграцию Грузии, но и развал самого Союза? Не стали ли Грузия и Россия жертвой советской модернизационной политики?
В первой главе дается историографический анализ исследуемой проблемы грузино-абхазских социально-куль-турных отношений советского периода.В результате изучения широкого круга монографического и документального матер-иала автор приходит к заключению, что они носят политизиро-ванный характер. Особенно грешит этим постсоветская исто-
77
риография. Так, при рассмотрении абхазского письма, языка, науки, образования и др. субъективные оценки явно превышают объективные. И вина в этом ложится, по мнению многих русских и абхазских исследователей, на «недальновидную политику грузинского руководства». Вообще абхазские ученые отмечают осевшие в исторической памяти явления советского периода, в частности репрессивную политику «грузинизации», снижение государственно-правового статуса, массовое заселение Абхазии грузинами в 30-50 гг. и признание «научной истиной» идентичность грузин и абхазов. По их же мнению, в постсталинский период одиозные формы «грузинизации» были преодолены, но формальный характер государственных полномочий автономной республики и зависимость от Тбилиси оставались раздражающими факторами в грузино-абхазских взаимоотношениях. В результате всего этого, считает Ю. Анчабадзе, в 1957, 1964, 1967, 1987 гг. ситуация становилась взрывоопасной, а в 1989 г. имело место межэтническое кровавое столкновение, закончившееся жертвами с обеих сторон.
Таким образом, большая часть литературы, посвященной грузино-абхазской проблематике, отведена исследованию причин конфликтов, имевших место в конкретном историческом периоде, и их анализу. Она (литература - Дж. К.), начиная с вопросов образования, политизирована и зачастую носит субъективный, пристрастный характер. Их авторы оценивают процессы, происходившие в Грузии в XX в., в контексте локальной истории грузино-абхазских взаимоотношений. Кроме того, следует учесть и то обстоятельство, что данная ими оценка грузино-абхазских взаимоотношений в меньшей степени связана с культурно-цивилизационными методологическими подходами и модернизационными процессами, имеющими место во всем мире и, в частности, в России.
Вместе с тем, считаем необходимым отметить, что вышеназванные материалы, касающиеся постсоветского абхазского конфликта и его урегулирования, не уделяют
78
должного внимания по меньшей мере двум значительным факторам.
Первый - это соседский, региональный (северокавкаский) фактор, второй - это отсутствие рассмотрения причин конф-ликта в культурно-цивилизационном, модернизационном контексте. В связи с последним упущены и не проан-ализированы противоречия отжившего свой век этнонацио-нализма и декларированного «сожительства» гражданских наций.
Во второй главе «Советская модернизация в Абхазии» отмечается, что по окончании первой мировой войны, с 1918 г. Грузия активно включается в модернизационные процессы, став, вместе с другими европейскими странами, на путь дальнейшего развития (рыночной экономики, гражданского общества, правового государства).
Однако названный процесс был вытеснен большевистской моделью модернизации, которую Советская Россия начала осуществлять сразу же по установлении на Кавказе советской власти. Новые культурно-цивилизационные факторы (социальная и географическая мобильность населения, интен-сивность и многообразие взаимоотношений, массовое обр-азование, возникновение национальной интеллигенции) вызвали к жизни новые социально-культурные возможности этно-национальной консолидации. Однако каким образом испол-ьзовал большевизм эти факторы для формирования нового общества и нового, советского человека, хорошо видно на пр-имере грузино-абхазского «социалистического строительства».
Модернизация как культурно-цивилизационный процесс преобразования общества имеет свою основу. Выдающийся грузинский мыслитель и общественный деятель Илья Чавчавадзе считал такой основой «язык, отечество, веру». Она подразумевала формирование современной индустриально-цивилизационной системы путем развития культуры и экономики на местной почве и углубления образования.
79
Иначе видели этот процесс большевики, объявляя «административную» войну традиционной культуре, нравам и обычаям, религии. Коммунисты хорошо понимали, что для осуществления намеченного ими «глобально-социалистиче-ского» проекта вовсе не требуется использовать новые, модерн-изационные факторы для социальной интеграции местного общества. Поэтому в процессе проведения советской моде-рнизации - индустриализации, коллективизации и культурной революции - они считали приоритетным формирование соот-ветствующей системы (советский народ), что происходило за счет игнорирования местных интеграционных процессов. Осуществление же этого плана во многом зависело от создания на местах национально-культурных автономий. Эту идею в России основным принципом самоопределения наций считали еще социал-демократы (меньшевики). Большевики разделяли эту идею до прихода к власти, потом же осуществили ее формальную легализацию. Это касалось образования, функцио-нирования театров, библиотек и т. д. Задача заключалась в том, чтобы подать местному, нерусскому населению идеи «центра» на понятном ему языке. Однако следует заметить, что больше-вики исказили суть идеи.
Известно, что культурная автономия в политическом государстве представляет собой хорошую базу для развития гражданского общества, которое способствует формированию в обществе демократических процедур соглашения с целью согласования интересов национальной и государственной властей. В конечном счете гражданское общество берет под контроль интересы власти. Кабардино-балкарский ученый Х. Мамсиров, который анализирует культурную модернизацию северокавказских народов в 20-ых годах XX в., считает, что таким путем, по европейскому понятию, формируется нация как синоним государства и партнер власти в процессе модерн-изации. Большевики же, по мнению Х. Мамсирова, культурную самодеятельность народов изначально же поставили под
80
контроль власти, исказив тем самым суть культурной автономии (Мамсиров, 2004, 64).
Поставленный большевиками «с ног на голову» механизм взаимодействия во многим обусловил то, что не общество диктовало власти свои интересы, а, наоборот, власть использовала культурные структуры для навязывания обществу своей воли.
История подтвердила, что власть Грузинской демок-ратической республики концентрировала внимание именно на создании в Абхазии национально-территориальной автономии, а не формировании в Грузинском государстве еще одного государства, что, впрочем, осуществили большевики 31 марта 1921 г. Правда, не только Абхазия, но и сама Грузия в условиях СССР реально не были подлинными государствами, тем более независимыми.
К настоящему времени население Абхазии характеризуется этническим многообразием. Большевики, вместо того, чтобы позаботиться о формировании здесь сознания гражданской идентичности и горизонтальных структур самоуправления, отдали приоритет созданию этнократического режима. Подобный подход в Грузии, да и не только здесь, противоречил принципам государственного федерализма, раз-жигал недоверие между народами и сепаратистские настроения. Предоставление привилегий лишь одному этносу в Абхазии в корне противоречило принципам демократии, тем более, что сами абхазы в Абхазии являли собой этническое меньшинство.
Следует отметить, что центр осознавал результаты социальной интеграции, обусловленной процессом моде-рнизации, но не мог поступиться режимом автократического, вертикального управления, являющегося его опорой. Общество же, учитывая современное культурно-цивилизационное разви-тие, подобный «отсталый» режим управления уже не удовле-творяло. Правда на XX съезде КПСС «культ личности» был под-вергнут строгой критике, но, к сожалению, в существующей
81
системе управления страной не произошло значительных пози-тивных изменений, скорее наоборот - субъективизм и волю-нтаризм получили еще большее распространение.
Но вернемся к автократическому режиму Абхазии и т. н. политике его сторонников. Следует отметить, что, несмотря на урабанизационные процессы, в целом в Абхазии, в отличие от Грузии и почти всех республик Российской федерации, городское население, по сравнению с сельским, не стало доминантным. Например, городское население в Грузии в 1991 г. составляло 52,6% всего населения, в Абхазии же этот показатель равнялся 47,8%. В автономных республиках Северного Кавказа Российской федерации этот показатель соответственно был: в Кабардино-Балкарии - 61,5%, Северной Осетии - 68,9%, в Дагестане же и Чечено-Ингушетии - 44% и 45,8% соответственно, что немного ниже по сравнению с показателем городского населения Абхазии (Народное хозяйство Абхазской АССР, 1991, 67-68). Такое положение вещей, т. е. доминирование сельского населения являлось основной опорой этнократического режима Абхазии, основой его «воспроизводства». Неслучайно, что во главе почти всех сепаратистских акций в Абхазии стояли сельские жители. Аграрный сектор был ведущим в республике - в сельском хозяйстве было занято 20% от общего количества занятого населения (Социально-экономическое положение Абхазской автономной республики, 1985-1990, 4). Во второй же главе анализируется положение дел в сфере языка и образования. В Абхазии, с точки зрения дискриминации языка, в критической ситуации оказались как сами абхазы, так и грузины. Истории создания абхазского письма посвящено немало трудов (см. Т. Мибчуани, З. Папаскири, Б. Кварацхелия, Д. Долбаидзе и др.).
Не имея собственного письма, абхазы зачастую стояли перед выбором. Сначала русский ученый Петр Услар в 1862 г. на основе русской графики создал абхазскую азбуку, которая
82
оказалась сложной, поскольку на ее основе трудно было передать звуки абхазской речи. Затем, в 1892 г. педагог К. Мачавариани и его ученик Дмитрий Гулиа составили новую азбуку на основе грузинской графики. После этого, в 20-ых годах XX в. Нико Марр создал абхазскую азбуку уже на основе латинской графики. К сожалению, и эта попытка оказалась тщетной. В 1938 г. стараниями Дмитрия Гулия, Акакия Шанидзе и Симона Джанашиа была создана абхазская азбука опять же на основе грузинской графики, но эта история закончилась тем, что в 1951 г. азбука была вновь разработана на основе русской графики. Подобное обстоятельство и стало причиной того, что, как отмечает абхазский ученый Лорик Маршания, к 1980 году из 83 тысяч абхазов лишь несколько десятков полноценно владели абхазским языком, остальные же родной язык знали лишь на бытовом уровне, используя его для общения (Архив Президента Грузии, ф. 14, о.119, д. 475, л.6). И еще один факт - по переписи населения СССР 1989 г. из живущих в Грузии абхазов только 2,4% владели грузинским, русским - 80,5%, а из проживающих в Абхазии абхазов грузинским владели 1,6%, русским - 81,5% ( Хоштария-Броссе, 1996, 116). Таким образом, подобное незавидное положение с точки зрения знания родного языка было следствием политики Кремля в Абхазии. Здесь речь идет не о формировании в Грузии гражданской нации, социально-культурной интеграции, отнюдь. Удивительно то, каким образом мыслили в Кремле создание нового социального единства - «советского народа» - в то время как, и это видно хотя бы на примере Грузии, шел процесс формирования этнократического общества. Язык, образование, культура - эти сферы использовались для искусственного инициирования в республике межэтнических и сепаратистских процессов.
В конце этой главы констатировано, что не только с 50-ых годов XX в., но и на протяжении всего советского периода социально-культурная интеграция Абхазии с Грузией, по
83
большей части из-за отсутствия в СССР политической демо-кратии и развитого гражданского общества, была исключена. Формирование в республике «многоязычия» и плюрализма образовательного пространства усилило в обществе дези-нтеграционные процессы, возникли проблемы в межн-ациональных отношениях. Большая доля вины в этом лежит на советской национально-государственной политике, приведшей ситуацию к логическому концу. Подтверждением сказанного служат конфликт в Абхазии в 1992-1993 гг., русско-грузинская война в августе 2008 г. Беда в том, что СССР, исходя из государственно-политической системы общества, граждан единого государства осознавал как нацию, видя вектор развития по схеме «от нации к государству», в отличие от Европы, где развитие шло по схеме «от государства к нации».
В третьей главе «Прoблема абхазского конфликта в северокавказском контексте» показана политика изолирования конфликта и реакция на это северокавказских соседей. Как было уже отмечено выше, с 1990-ых годов в республиках Северного Кавказа (за исключением Чечни) идея этнонационализма открыто не поддерживалась обществом. Инициатива модернизации под флагом этнонационализма переходит от неформалов к официозу.
Положение особенно усугубилось после «революции роз», поскольку противоборствующие стороны выбрали взаим-оисключающие геополитические векторы. Абхазские политики с целью дистанцирования от Грузии обратились за помощью к России и попытались экономически и политически инте-грироваться с ней. Грузия же выбрала путь интеграции с НАТО и Евросоюзом, надеясь на ослабление позиций России и создание благоприятных условий для восстановления территориальной целостности. Грузия полагала, что абхазы согласятся установить мир и вернуть беженцев в родные места.
Следует отметить, что с 2000 г. этнонационализм на Кавказе уступает свои позиции. Это хорошо видно на примере
84
Чечни, когда усилия ее правительства были восприняты в контексте борьбы с международным терроризмом. В связи с этим изменилось и отношение США и стран Евросоюза к северокавказской политике России.
Однако, несмотря на ослабление этнонационализма на Северном Кавказе вообще, он все-таки еще сохраняет свои позиции в западной части региона в виде «черкесского вопроса». Идея его разрешения становится особенно актуал-ьной после русско-грузинской войны 2008 г.
Русско-грузинская война в августе 2008 г. С ноября 2007 г. в Грузии начались многотысячные выступления протестующих против внутренней и внешней политики правительства. Власть президента М. Саакашвили пытается установить в стране либеральную демократию «старыми» авторитарными методами. Безработица, элитарная коррупция, контроль над свободой слова, нашумевшие убийства, недобросовестная работа судебных органов, замороженные конфликты и т. д. вызвали кризис в стране, что привело к отставке президента.
Пятидневная кровопролитная война принесла знач-ительные убытки обеим сторонам, особенно Грузии: погибли и были ранены сотни солдат и мирных жителей, страна понесла большие материальные убытки, была разгромлена военная инфраструктура, а главное - Грузия потеряла контроль над Ахалгорским районом (Цхинвальский регион) и Кодорским ущельем (Абхазия). Далее случилось худшее: Российская федер-ация юридически признала независимость Абхазии и Южной Осетин, нарушив тем самым международные правовые нормы.
Естественно, грузинская сторона и вместе с ней международное содружество не признает нового геопо-литического статус-кво и полагают, что Грузия восстановит территориальную целостность. Каким будет этот путь – покажет время, но до этого «играющим» на Кавказе силам следует найти компромисс между ими же признанными
85
взаимоисключающими принципами - между территориальной целостностью страны и правом наций на самоопределение.
Деизоляция Абхазии в контексте непризнания. После августовских событий 2008 г. стало ясно, что в разрешении конфликтов в Грузии Россия играет исклю-чительную роль. Однако, как отмечает политолог А. Гегешидзе, «сознательное упрощение интерпретации конфл-икта грузинской властью и игнорирование его грузино-абхазского измерения значительно сужает рамки поиска вы-хода из тупиковой ситуации» .
Мы, безусловно, разделяем мнение А. Гегешидзе о том, что главная причина грузино-абхазского конфликта коренится не столько в России, сколько в «грузино-абхазском измерении».
Фактически изоляция Абхазии Грузией и Западом продолжается по сей день, но каков от этого результат? Ведь политика изоляционизма не изменила положение. Главным фактором избавления от изоляции Абхазия считает кавказский фактор, вместе с черкесским фактором. Как это ни парадоксально, но здесь прямо или косвенно подразумевается и поддержка грузинской стороны: очевидно, когда-нибудь в будущем специалисты изучат и оценят оставленное грузинами и использованное абхазами достояние, а также объем материальной и гуманитарной помощи в течение этих лет, идущей из Грузии в Абхазию через Гальский район.
После августа 2008 г. и в Грузии, и на Западе все чаще говорят о необходимости диверсификации политики по отношению к Абхазии. Имеется в виду деизоляция сухумской власти в контексте непризнания. С этой целью на Западе предпочитают проект «включенность без признания». В Абхазии растет влияние России, отчуждение абхазов от грузин углубляется и остается малая вероятность их примирения.
В Абхазии, как и на Северном Кавказе, официоз с целью «усидеть на стульях» лоялен к Кремлю, однако этого нельзя сказать о неформалах, для которых идея «Великой
86
Черкесии» все еще актуальна. Следует отметить, что эта идея популярна и в определенной части населения, а признание Россией независимости Абхазии вдохнуло в идею новую силу.
В создавшейся ситуации, когда обстановка на Северном Кавказе и Абхазии напряжена (по большей части из-за военного присутствия России и ее экономической и социальной активности), Россия нуждается в Грузии как гаранте сохранения на Северном Кавказе мира и стабильности, и, наоборот, мирный Северный Кавказ является гарантом безопасности Грузинского государства. Поэтому правильная, целенаправленная политика может положительно решить абхазский вопрос.
Известный политолог К. Гаджиев отмечает, что для России (можно сказать -и для Грузии - Дж. К.) на пути модернизации в преодолении северокавказской конфликтоген-ности и обеспечении прочной безопасности государства одним из главных мешающих факторов являются территориальная це-лостность и принцип национально-территориального разделен-ия, введенный еще большевиками. По мнению К. Гаджиева нео-бходим поиск новых путей и форм для перехода от национа-льно-территориальной к административно- территориальной федерации (33).
Если Москва приступит к реализации этого принципа на Северном Кавказе, то существует большая вероятность того, что ей прямо или косвенно понадобится поддержка Тбилиси, поскольку не исключено, что этнонациональным неформа-льным лидерам придется апеллировать к соседнему зарубежью.
Отметим, что в пересмотре советской модели - «национально-территориальной» федерации-нуждается и Гру-зия. В этом смысле она становится как бы союзницей России, и для реализации подобного сценария необходимо иметь подобающие отношения с Россией, а главное - внутренне быть готовой к его осуществлению. Необходима также включенность
87
грузинского общества (особенно населения прилегающих к Абхазии регионов - Мегрелии и Сванетии) в этот процесс.
В настоящее время в Грузии разработана нацио-нальная концепция толерантности и гражданской инте-грации, дающая возможность каждому гражданину сохранить и развить собственную гражданскую идентичность.
Основным направлениями концепции являются верхо-венство закона, образование и государственный язык, масс--медиа и доступность информации, политическая интеграция и гражданская включенность, экономическая и региональная интеграция, культура, сохранение самобытности.
Все это, в свою очередь, окажет содействие трансформа-ции существующих на Северном Кавказе и в Грузии этноиден-тификаторов в современные гражданские идентификаторы, что намного уменьшит инерцию советского подхода к вопросу самоопределения наций в национально-территориальных авто-номиях.
В заключении сказано, что сотрудничество Грузии и
России на Кавказе окажет содействие в формировании таких институтов, которые смогут регулировать процессы регионального масштаба, обеспечить горизонтальные соци-ально-культурные связи и интеграцию всего Кавказа.
88
sarCevi
Sesavali...............................................................................................................3
Tavi I. problemis istoriografia.............................................6
Tavi II. afxazur-qarTuli integraciis
socialur-kulturuli aspeqtebi ...............................................26
Tavi III. afxazeTis konfliqtis problema
Crdilokavkasiur konteqstSi.........................................................42
daskvna ...................................................................................................................67
literatura......................................................................................................69
Проблемы абхазско-грузинской интеграции в ХХ – ХХI вв. (Аспекты социально-культурных проблем) Резюме ...........................................................................76
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 1, : 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30 E-mail: [email protected]