narkopolitikis saxelmZRvanelo
77
51
gamocema 1, 2010 wlis marti
narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumi narkopolitikis Sesaxeb obieqturi da Ria dialogis xelSewyobis globaluri qseli
i
narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumis narkopolitikis saxelmZRvanelo
sarCevi
Sesavali.........................................................................................................................................................................................................................ii
madlobas vuxdiT................................................................................................................................................................................................. iii
teqstSi gamoyenebu.............................................................................................................................................................................................. iv
Tavi 1 - ZiriTadi principebi ................................................................................................................................................................1
1.1 struqturizebuli midgoma strategiis SemuSavebisa da ganxilvisadmi.................................................................3
1.2 ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis dacvis garantia ..............................................................................................6
1.3 prioriteti unda mieniWos narkotikebis ukanono brunviT gamowveuli zianis Semcirebas....................8
1.4 socialurad daucveli jgufebis integraciis xelSewyoba.........................................................................................10
1.5 Ria da konstruqciuli urTierTobebis damyareba samoqalaqo sazogadoebasTan.........................................13
Tavi 2 - sisxlis samarTlis normebi ........................................................................................................................................ 17
2.1 kanonmdeblobis reforma narkotikebis sferoSi................................................................................................................17
2.2 efeqturi samarTaldamcavi zomebi............................................................................................................................................... 29
2.3 dapatimrebis masStabis Semcireba.................................................................................................................................................39
2.4 sisxlis samarTlisa da aRsrulebis sistemis efeqturi strategiebi................................................................. 49
Tavi 3 - jandacvisa da socialuri politikis programebi............................................................................... 59
3.1 narkotikebis moxmarebis prevencia................................................................................................................................................ 59
3.2 wamaldamokidebulebis mkurnaloba............................................................................................................................................67
3.3 zianis Semcireba.........................................................................................................................................................................................77
ii iii
Sesavali
narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumi (IDPC) warmoadgens arasamTavrobo organizaciebisa da profesiuli sazogadoebis globalur qsels, romlebic
specializdeba kontrolirebadi narkotikuli saSualebebis warmoebasa
da gamoyenebasTan dakavSirebul sakiTxebze. Cveni mizania, xeli SevuwyoT
narkopolitikis efeqturobis, mimarTulebisa da arsis Sesaxeb obieqturi da
Ria dialogis warmarTvas erovnul da saerTaSoriso doneze da dasabuTebuli
politikis SemuSavebas, romlebic efeqturia narkotikis moxmarebiT gamowveuli
zianis Semcirebis mimarTulebiT. Cven periodulad vamuSavebT brifingis
dokumentebs, vavrcelebT Cveni wevri saxelmwifoebis angariSebs narkotikul
nivTierebebTan dakavSirebuli konkretuli sakiTxebis Sesaxeb da vuwevT
saeqsperto momsaxureobas politikosebsa da Tanamdebobis pirebs mTeli msoflios
masStabiT. narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumis wevrebs aqvT didi
gamocdileba narkotikuli nivTierebis problemebisa da samoqmedo gegmebis
analizis dargSi da maT didi wvlili SeaqvT erovnuli da saerTaSoriso
politikis Sesaxeb dialogis warmarTvis saqmeSi.
narkopolitikis winamdebare saxelmZRvanelo (miTiTeba) Seiqmna 2009 wels
Cveni eqspertebis qselTan erToblivi kvlevisa da konsultaciis safuZvelze. am
dokumentis mizania Cveni regionaluri da erovnuli partniorebi uzrunvelyos
resursebiT, romlebic aucilebelia maTsave regionebSi erovnuli narkopolitikisa
da programebis gadasaxedad da TanamSromlobis dasamyareblad politikis
SemuSavebaze pasuxismgebel pirebTan narkopolitikisa da programis gaumjobesebis
mizniT. miTiTebis ganaxleba moxdeba yovelwliurad globalur doneze arsebuli
gamocdilebisa da mecnieruli faqtebis cvlilebebis kvaldakval.
garda amisa, dokumentSi aRwerilia narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumis
mier 2010 wlis manZilze gaweuli sakonsultacio samuSaoebi. wevrebisa da
eqspertebis globaluri qselis daxmarebiT narkopolitikis saerTaSoriso
konsorciumi politikis SemuSavebaze pasuxismgebel pirebs sTavazobs specialistis
konsultaciis gawevas da maTi qveynisTvis Sesaferisi samoqmedo gegmebisa da
strategiebis mxardaWeras. aRniSnuli SeiZleba, ganxorcieldes werilobiTi
masalis safuZvelze, faqtebis prezentaciiT, Sexvedrebis organizebiT maRali
Tanamdebobis pirebTan, gacnobiTi turebis organizebiTa da konsultantebis
daxmarebiT. zemoT miTiTebuli momsaxureobiT dainteresebis SemTxvevaSi
daukavSirdiT q-n ana fordams (el-fosta: [email protected]).
ii iii
madlobas vuxdiT:
avtorebs:amira armenta (transnacionaluri instituti) (Transnational Institute)ros beli (axali zelandiis narkologiis fondi) (New Zealand Drug Foundation)erik karlini (mowveuli konsultanti)naiam istvudi, “relizi” («Release»)en fordami, narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumi (IDPC)Jeneviev harisi, “relizi” («Release»)hiugo laqi (gaerTianebuli samefos jandacvis samsaxuri) (UK National Health Service)anderson morelis de kastro e silva (viva rio) (Viva Rio)mari nuJie, narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumi (IDPC)roqsan soSie, zianis Semcirebis ganviTarebis saerTaSoriso programa (International Harm Reduction Development Programme)aleqs stivensi, kentis universiteti (University of Kent)maik treisi, narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumi (IDPC)koleta iangersi, laTinuri amerikis sakiTxebis vaSingtonis ganyofileba
(Washington Office on Latin America)
winamdebare miTiTebis Sedgenis procesis monawileebi da recenzentebi:
adriana beltrani, laTinuri amerikis sakiTxebis vaSingtonis ganyofileba
(Washington Office on Latin America)david bevli-teilori, leqtori, svansis universiteti (Swansea University)alan kleri, zianis Semcirebis koalicia (Harm Reduction Coalition)riCard elioti, kanadis aiv/Sidsis sakanonmdeblo qseli (Canadian HIV/AIDS Legal Network)qristofer halami, narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumi (IDPC)ernesten jensema, transnacionaluri instituti (Transnational Institute)keti ledeburi, andebis sainformacio qseli (Andean Information Network)mari nuJie, narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumi (IDPC)riCard pirshauzi
heidi rosovski, CRECEroqsan soSie, zianis Semcirebis ganviTarebis saerTaSoriso programa (International Harm Reduction Development Programme)nikola singltoni, gaerTianebuli samefos narkotpolitikis komisia (UK Drug Policy Commission)rikardo soberoni (Centro de Investigación Drogas y Derechos Humanos, Peru)aleqs stivensi, kentis universiteti (University of Kent)daniel vulfi, zianis Semcirebis ganviTarebis saerTaSoriso programa (International Harm Reduction Development Programme)uoren iangi, axali zelandiis sakanonmdeblo komisia (New Zealand Law Commission)
Targmani: Tea doliZe
iv v
breviaturas y siglas
AIDS SeZenili imunodeficitis sindromi
ART antiretrovirusuli mkurnaloba
EMCDDAevropis narkotikebisa da wamaldamokidebulebis monitoringis evropuli centri (European Monitoring Centre on Drugs and Drug Addiction)
HIV adamianis imunodeficitis virusi
IDPC narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumi (International Drug Policy Consortium)
IDU narkotikis ineqciuri momxmareblebi
IHRA zianis Semcirebis saerTaSoriso asociacia (International Harm Reduction Association)
NGO arasamTavrobo organizaciebi
NSP nemsebisa da Spricebis gacvlis programebi
OST opioid-CanacvlebiTi Terapia
TB tuberkulozi
UN gaerTianebuli erebis organizacia
UNAIDS aiv/Sidsi-s gaerTianebuli erebis organizacis erTiani programa
UNODC gaeros narkotikebis da danaSaulis ofisi
WHO msoflio jandacvis organizacia
iv v
1
1Tavi 1ZiriTadi principebi
1
ZiriTadi principebi
msoflios umetes qveyanaSi ganxorcielda gaerTianebuli erebis mier
1961 wels miRebuli narkopolitikis konvenciebi, Sesabamisi aqcentiT
kanonebsa da iZulebis zomebze, romelTa saboloo mizanic akrZaluli
narkotikuli nivTierebebis miwodebis aRmofxvraa. Tumca, am ukanasknel
periodSi mravali politikosi iZulebuli gaxda, gadaesinja adrindeli
midgoma am strategiuli mimarTulebebisadmi, rac gamowveuli iyo
Semdegi mizezebiT:
• SeuZlebeli aRmoCnda akrZaluli narkotikebis bazris saerTo masStabis
Semcireba;
• aSkarad gamoikveTa is negatiuri Sedegebi, romlebic mohyva narkotikebis
kontrolis arsebuli sistemis ganxorcielebas (magaliTad, organizebuli
danaSaulis masStabebis zrda);
• narkotikebis moxmarebiT gamowveuli jandacvis problemebis gamwvavebis
gamo aucilebeli gaxda narkotikebis momxmareblebis kriminalizaciisa da
marginalizaciis Sedegebze dafiqreba;
gaerom SeSfoTeba gamoTqva adamianis ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis
darRvevis gamo, rasac adgili aqvs narkotikebis brunvis kontrolis procesSi.
mocemul konteqstSi qveynis mTavrobebma unda gadaxedon narkopolitikis
erovnul kanonebs, strategiebsa da programebs, raTa moxdes arsebuli resursebis
rac SeiZleba, efeqturad gamoyeneba da miRweul iqnas narkopolitikis
ZiriTadi mizani - mosaxleobis maqsimaluri usafrTxoebis uzrunvelyofa da misi
jandacvisa da socialuri ganviTarebisTvis ukeTesi pirobebis Seqmna.
dRes saxezea uamravi faqti da msofliom sakmarisi gamocdileba daagrova
narkotikebTan brZolis erovnuli strategiebis SesamuSaveblad da yvelaze
efeqturi programebis SesarCevad. winamdebare miTiTeba SemuSavda swored am
codnasa da gamocdilebaze dayrdnobiT da igi politikosebs gauwevs racionalur
konsultacias efeqturi narkopolitikisa da programebis SemuSavebis meTodebis
Sesaxeb maTsave qveynebSi arsebuli problemebis specifikis gaTvaliswinebiT.
2 3
efeqturi narkopolitikis ZiriTadi principebi
Cveni rekomendaciaa, erovnuli narkostrategiebi yovelTvis efuZnebodes
xuT ZiriTad princips:
1) narkopolitika unda efuZnebodes prioritebebisa da Tanamedrove
monacemebis struqturizebul da obieqtur Sefasebas;
2) nebismieri qmedeba unda ganxorcieldes adamianis uflebebis
saerTaSoriso kanonmdeblobis dacviT;
3) narkopolitikis mizani unda iyos mavne Sedegebis Semcireba da ara
narkotikis moxmarebisa da narkotikis bazris masStabis Semcireba;
4) politika da Sesabamisi RonisZiebebi mimarTuli unda iyos
marginalizebuli jgufebis socialuri integraciisken;
5) strategiebis ganxilvisa da ganxorcielebis procesSi qveynis
mTavrobam gulaxdili da konstruqciuli urTierToba unda
daamyaros samoqalaqo sazogadoebasTan.
xuTive principi ganxilulia winamdebare miTiTebis TavebSi.
2 3
1961 wlidan moyolebuli gaeros narkotikebis konvenciis safuZvelze umetesi
qveynis narkopolitika dgeboda iseTi kanonebis miRebiT, romlebic aregulirebda
narkotikebis warmoebis masStabs. sxvadasxva qveyanaSi narkotikuli saSualebebis
warmoebis masStabebsa da Taviseburebebze, miwodebasa da moxmarebaze moqmedi
mizezebisa da garemoebebis araerTgvarovnebis gaTvaliswinebiT, naTeli gaxda, rom
aucilebelia yovelmxrivi, kompleqsuri nacionaluri strategiebis SemuSaveba.
garda amisa, naTeli gaxda, rom narkotikebTan dakavSirebuli kanonebis SemuSaveba
da dacva warmoadgens saxelmwifos saqmianobis mravali mimarTulebidan mxolod
erT-erT mimarTulebas strategiuli miznebis miRwevis gzaze.
saqmianobis mimarTulebebi socialuri da jandacvis politikis sferoSi ukve
karga xania, ideologiuri debatebis sagania da warmoadgens rTul politikur
da diplomatiur problemas. narkotikebTan brZolis politikisa da maT Soris,
narkopolitikis ganxorcielebis strategiis SemuSavebisa da ganxilvis procesSi
gansakuTrebiT mniSvnelovania mTavrobis mxridan struqturizebul midgomis
gamoyeneba. narkotikebis Sesaxeb mxolod arsebuli kanonebis realizeba da
gadawyvetilebebis gadasinjva “xisti” Tu “moqnili” politikis prizmaSi sakmarisi
ar aris. idealur SemTxvevaSi efeqturi gadawyvetilebebis miRebis procesi
narkopolitikis dargSi erovnul doneze unda Seicavdes Semdeg normatiul
elementebs:
• maRali donis miznebis gansazRvra. es miznebi unda dadgindes
narkotikebis ukanono brunvisa da moxmarebis uaryofiTi Sedegebis Sefasebis
Sedegebis gaTvaliswinebiT, romlebic (uaryofiTi Sedegebi) did zians ayenebs
sazogadoebas. sxvadasxva sazogadoebebsa da saerTod, sazogadoebas SeuZlia,
aqtiuri monawileoba miiRon maTTvis yvelaze mniSvnelovani, narkotikebTan
dakavSirebuli sakiTxebis gadaWraSi. magaliTad, konkretuli garemoebidan
gamomdinare, ama Tu im qveynisTvis prioritetuli SeiZleba iyos organizebuli
danaSaulisa da Zaladobis Semcireba, narkotikis moxmarebiT gamowveuli,
narkotikis momxmareblis ojaxis wevrebisadmi miyenebuli zianis Semcireba, aiv-
infeqciisa da sxva daavadebebis gavrcelebis Semcireba.
• savaraudod, dasaxuli iqneba ramdenime mizani, romlebic iTvaliswinebs
narkotikebis ukanono brunvis masStabis Semcirebas da aseTi brunvis
uaryofiTi Sedegebis Serbilebas. rogorc qvemoT vnaxavT, operatiuli miznebi,
rogoricaa narkotikuli saSualebebis winaswar dadgenili moculobiT
amoReba da damnaSaveebis winaswar gansazRvruli raodenobiT dakaveba, ar aris
efeqturi nacionaluri strategiis maCvenebeli.
1.1. struqturizebuli midgoma strategiis SemuSavebisa da ganxilvisadmi
4 5
• im moqmedebebis gegmis SemuSaveba, romlebic unda ganaxorcielos
mTavrobam miznebis misaRwevad. mTels msoflioSi izrdeba informaciis
moculoba, romelic exmareba politikosebs, SearCion saqmianobis yvelaze
efeqturi mimarTuleba da ganaxorcielon Sesabamisi programebi. ase magaliTad,
xelT gvaqvs faqtebi, romlebic amtkicebs, rom wamaldamokidebulebis
mkurnaloba amcirebs quCis danaSaulebaTa ricxvs, an zianis Semcirebis
programebis ganxorcielebis Sedegad mcirdeba aiv-infeqciebiT avadoba.
TavisTavad cxadia, rom moqmedebis speqtri da masStabi damokidebuli iqneba
arsebul resursebze. Tumca, investiciebi narkotikebTan brZolis efeqturi
strategiebisa da programebis ganxorcielebis mizniT udavod mogvcems
saxsrebis dazogvis saSualebas jandacvis sferoSi xarjebis Semcirebis,
socialuri problemebis gadaWrisa da danaSaulis Semcirebis xarjze
(wamaldamokidebulebis programebi rogorc wesi, ufro iafi jdeba, vidre
danaSaulze reagirebis zomebi, romlebsac mkurnalobis programebi sruliad
mizanmimarTulad ar iTvaliswinebs).
• narkotikebTan dakavSirebul sakiTxebze pasuxismgebeli
departamentebisa da saagentoebis monawileoba da maTTan
TanamSromloba. narkotikebis problema, romelsac awydeba sazogadoeba,
SeuZlebelia gadaiWras mxolod saxelmwifo departamentis an saagentos mier.
kompleqsuri da integrirebuli strategiis gansaxorcieleblad aucilebelia
mravali sxvadasxva samTavrobo uwyebis moqmedebis koordinacia, maT Soris
jandacvis, samarTlis, ganaTlebis, saerTaSoriso urTierTobebisa da socialuri
muSaobis departamentebisa. programebis warmatebiT ganxorcieleba unda moxdes
am departamentebis adgilobrivi ganyofilebebis mier municipalur organoebTan,
religiuri konfesiebis warmomadgenlebTan da sazogadoebrivi gaerTianebebis
organoebTan erTad – maT Soris, im sazogadoebebebTan erTad, romlebic
warmoadgenen mowyvlad jgufebs (magaliTad, adamianebi, romlebic moixmaren
narkotikul saSualebas an romlebic zrdian mcenares, romelic Seicavs
narkotikul saSualebas). rekomendebulia koordinaciis efeqturi meqanizmebis
Seqmna adgilobriv da erovnul doneze, romlebic uzrunvelyofs sxvadasxva
organizaciebis monawilebas strategiis ganxorcielebis saqmeSi da iZleva
arsebuli resursebis efeturad gamoyenebis saSualebas. strategiis efeqturobis
Sefasebis mizniT aucilebelia angariSgebis stabiluri meqanizmis Seqmna.
• mTavrobis mier konkretuli saqmianobis mxardasaWerad gamoyofili
resursebis moculoba. narkotikebis ukanono brunvasTan brZolis erovnuli
strategiebi didad gansxvavdeba erTmaneTisgan resursebis ganawilebis
mixedviT. zogierTi qveyana (pirvel rigSi, aSS) yovelwliurad miliardobiT
dolars xarjavs narkotikebTan brZolis erovnuli strategiebis farglebSi
dagegmili RonisZiebebis ganxorcielebaze maSin, rodesac sxva qveynebi
gamohyofen xolme sruliad umniSvnelo saxsrebs narkotikebis problemebis
mosagvareblad. xarji SeiZleba, Sediodes jandacvis an sasamarTlo da
samarTaldamcavi zomebis saerTo biujetSi. aseT SemTxvevaSi gamoyofili
4 5
xarjebis gamoyenebiT narkotikebTan brZolis strategiis miznebis miRweva
sakmaod rTulia. unda aRiniSnos, rom politikur moRvaweeebs unda
hqondeT narkopolitikisa da Sesabamisi programebis ganxorcielebaze (mag.,
usafrTxoebis, profilaqtikuri da mkurnalobis zomebis ganxorcielebaze)
gaweuli realuri, “aqtiuri” danaxarjis Sefasebisa da Tanxebis ekonomiis
dadgenis saSualeba “reaqtiuli” danaxarjebis SemTxvevaSi (mag., narkotikebis
moxmarebiT gamowveuli iseTi problemebis gadawyveta, rogoricaa danaSauli,
ekomikuri dacema an daavadebebi).
Casatarebeli samuSaos moculobisa da strategiis ganxorcielebis
vadebis zustad gansazRvra da efeqturobis Sefaseba. Tu moqmedebis
mizans warmoadgens arsebuli narkopolitikis miRwevebisa da warumateblobebis
magaliTze gamocdilebis miReba, maSin aucilebelia narkotikebis ukanono
brunvasTan brZolis strategiebisa da RonisZiebebis Seswavlis meqanizmebis
SemuSaveba. es procesi gulisxmobs konkretuli miznebisa da vadebis dadgenasa
da dadgenil vadebSi obieqturi, struqturizebuli Sefasebis Casatareblad
mzadyofnas. 1990-ian wlebSi mravalma qveyanam SeimuSava narkotikebTan
brZolis kompleqsuri erovnuli strategiebi, romelTa Sevsebac da ganaxlebac
amJamad mimdinareobs. Tumca, unda aRiniSnos, rom iSviaTi gamonaklisis garda
(magaliTad, portugaliaSi, ungreTsa da avstraliaSi), strategiebis gadaxedvis
procesi arc Tu sistematuri da obieqturi iyo, ramac SemdgomSic arafeqturi
moqmedebebi gamoiwvia. garda amisa, aRniSnuli xarvezis Sedegad am qveynebs
axali da potenciurad ufro efeqturi midgomebis SemuSavebis SesaZleblobac
moespo. radgan verc erTma qveyanam ver SesZlo narkotikebis ukanono brunvasTan
dakavSirebuli problemebis bolomde gadaWra, politikosebi valdebuli arian,
sistematurad saxavdnen axal miznebs da sTavazobdnen axal gadawyvetilebebs
sazogadoebas, romlebic damyarebuli iqneba faqtiur monacemebsa da arsebul
gamocdilebaze. swored aseTi midgomaa swori da ara sxvadasxva ideologiebsa da
politikur ritorikas amofareba.
6 7
narkotikuli saSualebebis Sesaxeb gaeros konvenciis Tanaxmad, narkotikebze
kontrolis sistemis mTavari amocana mdgomareobs “kacobriobis janmrTelobisa da
keTildReobis” uzrunvelyofaSi. organoebs, romlebic akontroleben narkotikul
saSualebebas, aseve ekisrebaT kompleqsuri valdebuleba gaeros 1945 wlis
konvenciis 55-e da 56-e muxlebis safuZvelze, romlebic iTvaliswineben adamianis
uflebebisa da Tavisuflebebis sayovelTao pativiscemasa da dacvas.
adamianis uflebebi da ZiriTadi Tavisuflebebi momdinareobs adamianis pirovnebis
Rirsebisa da Rirebulebis aRiarebidan. adamianis uflebebi da ZiriTadi
Tavisuflebebi aris universaluri, urTierTdamokidebuli, urTierTdakavSirebuli
da ganuyofeli maxasiaTeblebi, rac niSnavs imas, rom maTi CamorTmeva adamianisTvis
im sababiT, rom adamiani moixmars narkotikul nivTierebas an aiv-inficirebulia
dauSvebelia. amis Sesaxeb erTmniSvnelovnad ganacxada gaeros adamianTa uflebebis
umaRlesma komisarma b-nma navanethem pileim: “dauSvebelia pirebs, romlebic
narkotiks moixmaren, CamoerTvaT risame ufleba”.
adamianis uflebebi – ara mxolod konkretuli principebis Sesaxeb gakeTebuli
gancxadebaa. yvela saxelmwifo, saerTaSoriso samarTlis normebis Tanaxmad,
valdebulia, pativi sces da daicvas adamianis uflebebi. es niSnavs imas, rom
arc erT saxelmwifos ar aqvs sakuTari moqalaqeebisa da maT Soris narkotikis
momxmareblisa da im pirebis uflebebis darRvevis ufleba, romlebic zrdian
narkotikuli nivTierebis Semcvel mcenares. saxelmwifo valdebulia, ar dauSvas
sakuTari moqalaqeebis uflebebis Selaxva (darRveva) mesame mxarisa da maT
Soris, samarTaldamcavi organoebis mier. es aseve niSnavs imas, rom saxelmwifom
unda miiRos Sesabamisi zomebi kanonmdeblobasTan, konstituciur debulebebTan,
biujetTan da sxv. dakavSirebiT, romelTa mizanic moqalaqeTa uflebebis upirobo
dacva iqneba.
anadrom groverma, gaeros specialurma momxsenebelma yoveli adamianis jandacvis
umaRlesi standartebis uzrunvelyofis uflebis sakiTxebTan dakavSirebiT
SeSfoTeba gamoTqva narkopolitikis Tanamedrove meTodebTan dakavSirebiT.
samwuxarod, ukanasknel periodSi narkopolitikis egidiT sul ufro gaxSirda
adamianis uflebebis darRvevis faqtebi. ufro metic, adamianis uflebebis sferoSi
raime winsvlas mocemuli politika arc arasdros iTvaliswinebda. adamianis
uflebebis darRvevis yvelaze gavrcelebuli magaliTebia:
• sicocxlis uflebis darRveva, maT Soris sikvdiliT dasja da sasamarTlos
gverdis avliT sasjelis gamotana narkotikTan dakavSirebuli danaSaulis gamo;
1.2. ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebebis dacvis garantia
6 7
• wamebisgan, sastiki da araadamianuri
mopyrobis akrZalvis uflebis darRveva
narkotikis momxmareblebis usafuZvlo
dakavebisa da im Seuracxyofis gamo, rasac
adgili aqvs wamaldamokidebulebis
iZulebiTi mkurnalobis sxvadasxva
dawesebulebaSi;
• monobisgan Tavisuflebis uflebis darRveva – wamaldamokidebulebis iZulebiTi
mkurnalobis zogierTi centri dRemde iyenebs pacientebis iZulebiT muSaobas;
• janmrTelobis uflebis darRveva, romelic ukavSirdeba ZiriTad medikamentur
saSualebebze da aiv-infeqciis SemTxvevaSi prevenciul zomebze, mkurnalobaze,
zrunvasa da mxardaWeraze xelmisawvdomlobis SezRudvas;
• socialuri da ekonomikuri uflebebis darRveva, rasac adgili aqvs
narkotikuli nivTierebis Semcevli mcenareebis amoZirkvis kampaniebis dros;
• diskriminaciis akrZalvis uflebis darRveva, maT Soris narkotikebze
kontrolis sferoSi arsebuli kanonebis diskriminaciuli gamoyeneba, kerZod,
eTnikur umciresobebTan, qalebTan da mkvidr mosaxleobasTan mimarTebaSi.
dRes adamianis uflebebis aseTi darRvevebi sazogadoebis sul ufro met
yuradRebas ipyrobs. saxelmwifos mxridan valdebulebebis Sesrulebis saqmeSi
sul ufro aqtiur rols asruleben adamianis uflebebis damcveli arasamTavrobo
organizaciebi. adamianis uflebebis dacvis sakiTxs sul ufro meti yuradReba
eTmoba gaeros narkotikebis kontrolis organoebis mxridan. gaeros narkotikebisa
da danaSaulis ofisis aRmasrulebelma direqtorma maria kostas mier bolo
periodSi gakeTebuli erT-erTi gancxadeba aseTia: “muSaobisas Cven pirvel rigSi
vxelmZRvanelobT gaerTianebuli erebis wesdebiT da wesdebis yvela xelmomwer
qveyanas aRebuli aqvs valdebuleba, daicvas adamianis uflebebi da ZiriTadi
Tavisuflebebi da aseve, daicvas adamianis uflebebis sayovelTao deklaracia”.
...”Cven gansakuTrebul yuradRebas vuTmobT jandacvis sakiTxebs narkotikebze
kontrolis zomebis ganxorcielebisas. narkotikebis Sesaxeb arsebuli konvenciebis
debulebebi unda ganxorcieldes adamianis uflebebis dacviT. aqamde am aspeqts
muSaobis procesSi nakleb yuradRebas vuTmobdiT da es midgoma cxadia, unda
SevcvaloT.” gaeros specialuri momxsenebeli wamebis sakiTxebTan dakavSirebiT,
profesori novaki da gaeros adamianis uflebebis umaRlesi komisari nevanethem
pilei sazogadoebas mouwodeben, rom narkopolitika efuZnebodes midgomebs,
romlebic iTvaliswinebs adamianis uflebebis upirobo dacvas.
aSkaraa, rom qveynis mTavrobebi da samarTaldamcavi organoebi narkotikebze
kontrolis erovnuli politikisa da programebis SemuSavebisa da ganxorcielebis
procesSi ar uTmobdnen sakmaris yuradRebas adamianis uflebebisa da
Tavisuflebebis dacvas. aseTi msoflmxedveloba unda Seicvalos, romlis
“dauSvebelia adamianebs, romlebic iyeneben narkotikebs, CamoerTvaT romelime ufleba”. – navaneThem pilei, gaeros adamianTa uflebebis umaRlesi komisari
8 9
politika, romlis amocanasac uaryofiTi Sedegebis Semcireba warmoadgens, ufro efeqturia, vidre politika, romlis mizanic narkotikebisgan Tavisufali sazogadoebis Seqmnaa.
farglebSic kanonmdebloba adamianis uflebebis mimarTulebiT aRiarebuli iqneba
im erovnuli samarTlebrivi sistemis erT-erT elementad, romlis farglebSic
xorcieldeba narkopolitika. axali narkopolitikis amocanebSi unda Sediodes: • janmrTelobis dacva, romelic iTvaliswinebs wvdomis gaumjobesebas medikamentebze,
zianis Semcirebis, prevenciuli, mkurnalobis, zrunvisa da mxardaWeris programebis
xelSewyobas;
• mxardaWera alternatiuli ganviTarebisa da siRaribis daZlevis mimarTulebiT,
ganaTlebis miRebis SesaZleblobebi da dasaqmebis, socialuri uzrunvelyofisa da
sxv. sakiTxebis gadaWra;
• adamianis usafrTxoeba, ra mizniTac jandacvis organoebis yuradReba
mimarTuli unda iyos im pirebisken, romlebic iTvlebian narkotikebTan
dakavSirebuli seriozuli problemebis saTaved da ara narkotikebis dabali
donis gamsaReblebisken, romlebic safrTxes ar warmoadgenen, aseve narkotikis
momxmareblebisa da soflis macxovreblebisken.
XX saukuneSi msoflio qveynebis Zalisxmeva narkotikebze kontrolis sferoSi
mimarTuli iyo narkotikebiT vaWrobis masStabis Semcirebisken da pirvel
rigSi – sadamsjelo RonisZiebebis gamoyenebiT. iTvleboda, rom aRniSnuli
zomebis gamoyenebiT Semcirdeboda narkotikebis moxmarebiT gamowveuli ziani,
Tumca, es zomebi garkveulwilad warumatebeli aRmoCnda. Tumca, Teoriulad
narkovaWrobis masStabis Semcirebam SeiZleba, gamoiwvios zianis Semcireba, magram
praqtikaSi xSirad sawinaaRmdego xdeba. magaliTad, narkotikebis gamsaReblebis
mikvlevis Tundac warmatebul operacias SeiZleba, Sedegad mohyves Zaladobis
gaZliereba narkogamsaReblebis konkurent
jgufebs Soris, romlebic cdiloben
daikavon gamoTavisuflebuli teritoria,
xolo ama Tu im narkotikuli nivTierebis
gavrcelebis akrZalvis zomebis Sedegad
narkotikis momxmareblebma SeiZleba, sxva
iseTi nivTierebebis gamoyeneba daiwyon,
romlebic kidev ufro saSiSia adamianis
janmrTelobisTvis.
1.3. prioriteti unda mieniWos narkotikebis ukanono brunviT gamowveuli zianis Semcirebas
8 9
garda amisa, dRes arsebuli politika xSirad damatebiTi zianis momtania. kanonebi,
romlebic iTvaliswinebs sisxlis samarTlis pasuxismgeblobas narkotikebis moxmarebisa
da saineqcio mowyobilobis Senaxvis gamo, stimuls aZlevs samarTaldamcav organoebs,
Causafrdnen, daakavon da daapatimron narkotikis momxmareblebi nemsebisa da
Spricebis gacvlis punqtebis siaxloves, riTac ar aZleven maT prevenciuli zomebiT
sargeblobis saSualebas. garda amisa, xSir SemTxvevaSi wamaldamokidebulebi Tavs
ikaveben wamaldamokidebulebis programaSi monawileobisgan, radgan SiSoben, ar iqnan
registrirebuli wamaldamokidebulebis saxelmwifo saregistracio siebSi, rasac
SeiZleba, samuSao adgilis dakargva, marTvis mowmobis CamorTmeva da mSoblis uflebebis
CamorTmevac ki mohyves Sedegad. aseTi politika aseve, xels uwyobs narkotikebis
moxmarebasTan dakavSirebuli sarisko qcevis ganviTarebas, ris Sedegadac vrceldeba
sxvadasxva Tanmdevi daavadebebi. aRniSnuli SeuZlebelia uaryofiTad ar aisaxos zogadad
sazogadoebis janmrTelobaze, jandacvis mdgomareobaze (daavadebebis prevenciisa da
mkurnalobis sferoze mzardi datvirTvis gamo) da qveynis biujetze. grZelvadiani
miznebis miRweva - narkotikebisgan Tavisufali sazogadoebis Seqmna an narkotikebis
ukanono bazrebis likvidacia – ar SeiZleba, miviCnioT mdgrad da efeqtur politikad.
arsebuli gamocdileba cxadyofs, rom iseTi politika da programebi, romlebic
mimarTulia konkretuli problemebis gadaWrisken, ufro qmediTia, vidre bazridan ama Tu
im preparatebis amoRebis mcdeloba an narkotikebisgan Tavisufali sazogadoebis Seqmna.
zianis Semcirebis mizania narkotikebis moxmarebisa da ukanono moxmarebis masStabis
Semcireba. zianis Semcirebis principi xSirad gamoiyeneba sazogadoebrivi jandacvis
sferoSi, magaliTad, iseTi programebis Catarebisas, rogoricaa Spricebisa da nemsebis
gacvla, wamaldamokidebulebis prevencia da mkurnaloba, socialuri mxardaWeris gaweva.
magram amas garda zianis Semcireba gulisxmobs mavne Sedegebis Semcirebis zomebis
mimarTulebiT muSaobas yoveli konkretuli adamianis, sazogadoebebebisa da zogadad,
mosaxleobis sasargeblod. amitom zianis Semcireba xSirad gvesaxeba, rogorc pragmatuli
da efeqturi midgoma, romelic mimarTulia qveynis mosaxleobisa janmrTelobis
mdgomareobisa da keTildReobis gaumjobesebisken da adamianis uflebebis dacvisken.
unda aRiniSnos, rom zianis Semcirebis momxreebi narkotikebis bazrisa da narkotikebis
moxmarebis masStabis saerTo Semcirebas narkopolitikis erTaderT da miT umetes, mTavar
miznad ar miiCneven (damatebiTi informacia mocemul sakiTxze ix. nawilSi 3.3).
gacilebiT didi wvlili “kacobriobis janmrTelobisa da keTildReobis mdgomareobaSi”
Seaqvs iseTi politikisa da programebis SemuSavebas, romlebic mimarTulia daavadebebis
gavrcelebis, danaSaulis Semcirebisken da narkotikis momxmareblebis sazogadoebriv-
sasargeblo saqmianobaSi CarTvisken. qveynis mTavrobebma moqmedeba unda daiwyon
narkotikebis ukanono brunvis Sefasebidan, rasac (narkotikebis ukanono brunvas)
faqtiurad, yvelaze didi ziani moaqvs sazogadoebisTvis. am SemTxvevaSi isini ukeT
iqnebian momzadebuli mocemuli problemebis gadasaWrelad saWiro strategiebis
SemuSavebisa da realizaciisaTvis.
zianis Semcirebis saerTo koncefcia unda CaiTvalis erT-erT mmarTvel principad
narkopolitikisa da programebis SemuSavebisas.
10 11
narkotikebis moxmarebis gavrcelebis xasiaTi sxvadasxva socialur jgufebSi
gansxvavdeba qveynebis mixedviT. Tu zog qveyanaSi narkotikebis moxmarebis masStabi
met-naklebad Tanabrad aris gadanawilebuli socialur klasebs, xalxebsa da
kulturebs Soris, sxva qveynebSi igi koncentrirebulia calkeul raionebsa da
sazogadoebebebSi.
miuxedavad amisa, erTi tendencia narkotikebis moxmarebasTan dakavSirebiT
ucvlelia – wamaldamokidebulebis yvelaze maRali maCveneblebi damaxasiaTebelia
socialurad naklebad dacul jgufebisTvis. da es arc aris gasakviri –
mravalricxovanma gamokvlevebma cxadyo, rom cxovrebis mZime pirobebi, travmatuli
situaciebi da emociuri problemebi warmoadgens wamaldamokidebulebis
ganviTarebis ZiriTad faqtorebs. mZime socialur pirobebSi macxovrebeli
adamianebi mudam iqnebian metad mowyvladi narkotikebis regularuli
moxmarebisadmi da maTi moxmarebiT gamowveuli uaryofiTi Sedegebisadmi.
socialur sakiTxebze pasuxismgebeli departamentebisa da samTavrobo
dawesebulebebis saqmianoba ZiriTadad mimarTulia mosaxleobis Raribi da
socialurad daucveli fenebis cxovrebis pirobebis gaumjobesebisken da am
jgufebis warmomadgenlebis integrirebaze socialur da ekonomikur cxovrebaSi.
Tumca, narkotikebis kontrolis sferoSi erovnuli politikis mravali aspeqti
narkotikis momxmareblebze axdens iseT gavlenas, romelic swored rom
mosalodneli Sedegis sawinaaRmdegoa, kerZod:
• narkotikebisadmi uaryofiTi damokidebuleba iwvevs adamianebis, adamianTa
jgufebisa da rig SemTxvevebSi, mTeli sazogadoebebis stigmatizacias da
zRudavs maT SesaZleblobas, monawileoba miiRon sazogadoebis socialur da
ekonomikur cxovrebaSi;
• programebis ganxorcielebas, romlebic emsaxureba narkotikebis moxmarebis
faqtebis gamovlenasa da dasjas, xSirad mosdevs narkotikis momxmareblis
garicxva saswavlo dawesebulebidan da daTxovna samuSaodan, rac kidev ufro
amwvavebs arsebul problemebs;
• narkotikis moxmarebis aRkveTis mizniT iseTi zomebis gatareba, rogoricaa
dakaveba da sajarimo sanqciebis daweseba, nakleb efeqturia. rogorc wesi,
aRniSnuli zomebis gamoyenebis Sedegad narkotikis momxmarebels espoba
sazogadoebis mxridan SesaZlo pozitiuri zemoqmedebis miRebis SesaZlebloba
da izrdeba misi janmrTelobisa da danaSaulebriv dajgufebebSi moxvedris
riski;
1.4. socialurad daucveli jgufebis integraciis xelSewyoba
10 11
• samarTaldamcavi da sxva zomebi, romlebic aiZuleben wamaldamokidebul
pirebs, daemalon saxelmwifos, arTulebs jandacvis sistemis specialistebis
wvdomas aseT pirebze da amcirebs socialuri programebis gamoyenebis
saSualebas aseTi pirebis sasargeblod.
Tu qveynis mTavrobas surs, efeqturad imoqmedos moqalaqeTa Soris narkotikebis
moxmarebis problemis gadaWris mimarTulebiT, man unda ganaxorcielos iseTi
politika da programebi, romlebic ar dauSveben calkeuli pirebisa da yvelaze
metad mowyvladi jgufebis socialur marginalizaciasa da stigmatizacias.
socialuri marginalizacia SeiZleba, minimumamde iqnas dayvanili, Tu Seicvleba
saxelmwifos mxridan narkotikebis moxmarebis nebismieri formis Sefaseba, rogorc
sisxlis samarTlis danaSaulisa da wamaldamokidebuli pirebis dapatimrebisa
da mkacrad dasjis farTod gavrcelebuli praqtika. msoflio qveynebi sul
ufro xSirad aRiareben, rom damsjel RonisZiebebs moaqvT gacilebiT didi ziani,
vidre sargebeli. gaeros generalurma mdivanma Sids-Tan brZolis saerTaSoriso
dRes (2009 w.) warmoTqmul sityvaSi ganacxada: “movuwodeb yvela qveyanas
damsjeli zomebis, politikasa da meTodebis gauqmebisken. es xels gviSlis aiv/
Sids-Tan brZolis saqmeSi... SesaZlebeli unda gaxdes aiv/Sids-Tan brZolis iseTi
meTodebis gamoyeneba, romlebic efuZneba mtkicebulebebs da ara ideologiebs
da im adamianebTan dakavSireba, romlebic yvelaze metad saWiroeben aseTi
zomebis ganxorcielebas da romlebic yvelaze metad arian dazaralebuli”.
marTlac, dRes mravali qveyana narkotikis moxmarebisTvis dawesebuli mkacri
sadamsjelo zomebidan reformebze da maT Soris, depenalizaciaze (narkotikebTan
dakavSirebul samarTaldarRvevebze dawesebuli sadamsjelo zomebis
Serbileba) an dekriminalizaciaze (im kanonebis gauqmeba, romelTa Tanaxmadac
narkotikebis moxmareba sisxlis samarTlis danaSaulad iTvleba an saqmis
administraciul da samedicino samsaxurebisadmi gadacema) gadadis, risi mizanic
narkotikebis momxmareblebis socialuri izolaciis Semcirebaa. dekriminalizacia
depenalizaciasTan SedarebiT didi upiratesobiT sargeblobs, radgan igi xels
uwyobs socialur reintegracias.
tradiciuli narkopolitikis idea mdgomareobs imaSi, rom gansja, ostrakizmi da
mkacri sasjeli SeiZleba, mravali potenciuri momxareblisTvis gamafrTxilebeli
zoma aRmoCndes. narkotikebis bazari Semcirdeba da sabolood, gaqreba; magram
realurad aRmoCnda, rom es zomebi ar moqmedebs wamaldamokidebulebis masStabze
mosaxleobis garkveul jgufebSi maSin, rodesac narkotikebze xelmisavwdomloba,
maTi fasebi, mzardi siRaribe da uTanasworoba, aseve mZime socialuri pirobebi
mniSvnelovan gavlenas axdens saerTo mdgomareobaze.
socialuri integraciis principi SeiZleba, ganvixiloT or doneze: narkopolitika
da ufro Ria socialuri da ekonomikuri politika.
12 13
narkopolitika. marTlwesrigis uzrunvelyofisa da prevenciisa da mkurnalobis
programebis strategiebi unda efuZnebodes socialuri integraciis Semdeg principebs:
• kanonebi narkotikebis Sesaxeb da maTi realizebis taqtika ar unda Seicavdes zomebs,
romlebic gaaZlierebs im adamianebis socialur mowyvladobas, romlebic moixmaren
an zrdian narkotikul saSualebas. amis nacvlad aucilebelia yuradReba mieqces an
aseTi adamianebis reintegracias an alternatiuli ganviTarebis programebs. gaeros
narkotikebis da danaSaulis ofisis gancxadebiT, wamaldamokidebul pirebs unda
moveqceT, rogorc moqalaqeebs, romlebsac daxmareba sWirdebaT da ara rogorc
damnaSaveebs, romlebic sasjels imsaxureben.
• prevenciuli da saganmanaTleblo programebi zedmiwevniT kargad unda iyos
damuSavebuli, raTa Tavidan aviciloT procesebi, romlebic xels uSlis narkotikis
momxmarebeli axalgazrdebis CarTvas “zrdasrul” socialur cxovrebaSi (aseTi
procesebis ricxvSi Sedis skolidan garicxva, specializebuli momsaxureobis gawevaze
uaris Tqma da sxva).
• wamaldamokidebulebis samkurnalo programebis mizans unda warmoadgendes narkotikebis
momxmareblebisTvis sazogadoebaSi warmatebiT integraciis saSualebis micema.
• im jgufebis warmomadgenlebi, romlebic yvelaze metad zaraldebian
narkotikebTanbrZolis procesSi (narkotikis momxmareblebi da mwarmoeblebi), unda
CaerTon narkopolitikisa da narkotikebTan brZolis programebis SemuSavebis
procesSi. aseTi midgoma mogvcems ufro dasabuTebuli politikis SemuSavebis
saSualebas da xels Seuwyobs mocemuli sazogadoebisTvis arasasurveli negatiuri
Sedegebis Tavidan acilebas.
ufro Ria socialuri da ekonomikuri politika. narkotikebis gavrcelebis
Sesaxeb arsebuli saerTaSoriso monacemebis analizi da gamokvlevebi, romlebic Catarda
mosaxleobis calkeul jgufebSi, cxadyofs, rom nebismier sazogadoebaSi siRaribe,
uTanasworoba da sxvadasxva socialuri jgufebisadmi kuTvnileba ufro mniSvnelovan
da xangrZliv zemoqmedebas axdens narkotikebis moxmarebis masStabsa da moxmarebiT
gamowveul problemebze, vidre erovnuli narkopolitika. yvelaze xSirad am mimarTebiT
asaxeleben evropis qveynebs. magaliTad, SvedeTsa da holandiaSi narkotikebis moxmarebis
done SedarebiT dabalia, Tumca maTi narkopolitika sxva qveynebis narkopolitikisgan
didad gansxvavebulia. amasTan, orive qveyanaSi sakmaod maRalia cxovrebis done, adamianTa
uflebebi kargad aris daculi; orive qveyana xasiaTdeba Zlieri sazogadoebebebiTa
da orive maTganSi xorcieldeba efeqturi socialuri programebi. Tu mTavrobis
prioritetul amocanas warmoadgens narkotikadmokidebulebis saerTo masStabis
Semcireba, yuradReba unda gamaxvildes SedarebiT Ria socialuri politikis
danergvaze da dauSvebelia mkacri politikis gamoyeneba, rac kidev ufro gaaRrmavebs
wamaldamokidebuli pirebis socialur izolacias. mocemuli Temebi dawvrilebiT aris
ganxiluli nawilSi 3.1, romelic eZRvneba wamaldamokidebulebis prevencias da me-4
TavSi, romelic eZRvneba sazogadoebebebis ganviTarebas.
12 13
xSiria SemTxveva, rodesac ideologiuri mosazrebebis gamo politikosebi
samoqalaqo sazogadoebis moTxovnilebebs aRiqvamen rogorc problemas, romelic
unda aRmoifxvras. amasTan, narkotikebTan dakavSirebiT politikosebisTvis
fasdaudebeli iqneboda narkotikebis bazrisa da sazogadoebebis cxovrebis Sesaxeb
informaciis iseTi wyaro, rogoricaa arasamTavrobo organizaciebi, momxmarebelTa da
narkotikebis mwarmoebelTa sazogadoebebebi, magram im pirobiT, rom SemuSavebuli
iqneba samoqalaqo sazogadoebasTan urTierTpativiscemis dacvis konstruqciuli
meqanizmebi.
winamdebare “miTiTebebis” Tanaxmad, gansazRvreba “samoqalaqo sazogadoeba”
moicavs ramdenime jgufs an sazogadoebebas, romlebic metad mowyvladi arian
narkopolitikisadmi: narkotikis momxmareblebi, aiv-inficirebuli pirebi, pirebi,
romelTac mohyavT sasoflo-sameurneo kulturebi, romlebic aRiarebulia ukanonod
maTSi narkotikuli nivTierebebis Semcvelobis gamo, mkvidri xalxebi da maTi
sazogadoebebi. samoqalaqo sazogadoebis dawesebulebebSi Sedis arasamTavrobo
organizaciebi, aseve qselebi da gaerTianebebi, romelTa amocanebs warmoadgens
mocemuli jgufebis interesebis dacva, maTTvis specializebuli momsaxureobis gaweva,
pozitiuri cvlilebebis mxardaWera im politikaSi, romelic maT interesebs exeba.
samoqalaqo sazogadoebis jgufebi da organizaciebi mTavar rols TamaSoben
saxelmwifo politikis yvela sferoSi da warmoadgenen monacemTa, gamocdilebisa
da codnis fasdaudebel wyaros. Sinaarsiani da konstruqciuli urTierToba
samoqalaqo sazogadoebasTan efuZneba monawileobis, gamWvirvalobisa da
angariSgebis principebs.
aiv-infeqciis gavrcelebis sawinaaRmdego moZraobis aqtivistebi epidemiis jer
kidev adreul etapze aRiarebdnen, rom efeqturi mkurnalobisas gadamwyveti
mniSvneloba daavadebisadmi yvelaze mowyvladi adamianebis monawileobas eniWeba.
politika da programebi, romlebic mimarTulia aiv-infeqciis prevenciisken
an gavrcelebis tempebis Semcirebisken, yvelaze qmediTi da mdgradia, rodesac
muSavdeba daavadebisadmi yvelaze mowyvlad adamianebTan da sazogadoebebebTan
TanamSromlobis pirobebSi.
samoqalaqo sazogadoebis organizaciebi did rols TamaSoben narkotikebTan
dakavSirebuli problemebis analizisa da programebisa da momsaxureobis
ganxorcielebis mimarTulebiT. maT aqvT didi codna da gamocdileba am sakiTxebSi,
rac gansakuTrebiT aqtualuria mTavrobisa da saerTaSoriso saagentoebisTvis.
1.5. Ria da konstruqciuli urTierTobebis damyareba samoqalaqo sazogadoebasTan
14 15
unda vaRiaroT is dadebiTi roli, romelsac samoqalaqo sazogadoeba TamaSobs efeqturi da moqmedi politikisa da programebis SemuSavebis saqmeSi. unda Seiqmnas narkotikebis problemebis gadaWris saqmeSi samoqalaqo sazogadoebis monawileobisTvis saWiro pirobebi.
aucilebelia aRiniSnos is dadebiTi
roli, romelsac samoqalaqo
sazogadoeba TamaSobs efeqturi da
qmediTi politikisa da programebis
SemuSavebisa da realizaciis
saqmeSi. rekomendebulia Sesabamisi
struqturisa da pirobebis Seqmna
SedarebiT mowyvladi jgufebis
warmomadgenlebTan pozitiuri
da konstruqciuli urTierTobis
dasamyareblad.
gaeros narkotikebis da danaSaulis ofisi ukve aRiarebs narkopolitikis
ganxilvis saqmeSi samoqalaqo sazogadoebis monawileobis didmniSvnelobasa da
perspeqtiulobas. ZiriTadad es exeba sazogadoebebebs, romlebic yvelaze meti
mowyvladobiT gamoirCevian narkopolitikisadmi. arasamTavrobo organizaciebis
monawileobis struqturuli meqanizmi Seiqmna narkotikuli saSualebebis
komisiis mier iniciativis “2008 wlis Semdeg” (Beyond 2008) farglebSi.
proeqtis xangrZlivoba 2 welia da mis farglebSi msoflio samoqalaqo
sazogadoebis aTasobiT warmomadgeneli Seikriba, romlebmac imsjeles sxvadasxva
qveyanaSi narkotikebze kontrolis sistemaze zemoqmedebisa da komisiis mier
ganxiluli rekomendaciebis SemuSavebis Sesaxeb. garda amisa, globaluri fondis
xelmZRvanelobam sami adgili gamoyo samoqalaqo sazogadoebis organizaciis
warmomadgenlebisTvis xmis sruli uflebiT. globaluri fondis grantebis
realizaciis koordinaciis meqanizmebi, romlebic qveyanaSi iqna SemuSavebuli,
daxmarebas uwevda samoqalaqo sazogadoebis organizaciebs saxelmwifo
struqturebTan partnioruli urTierTobebis damyarebaSi, raTa yvela
dainteresebul mxares mieRo monawileoba gadawyvetilebis miRebis procesSi.
samoqalaqo sazogadoebasTan pozitiur, mdgrad da strategiul urTierTobas
mravali upiratesoba aqvs, maT Soris – politikuri mxardaWeris gamyareba da
Sesabamisi strategiebis uzrunvelyofa, ufro metad informaciuli politikis
formireba, mxardaWeris gaZliereba strategiebis ganxorcielebis procesSi
da qseluri gaerTianebebis gaZliereba sazogadoebrivi politikis sferoSi
konsensusisa da moqmedebebis organizaciis miRwevisa da aseve, monitoringisa da
Sefasebis SesaZleblobebis gazrdis mizniT.
samoqalaqo sazogadoebasTan pozitiuri, mdgradi da strategiuli urTierTobis
ZiriTadi amocanebia:
• daxmarebis gaweva narkopolitikis SemuSavebis saqmeSi arsebuli mdgomareobis
mixedviT, maT Soris problemebis analizi da prioritetebis gansazRvra
konsultaciebsa da praqtikul gamocdilebaze dayrdnobiT;
14 15
• politikosebsa da samoqalaqo warmomadgenlebs Soris efeqturi urTierTobis
damyarebis xelSewyoba. didi mniSvneloba aqvs adamianebisa da sazogadoebebebis
monawileobas im zomebis dagegmvaSi, romlebic uSualo zemoqmedebas axdens
maTze;
• urTierTxelsayreli partnioruli urTierTobebis damyareba samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebTan programebis erToblivad Catarebisa da/an
samoqalaqo sazogadoebis mier maTi realizaciis saqmeSi;
• samoqalaqo sazogadoebis organizaciebis qselebis ganviTarebis mxardaWera
efeqturi politikis SemuSavebisa da programebis SemuSavebis saqmeSi;
samoqalaqo sazogadoebas mniSvnelovani roli akisria adgilze situaciis
efeqturi monitoringisa da Sefasebisa da qveynis mTavrobis mier SemuSavebuli
strategiebis ganxorcielebis saqmeSi. samoqalaqo sazogadoebis warmomadgenlebi
SeiZleba, TanamSromlobdnen saxelmwifosTan problemebis gamovlenisa da im
zomebis analizis mizniT, romlebic mimarTulia am problemebis gadaWrisken. garda
amisa, qselur jgufebs SeuZliaT, moaxdinon saWiro resursebis mobilizeba samizne
jgufebTan misawvdomlobis SesaZleblobebis gamoyenebiT.
informaciisa da mosazrebebis konstruqciuli da partnioruli gacvlis mizniT
mTavrobasa da samoqalaqo sazogadoebis warmomadgenlebs Soris unda arsebobdes
komunikaciis gamWvirvale meqanizmebi.
16 17
2Tavi 2sisxlis samarTlis normebi
16 17
2.1. kanonmdeblobis reforma narkotikebis sferoSi
riT aris mocemuli Tema mniSvnelovani?
XX saukunis dasawyisSi narkotikebze kontrolis saerTaSoriso sistemis Seqmnis
Semdeg kanonebi, romlebic iTvaliswinebda
mkacr sasjels garkveuli saxis fsiqoaqtiuri
nivTierebebis warmoebaze, gavrcelebasa
da moxmarebaze da mocemuli kanonebis
aRsrulebaSi samarTaldamcavi organoebis
monawileoba warmoadgenda narkotikebis
ukanono brunvisa da moxmarebis masStabis
Semcirebis mTavar strategiebs. adre
iTvleboda, rom aseTi politikis Sedegad
Semcirdeboda narkotikebiT gamowveuli
samedicino da socialuri problemebi.
samarTaldamcavi organoebis strategiebma da moqmedebam sxvadasxva qveynebSi yvelaze
didi gavlena iqonies narkotikebTan dakavSirebuli problemebis gadawyvetaze.
mocemul TavSi gaecnobiT: • riT aris mocemuli Tema
mniSvnelovani?• gaeros konvencia narkotikebis
Sesaxeb;• gaerTianebuli erebis organizaciis
adamianis uflebebis sistema; • narkotikebi da maTi klasifikacia; • kontroli narkotikul
saSualebebze da sanqciebi; • narkotikebTan dakavSirebuli
danaSaulis dasjis axali sistema; • mxardamWeri programebi jandacvisa
da socialuri politikis sferoSi; • rekomendaciebi; • ZiriTadi publikaciebi.
Tanamedrove narkopolitika, romelic orientirdeba miwodebis Semcirebaze, ar axdens mniSvnelovan gavlenas globalur narkobazarze da rigi uaryofiTi SedegebiT xasiaTdeba.
mTavari gzavnili aqcentis gadatana narkotikebis momxmareblebis sisxlis samarTlis pasuxismgelobisa da dasjis zomebis gamoyenebidan adamianis uflebebis dacvaze, sazogadoebrivi jandacvis gaumjobesebasa da socialur-ekonomikur ganviTarebaze aamaRlebs socialuri politikisa da
18 19
narkotikebis Sesaxeb kanonebis upirvelesi daniSnulebaa, wvlili Seitanos saerTo erovnul strategiebSi, romlebic mimarTulia danaSaulis Semcirebisken, aiv-infeqciisa da sisxliT gadamdebi sxva daavadebebis prevenciisken da mosaxleobis janmrTelobisa da qveynis ekonomikuri ganviTarebis gaumjobesebisken.
mravali kvlevis Sedegi metyvelebs
imaze, rom samarTlebriv zomebze
orientacias didi gavlena ar
mouxdenia narkotikebis globaluri
bazris masStabze da gamoiwvia rigi
negatiuri Sedegebi. sul ufro meti
qveyana aRiarebs, rom narkotikebis
kanonmdeblobas upirveles yovlisa,
wvlili unda Sehqondes saerTo
erovnul strategiebSi, romlebic
mimarTulia danaSaulis Semcirebis,
aiv-infeqciis da sisxliT gadamdebi
sxva daavadebebis prevenciisa da mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobisa da
qveynis ekonomikuri ganviTarebis gaumjobesebisken.
gaeros konvencia narkotikebis Sesaxeb
narkotikebis kontrolis globaluri sistema Sesdgeba sami konvenciisgan,
romlebic avseben erTmaneTs da romlebic ratificirebulia gaeros umravles
wevr-qveyanaSi. am konvenciebiT ganisazRvreba xelmomweri qveynebis valdebulebebi.
yvelas rodi axsovs, rom am valdebulebebis mTavari mizani “kacobriobis
janmrTelobisa da keTildReobis dacvaa”. praqtikulad konvenciebis xelmomwer
qveynebs aqvT narkotikebis Sesaxeb kanonebis Seqmnisa da am kanonebis dacvis
uzrunvelyofis farTo uflebamosileba.
gaeros 1961 wlis konvencia narkotikuli saSualebebis Sesaxeb Seicavs
narkotikuli nivTierebebis CamonaTvals da iTvaliswinebs am nivTierebebze
mkacri kontrolis dawesebas im mosazrebiT, rom maTi gamoyeneba gansakuTrebiT
saxifaToa adamianis janmrTelobisTvis da iwvevs damokidebulebas. garda amisa,
mocemuli nivTierebebis Terapiuli moqmedeba sakmaod SezRudulia. 1961 wlis
konvenciis mTavar amocanas warmoadgens narkotikebTan brZola. konvencia uSvebs
maT gamoyenebas “gamorCeulad samedicino da samecniero miznebiT”. narkotikebis
gamoyeneba sxva mizniT konvenciis Tanaxmad, dauSvebelia. garda amisa, konvencia
qveynis mTavrobebs avaldebulebs, gansakuTrebuli yuradReba dauTmos mkurnalobis
uzrunvelyofas, informirebulobas, gamojanmrTelebis gzaze damdgar pacientebze
zrunvasa da wamaldamokidebuli pirebis reabilitaciasa da socialur
reintegracias (muxli 38). konvenciis Tanaxmad, SesaZlebelia momsaxureobis am
saxeebis SeTavazeba, rogorc marTlmsajulebisa da sasjelis alternatiuli
zomisa (muxli 36, punqti 2). rigma organizaciebma, maT Soris jandacvis
saerTaSoriso organizaciam da narkotikebis kontrolis saerTaSoriso komitetma
araerTgzis miuTiTes konvenciis rigi debulebebis urTierTwinaaRmdegobrivi
xasiaTis Sesaxeb: magaliTad, siaSi 1 Setanilia kanafi da kokis foTlebi (mocemuli
sia iTvaliswinebs umkacresi kontrolis zomebs, romlebic analogiuria heroinze
kontrolis zomebisa).
18 19
1971 wlis konvencia fsiqotropuli
nivTierebebis Sesaxeb iTvaliswinebs
kontrolis TiTqmis erTnair reJims ukanasknel
periodSi damuSavebul fsiqotropul
preparatebze, rogoricaa halucinogenebi da
trankvilizatorebi da maT gamoyenebas uSvebs
gamorCeulad samedicino da mecnieruli miznebiT.
mocemuli konvencia iTvaliswinebs narkotikebis
momxmarebelTa gamovlenis, narkotikuli
damokidebulebis Sesaxeb mosaxleobis
informirebulobis, kadrebis momzadebisa da
samecniero kvlevebis Catarebis valdebulebas
(muxli 20). konvenciis Tanaxmad, qveynis mTavrobebi
valdebuli arian, pirebi, romlebic borotad
sargebloben fsiqotropuli nivTierebebiT,
uzrunvelyon mkurnalobis, movlis, reabilitaciisa
da socialuri reintegraciis adekvaturi
SesaZleblobebiT – an SesTavazon yovelive
CamoTvlili marTlmsajulebisa da sasjelis
alternatiuli zomis saxiT (muxli 22, punqti 1b
da muxli 20, punqti 1). konvencia aseve saubrobs
narkotikebis ukanono brunvasTan brZolis Sesaxeb
saerTaSoriso TanamSromlobis gziT (muxli 21).
1988 wlis konvenciaSi Sesulia debuleba TanamSromlobis Sesaxeb mis
xelmomwer mxareebs Soris, risi mizanic narkotikebis ukanono brunvis problemis
gadaWraa. es debuleba konvenciaSi Sevida transnacionalur organizebul
danaSaulebriv dajgufebebTan brZolis mizniT, romlebic 1980-ian wlebSi
sul ufro Zlierdebodnen da did gavlenas ixveWdnen. konvenciis xelmomweri
mxareebi iZulebuli iyvnen, mieRoT zomebi, raTa sisxlis samarTlis danaSaulad
eRiarebinaT (erovnuli kanonmdeblobis Taviseburebebis gaTvaliswinebiT) nebismieri
qmedeba, romelic 1961 da 1971 wlebis konvenciebiT (muxli 3, punqtebi 1 da 21)
gaTvaliswinebuli nivTierebebis warmoebas, gayidvas, transportirebas, gavrcelebasa
da SeZenas ukavSirdeboda.
1988 wlis konvencia iwonebs iseTi zomebis miRebas, romelTa mizanic narkotikuli
nivTierebebis Semcveli akrZaluli mcenareebis SeZena da gazrda piradi
moxmarebis mizniT sisxlis samarTlis danaSaulad CaiTvleba (muxli 3, punqti 2);
magram muxlSi 3, punqti 4(d) naTqvamia, rom akrZaluli narkotikuli nivTierebebis
piradi moxmarebis mizniT Senaxvis, SeZenisa da gazrdis SemTxvevaSi saxelmwifos
SeuZlia, miiRos zomebi mkurnalobis, aRzrdis, mkurnalobisSemdgomi dakvirvebis,
reabilitaciisa da socialuri reintegraciis mizniT, rogorc alternativis an
gansjisa da dasjis sanqciebis damatebiTi zomebisa. amgvarad, 1988 wlis konvenciis
dekriminalizacia – im kanonebis gauqmeba, romlebic narkotikebis moxmarebas gansazRvraven, rogorc sisxlis samarTlis danaSauls, an mocemuli kanonebiT gamotanili gadawyvetilebis gadatana administraciuli jarimebisa da samedicino daxmarebis prizmaSi.
depenalizacia – narkotikebTan dakavSirebuli danaSaulis gamo dawesebuli sanqciebis Serbileba.
orive SemTxvevaSi narkotikebis moxmareba iTvleba ukanonod.
20 21
muxli 3 (punqtebi 4b-g-d) nebas
rTavs konvenciis xelmomwer qveynebs,
monawileoba miiRon narkotikebis piradi
moxmarebisTvis Senaxvis SemTxvevebis
depenalizaciaSi da garkveuli zomiT,
maT dekriminalizaciaSic.
konvencia aseve, nebas rTavs
saxelmwifoebs, miiRon kanonebi, romlebic efuZneba samedicino momsaxureobisa
da wamaldamokidebulebis mkurnalobis gawevis, rogorc sisxlissamarTlebrivi
sasjelis alternatiuli zomis aucileblobas, razec ukve iyo saubaro wina
or konvenciaSi. da bolos, 1988 wlis konvenciaSi xazgasmulia, Tu ramdenad
mniSvnelovania samarTaldarRvevebisa da maT Soris organizebul danaSaulSi
monawileobis, arasrulwlovnebisadmi danaSaulisadmi midrekilebisa da
Zaladobisa da iaraRis gamoyenebis gamo sanqciebis dadgenisas “faqtobrivi
mdgomareobebis” gaTvaliwineba (muxli 3, punqti 5).
gaerTianebuli erebis organizaciis adamianis uflebebis sistema
adamianis uflebebi da ZiriTadi Tavisuflebebi didad aqtualuria
narkopolitikis konteqstSi. aucilebelia narkotikebis momxmarebelTa iseve,
rogorc nebismieri sxva moqalaqis uflebebis dacva nebismier garemoebaSi.
uflebebsa da ZiriTad TavisuflebebSi Sedis:
• sicocxlis ufleba;
• adamianis ufleba, ar daeqvemdebaros wamebasa da sxva saxis araadamianur da
sastik sasjels, maT Soris iZulebasa da Rirsebis damamcirebel mopyrobas;
• Rirseuli cxovrebis ufleba;
• adamianis ufleba, ar daeqvemdebaros diskriminacias – magaliTad, jandacvis
momsaxureobaze xelmisawvdomlobis an samsaxurSi mowyobis TvalsazrisiT;
• janmrTelobis ufleba, romelSic Sedis wamaldamokidebulebis mkurnalobaze
informirebuli Tanxmobis ufleba;
• Sesabamisi samarTlebrivi procedurisa da Tanabarzomadi simZimis sasjelis
miRebis ufleba.
narkotikebis Sesaxeb kanonebis SemuSavebisas politikosebi valdebuli arian,
daicvan da pativi scen adamianis uflebebs. narkotikebis Sesaxeb moqmedi kanonebis
ganxilvisa da ganaxlebis procesSi gaeros konvenciebiT gaTvaliswinebul
farglebSi qveynis mTavrobebs vurCevT, Seafason narkotikuli saSualebebi,
narkotikis momxmarebelTa uflebebis dacva nebismier viTarebaSi aucilebelia igive zomiT, ra zomiTac xdeba nebismieri sxva moqalaqis uflebebis dacva.
20 21
sanqciebi da sasjelis zomebi,
romlebic gaTvaliswinebulia
narkotikebis ukanono brunvaze
kontrolis sistemiT narkotikebTan
dakavSirebul sasjelebze da aseve,
Seafason jandacvisa da socialur
sferoSi programebis mxardaWeris
SesaZleblobebi. es sakiTxebi ufro
dawvrilebiT qvemoT aris ganxiluli.
narkotikebi da maTi klasifikacia
narkotikebis Sesaxeb arsebuli kanonebis umetesoba narkotikebis klasificirebas
axdens im potenciuri safrTxis mixedviT, romelic mocemuli saxis narkotikis
gamoyenebas mosdevs. narkotikuli saSualebebis klasifikacia aseve, gansazRvravs
narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli sanqciebis simkacres. qveynis mTavrobisTvis
zogadad, Znelia mecnieruli midgomis gamoyeneba da narkotikebis klasifikaciiT
xelmZRvaneloba, radgan safrTxis xarisxze moqmedebs mudmivad cvalebadi
rigi faqtorebi. Tumca, is principi, rom sxvadasxva nivTiereba sxvadasxva donis
kontrols saWiroebs, SeiZleba, gamodges im pirobiT, Tu mocemuli nivTierebis
mikuTvnebas ama Tu im siisadmi ar miviCnevT sanqciis ganmsazRvrel erTaderT
faqtorad. ganaCenis gamotanisas sasamarTlo organoebma mxedvelobaSi unda miiRon
faqtorebis erToblioba danaSaulis specifikisa da samarTaldamrRvevis pirovnebis
gaTvaliswinebiT (magaliTad, narkotikis raodenoba, misi miwodebis meTodi,
gansasjelis nasamarTleoba warsulSi da mkurnalobis saWiroeba). narkotikuli
nivTierebebis erovnuli klasifikaciis ganxilvisas aucilebelia Semdegi sakiTxebis
gadawyveta:
• darCes Tu ara ZalaSi narkotikuli nivTierebebis arsebuli klasifikacia?
iqneb, danaSaulis simZimis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebisas Rirdes am
klasifikaciis nacvlad alternatiuli procesis gamoyeneba – magaliTad, iseTi
procesis, romelic iTvaliswinebs damamZimebel da Semamsubuqebel faqtorebs?
Tu ar arsebobs narkotikuli nivTierebebis moqmedi klasifikaciis Secvlis
aucilebloba, unda gairkves, ramdenad efuZneba igi mecnierul monacemebs da
ramdenad gasagebia igi sazogadoebisTvis.
• romeli narkotikuli nivTierebebis brunvas unda aregulirebdes
kanonmdebloba (gaeros konvenciebis Sesrulebis valdebulebis
gaTvaliswinebiT) da ra saxiT unda moxdes an nivTierebebis klasificireba?
• narkotikuli nivTierebis klasis dadgenisas arsebobs Tu ara misi xarisxis
(sisufTave, moqmedebis Zala), raodenobisa da Savi bazris Rirebulebis
gaTvaliswinebis aucilebloba?
samarTlebrivi resursebi mimarTuli unda iyos narkobazris yvelaze saziano da antisocialuri aspeqtebisken da imavdroulad, xels unda uwyobdes narkotikebis momxmareblebis socialur integracias.
am amocanis gadaWris mizniT zogierTi qveyana gadavida dekriminalizaciasa da depenalizaciaze.
22 23
• ra kriteriumebiT vixelmZRvaneloT klasifikaciaSi axali fsiqoaqtiuri
nivTierebebis Setanisas?
• Tu mocemuli nivTierebiT aRar sargebloben an Tu faqtebiT dadginda, rom
nivTierebas moaqvs imaze meti an naklebi ziani, vidre iTvleboda, aucilebelia
gadasinjvis proceduris gansazRvra da mocemuli nivTierebis sxva siaSi
gadatanis SesaZleblobis dadgena;
• ra gziT aris SesaZlebeli urTierTkavSiris dafiqsireba akrZalul da sxva
nivTierebebs (alkohols, Tambaqo, samkurnalo preparatebs) Soris?
zogierTi kvlevis Tanaxmad, arsebobs informacia im zianis Sesaxeb, romelic
gamowveulia sxvadasxva saxis narkotikebze xelmisawvdomlobiTa da maTi moxmarebiT.
mTavrobas narkotikuli saSualebebis klasificirebisas SeuZlia, gamoiyenos am
kvlevebis Sedegebi, romlebic iTvleba sarwmunod.
kontroli narkotikul nivTierebebze da sanqciebi
aucilebelia Riad msjeloba sakanonmdeblo aqtebTan da samarTlebriv zomebTan
dakavSirebuli zomebis da sanqciebis gansazRvris Sesaxeb. proaqtiuri midgomis
ararsebobis pirobebSi narkotikebis Sesaxeb arsebuli kanonebi xSir SemTxvevaSi
TviTneburad da araobieqturad gamoiyeneba, rasac Tan sdevs isedac SezRuduli
raodenobis resursebis araswori gamoyeneba, usamarTlo da diskriminaciuli
zmebis miReba. arc erT qveyanas ar SeuZlia, miiRos sanqciebi yvela im piris
misamarTiT, romelic awarmoebs, moixmars da avrcelebs narkotikul nivTierebebs.
swored amitom aris ase aucilebeli strategiuli gadawyvetilebebis miReba da
prioritetebis naTlad gansazRvra iseT situaciebSi, rodesac iqmneba kanonmdeblobis
gamoyenebis aucilebloba. aseve, mniSvnelovania imis dadgena, Tu ramdenad Seaferxebs
piris dakaveba da dapatimreba narkotikebis miwodebasa da moxmarebas.
msoflios umetesi qveynebis mTavrobebma narkotikebis moxmarebis masStabis
zrdis pasuxad gaafarToves kanonmdeblobis gamoyenebis sfero. amasTan, sxvadasxva
kvlevebis Sedegebi cxadyofs, rom dapatimrebis, rogorc narkopolitikis erT-
erTi meTodis efeqti SezRudulia. magaliTad, sasjelis zomebis ganmsazRvrelma
britanulma sabWom (UK’s Sentencing Guidelines Council) ukanasknel periodSi gamoaqveyna
sazogadoebasTan Catarebuli konsultaciis angariSi, narkotikebTan dakavSirebul
samarTaldarRvevebTan dakavSirebuli sadamsjelo zomebis Sesaxeb. konsultaciis
monawileebma eWvi gamoTqves dasjis arsebuli sistemis efeqturobis Sesaxeb, romlis
mizanic danaSaulis Tavidan acilebaa.
Sedegad zogierTma qveyanam SeimuSava da daiwyo alternatiuli strategiebis
gamoyeneba. samarTlebrivi resursebi, warsulSi sayovelTaod gavrcelebuli
dapatimrebisa da sanqciebis nacvlad, axla ukve mimarTulia narkotikebis bazris im
aspeqtebisken, romlebic sazogadoebisTvis saSiSi da damRupvelia da imavdroulad,
xels uwyobs narkotikebis momxmarebelTa socialur integracias.
22 23
am miznis misaRwevad qveynebma ganaxorcieles depenalizacia da dekriminalizacia.
mocemuli midgomis Sedegad unda Semcirdes cixeebis gadatvirTva patimrebiT da
sasamarTlo sistema gamoTavisufldes narkotikebTan dakavSirebuli naklebad
mZime danaSaulebis ganxilvis aucileblobisgan.
dekriminalizacia gulisxmobs im kanonebis gauqmebas, romlebic narkotikebis
moxmarebas sisxlis samarTlis danaSaulad gansazRvravs, an procesis
gadamisamarTebas administraciuli organoebis warmoebaSi an jandacvis organoebSi.
am mxriv yvelaze novatoruli midgomiT gamoirCeva portugalia, sadac 2001 wels
miiRes erovnuli kanoni, romlic Tanaxmadac dekriminalizacias daeqvemdebara
yvela narkotikuli saSualeba, heroinisa da kokainis CaTvliT. narkotikebiT
vaWroba ki kvlavac idevneba, rogorc sisxlis samarTlis danaSauli. narkotikis
Senaxva piradi moxmarebis mizniT akrZalulia, magram iTvleba administraciul da
ara sisxlis samarTlis danaSaulad. es kanoni gulisxmobs narkotikuli saSualebis
piradi moxmarebisTvis Senaxvis braldebiT dakavebuli yoveli adamianis
mimarTvas disciplinaTaSoris komisiebSi, romelTac gamoaqvT gadawyvetileba
administraciuli sanqciebis dawesebis Sesaxeb: magaliTad, sazogadoebrivad
sasargeblo samuSaos, jarimebis, profesiuli saqmianobis licenziis Sewyvetis
saxiT. aucileblobis SemTxvevaSi komisia dakavebuls SesTavazebs samkurnalo an
saganmanaTleblo programaSi monawileobas. “portugaliuri sqemis” moqmedebis
Sefaseba saerTo mdgomareobasa da gansakuTrebiT, qveyanaSi narkotikebis
gavrcelebis masStabebze am etapze naadrevad gveCveneba. faqti erTia, 2001 wels
am kanonis miRebam xeli Seuwyo portugaliis cixeebisa da sasamarTlo sistemis
gantvirTvas. gaizarda samkurnalo dawesebulebebSi mkurnalobis msurvelTa
ricxvi, mniSvnelovnad Semcirda narkomoxmarebis uaryofiTi Sedegebis, maT Soris
sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebisa da narkotikis moxmarebiT gamowveuli
sikvdilianobis SemTxvevebi.
sxva qveynebSi sakanonmdeblo reforma TiTqmis igive mimarTulebiT viTardeba.
2005 wels dasavleT avstraliaSi miiRes kanoni, romelic iTvaliswinebs marihuanas
dekriminalizacias. 2008 wels meqsikaSi narkotrafikTan mkacri sakanonmdeblo
zomebis gamoyenebiT xangrZlivi da warumatebeli brZolis Semdeg miiRes kanonebi,
romlebic iTvaliswinebda narkotikebis dekriminalizacias. 2009 wels argentinis
parlamentma ganixila kanonproeqti, romelic iZleva uzenaesi sasamarTlos
gadawyvetilebis aRsrulebis saSualebas im pirebis sisxlissamarTlebrivi devnis
Sewyvetis Sesaxeb, romlebic daakaves marihuanas Senaxvis braldebiT. CexeTis
mTavroba axla axdens nakotikebis mcire raodenobiT Senaxvis dekriminalizacias.
depenalizacia iTvaliswinebs narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli
samarTaldarRvevebis gamo sanqciebis Serbilebas. aseTi midgoma gamoiyeneba
did britaneTSi marihuanasTan dakavSirebiT. policia narkotikis SenaxvisTvis
dakavebul pirs aZlevs gafrTxilebas an gamouwers jarimas. amasTan, sisxlis
samarTlis saqme ar aRiZvreba da SemTxveva policiis adgilobriv ganyofilebaSi
registrirdeba, rogorc samarTaldarRveva. sisxlis samarTlis saqme SeiZleba
24 25
aRiZras narkotikis Senaxvis braldebiT samarTaldamrRvevis mesamed dakavebis
SemTxvevaSi an garkveul damamZimebel viTarebaSi.
narkotikebTan dakavSirebuli danaSaulis dasjis axali sistema
politikosebi axal midgomebTan dakavSirebiT savaraudod, dadgebian garkveuli
problemebis winaSe. tradiciis Tanaxmad, narkotikebis Senaxvis mizeziT sisxlis
samarTlisa da sasamarTlo devna xorcieldeba narkotikuli nivTierebis raodenobisa
da klasifikaciis mixedviT da aseve, Tu arsebobs imis damadasturebeli faqti, rom
dakavebuli apirebda narkotikis gayidvas. droTa manZilze qveynis mTavrobebma
gaacnobieres, rom mxolod es faqtorebi ar aris sakmarisi narkotikebis akrZaluli
brunvis monawileebis dasadgenad da resursebis misamarTad im pirebis gamosavlenad,
romelTac sazogadoebisTvis yvelaze didi ziani moaqvT.
arsebuli problemis pirobebSi unda gaviTvaliswinoT, rom narkotikebis Sesaxeb
arsebuli kanonebis damrRvevebi SeiZleba, pirobiTad davyoT oTx jgufad, romelTagan
yoveli maTgani saWiroebs specifikur midgomas kanonmdeblobis farglebSi.
• adamianebi, romlebic narkotikebs moixmaren araregularulad
(“rekreaciuli” momxmareblebi). am jgufs miekuTvnebian momxmareblebi,
romlebsac daakaveben xolme
narkotikebis mcire raodenobiT
sakuTari moxmarebis mizniT
Senaxvis gamo. rogorc wesi,
aseT pirebTan dakavSirebiT ar
arsebobs mtkicebuleba imisa, rom
isini wamaldamokidebuli arian
(maT ar aqvT nasamarTleoba
narkotikis Senaxvis gamo, ar aqvT
gaxsnili avadmyofobis istoria)
an odesme monawileobdnen sxva
ukanono qmedebebSi. praqtikuli da
samecniero gamocdileba gviCvenebs,
rom narkotikis gavrcelebis
masStabis Semcirebis mizniT mocemul
jgufSi mkacri sasjelis gamoyeneba
araefeqturia. kanonebi imgvarad
unda iyos struqturizebuli, rom es jgufi iyos nakleb prioritetuli da masze
daixarjos sasamarTlo sistemis minimaluri resursebi. zogierTma qveyanam am mizans
miaRwia narkotikebis Senaxvis sakanonmdeblo dekriminalizaciis an policiisadmi
rekomendaciebis gacemis gziT, raTa ar miiCnion narkotikis momxmarebelTa
mocemuli jgufi prioritetulad. sxva qveynebi SedarebiT martiv meTodebs
iyeneben am problemis gadasaWrelad: jarimis gamoweras adgilze an gafrTxilebis
araoficialur sistemas. zomebis sistemis SemuSavebisas mTavrobam jerovani
unda gvaxsovdes narkotikebis Sesaxeb kanonebis damrRvevebis Semdegi oTxi jgufis Sesaxeb, romelTagan yoveli jgufi Tavisebur midgomas saWiroebs:
• narkotikis “rekreaciuli” momxmareblebi;
• damokidebuli momxmareblebi;• “socialuri dilerebi”/”dabali donis”
dilerebi; • “organizebuli” dilerebi/”maRali
donis” dilerebi.
24 25
yuradReba unda dauTmos policiis TanamSromelTa yvelaze dabali donis
mxridan SesaZlo korufciis minimizacias.
• narkotikebze damokidebuli momxmareblebi. am jgufSi SeiZleba,
Sediodnen pirebi, romlebsac daakaveben narkotikebis Senaxvis braldebiT da
Tu arsebobs mtkicebuleba, rom maTTvis narkotikis moxmareba warmoadgens
sarisko qcevis Semadgenel nawils, romelsac ziani moaqvs maTTvis da
garSemomyofebisTvis da rom am adamianebs SeiZleba, davexmaroT samkurnalo
programebiT. xSirad maT akaveben ara mxolod narkotikebis Senaxvis,
aramed sxva sisxlis samarTlis danaSaulis braldebiT – magaliTad, kerZo
sakuTrebasTan, seqs-biznesTan da narkotikebis mcire raodenobis gayidvasTan
dakavSirebuli danaSaulis CadenisTvis. mTavrobam aucileblad unda
Seqmnas meqanizmebi narkotikebis Sesaxeb kanonmdeblobis farglebSi, rac
saSualebas miscems mas am jgufis warmomadgenlebi mimarTos samkurnalod.
mraval qveyanaSi Catarebulma kvlevebma cxadyo, rom am jgufis wevrebis
gamovlena, maTi mdgomareobis Sefaseba da maTi mimarTva mkurnalobaze
iZleva narkotikebis moxmarebiT gamowveuli danaSaulisa da janmrTelobis
zianis Semcirebis SesaZleblobas. Tumca, iZulebiTi mkurnalobis centrebi
wamaldamokidebulebisa da narkotikis moxmarebiT gamowveuli zianis
Semcirebis sakiTxebs efeqturad ver wyveten. garda amisa, aseT centrebSi
xSiria adamianis uflebebis darRvevis faqtebi (mag., wameba da iZulebiTi
Sroma). mkurnalobis aseTi formebi dauSvebelia (iZulebiTi mkurnalobis
centrebSi mkurnalobis uaryofiTi Sedegebis Sesaxeb dawvrilebiTi
informacia ix. “wamaldamokidebulebis mkurnaloba”, Tavi 3.2).
sakiTxi mkurnalobis Sesaxeb SeiZleba, Setanil iqnas antinarkotikul
kanonmdeblobaSi. Tumca, mkurnalobaze mimarTva da Tavad mkurnaloba unda
tardebodes Sefasebis yvela normisa da saWiro meqanizmebis dacviT. Tu
narkotikis momxmareblis gasamarTleba xdeba sisxlis samarTlis muxliT da mas
miesjeba Tavisuflebis aRkveTa, sisxlis samarTlis gamasworebel dawesebulebaSi
mas unda gaewios maRalefeqturi mkurnaloba (dawvrilebiTi informacia
wamaldamokidebulebis mkurnalobis Sesaxeb ix. nawilSi 3.2).
• “socialuri” dilerebi/”dabali donis” dilerebi. mraval qveyanaSi
pirebis umetesoba, romlebic dapatimrebuli arian da ixdian sasjels
narkotikebis gayidvis braldebiT, narkotikebis bazris dabal safexurze dganan.
samarTalmdacavi organoebisTvis isini ufro TvalSisacemi arian. kanonebis
umetesoba narkotikis realizacias adgens Senaxuli narkotikis raodenobis
mixedviT da nebismieri mtkicebulebis arsebobis SemTxvevaSi imis Sesaxeb, rom
piri, romelic inaxavda narkotikul nivTierebas, mis gayidvas apirebda. mxolod
am jgufis warmomadgenlebi – socialuri mommarageblebi – yidian narkotikebs
mcire mogebis miRebis mizniT. sxvebi – e.w. “mulebi” – monawileoben
narkotikebis brunvaSi, rac gamowveulia an imiT, rom maT emuqrebian, an imiT,
rom gamouval mdgomareobaSi imyofebian. am jgufisadmi samarTaldamcavi
26 27
organoebis yuradRebasa da maTi misamarTiT
sasjelis gamoyenebas arTulebs Semdegi ori
faqtori: 1) rogorc ki am pirebs daapatimreben
da maT bazars moaSoreben, maT adgils
swrafadve ikaveben sxvebi, rac niSnavs imas,
rom aseTi politikis zemoqmedeba bazarze
SezRudulia; 2) “dabali donis” dilerebi
rogorc wesi, emorCilebian im adamianebs,
romlebic realurad akontroleben bazars.
narkotikebis Sesaxeb kanonebis aRsrulebis
meqanizmebi, romlebic iTvaliswinebs Senaxuli
narkotikis raodenobas da mtkicebulebas,
rom dakavebuli apirebda narkotikis gayidvas,
xSir SemTxvevaSi masStaburi dapatimrebebiTa
da zedmetad mkacri sasjeliT mTavrdeba.
narkotikebis kanonmdeblobis farglebSi aqcenti unda gadavides “maRali
donis” dilerebze da garda amisa, saWiroa narkotikebis Sesaxeb kanonmdeblobis
darRvevebis faqtebis mxedvelobaSi miReba.
• “organizebuli” dilerebi/”maRali donis” dilerebi. mocemuli jgufi
Sedgeba organizebuli kriminaluri bandebisgan, romlebic akontroleben
did narkobazrebs da maT kiserzea is udidesi ziani, romelsac narkotikebi
ayenebs sazogadoebas. SedarebiT gavleniani pirebis dakaveba Zalian Znelia,
magram swored isini unda gaxdnen samarTaldamcavi da represiuli zomebis
mTavari samizne. danaSaulis xarisxisa da sasjelis zomis sworad dadgenis
mizniT rekomendebulia aseve, damamZimebeli faqtorebis mxedvelobaSi miReba.
brunvis moculobisa da Senaxuli narkotikis raodenobis garda, am faqtorebSi
Sedis iaraRis ukanono floba, Zaladobrivi qmedebebis gamoyeneba, narkotikebiT
vaWroba sazogadoebriv adgilebSi an bavSvebis gamoyenebiT da sxv.
narkotikebis Sesaxeb koreqtulad SemuSavebuli da ganxorcielebadi kanonebi
udavod efeqturad imoqmedebs narkobazris xasiaTze da xels Seuwyobs
Zaladobisa da narkotikebiT vaWrobis donis, misi demonstraciuli xasiaTisa
da sazogadoebisadmi miyenebuli zianis Semcirebas.
mxardaWeris programebi jandacvisa da socialuri politikis sferoSi
kanonmdebloba narkotikebis sferoSi unda uzunvelyofdes balanss narkobazris
problemis gadaWrasa da jandacvisa da socialuri politikis sferoSi
wamaldamokidebul pirebze orientirenuli programebis ganxorcielebas Soris.
xSir SemTxvevaSi am kanonebis sxvadasxva aspeqtebi an maTi ganxorcieleba
xels UuSlis sazogadoebrivi jandacvis (maT Soris, aiv-infeqciis prevenciis)
an socialuri reintegraciis (maT Soris wamaldamokidebulebis mkurnalobis)
programebis ganxorcielebas. SiSi iseTi zomebis farTod gavrcelebasTan
narkotikebis kanonmdebloba xels unda uwyobdes balansis SenarCunebas narkobazris problemis gadaWrasa da jandacvisa da socialuri politikis im programebis ganxorcielebas Soris, romelTa mizansac narkotikebis momxmareblebis daxmareba warmoadgens.
26 27
dakavSirebiT, rogoricaa dakaveba da mkacri sasjeli, xels uSlis narkotikis
momxmareblebsa da sazogadoebas Soris kontaqtebis damyarebas, xels uwyobs
stigmatizaciasa da sarisko qcevis Camoyalibebas.
narkotikebis kanonmdeblobis SemuSavebisas rekomendebulia, Tavi avaridoT Semdegs:
• kanonebs, romlebic krZalavs “narkotikebis moxmarebisTvis saWiro
mowyobilobis” Senaxvas, radgan aseTma kanonebma SeiZleba, xeli Seuwyos
steriluri Spricebis, filtrebis gavrcelebis programebisa da iniciativebis
kriminalizacias, romelTa mizanic garkveuli saxis narkotikebis gamoyenebiT
gamowveuli zianis Semcirebaa da romlebic aiv-infeqciisa da hepatitis
prevenciis strategiis Semadgeneli nawilia;
• kanonebs, romlebic aferxebs zianis Semcirebis programebis ganxorcielebas,
romlebic klasificirdeba, rogorc “midrekileba narkotikebis moxmarebisadmi”,
ra SemTxvevaSic zianis Semcirebis programebis muSaoba metad rTuldeba da
mkveTrad izrdeba narkotikebis momxmarebelTa stigmatizacia;
• kanonebs, romlebic Zalian xistia ganaCenis gamotanisas, rac aiZulebs
sasamarTlo organoebs, patimroba miusajon yvela samarTaldamrRvevs,
miuxedavad danaSaulis garemoebisa. aseTi kanonebis gavleniT mcirdeba
wamaldamokidebulebis mimarTvis SesaZlebloba mkurnalobaze, romelic
warmoadgens sasjelis alternatiul zomas da savaldebulo minimaluri
sasjelis gamoyenebis SemTxvevaSi pirebs, romlebmac Caidines naklebad mZime
danaSauli, sxvebis msgavsad, xangrZliv patimrobas usjian.
• kanonebs, romlebic arTulebs kontrolirebad preparatebze wvdomas samedicino
da kvlevis miznebiT. miuxedavad imisa, rom gaeros konvenciebi xazs usvams
narkotikebis uzrunvelyofisa da kanonieri brunvis aucileblobas, mraval
qveyanaSi moqmedi kanonebi da kanonqvemdebare aqtebi aferxebs am debulebis
ganxorcielebas an ukiduresad arTulebs mis gamoyenebas. iseTi narkotikebis
medicinaSi gamoyenebis SesaZleblobebis Seswavlis procesi, rogoricaa
marihuana da eqstazi, garTulebulia narkotikebis kontrolis aucileblobiT
gamowveuli akrZalvebis gamo. mkacri zomebia agreTve dawesebuli
meTadonisa da buprenorfinis brunvasTan dakavSirebiT da paliatiur
movlasa da mkurnalobaze (magaliTad, morfinze) xelmisawvdomlobaze,
ris gamoc im adamianebis 80%, romlebic saWiroeben aseT mkurnalobas, ver
iReben mas. rigi qveynebis mTavrobebi acnobiereben Seqmnil problemas da
muSaoben kanonmdeblobis Secvlis mimarTulebiT, raTa axali kanonmdebloba
iTvaliswinebdes rigi akrZaluli narkotikebis medicinaSi gamoyenebis
SesaZleblobas. magaliTad, kanadis mTavrobam samkurnalo saSualebebis brunvaze
kontrolis erovnuli kanonmdeblobis farglebSi dauSva samedicino mizniT
marihuanas Senaxva da gamoyeneba. zogierTma regionma (magaliTad, aSS zogierTma
Statma) moipova imuniteti marihuanis momxmareblebis devnis winaaRmdeg,
romlebic narkotiks serTificirebuli samedicino specialistebisgan iZenen.
28 29
rekomendaciebi
• narkotikebis moxmarebisa da warsulSi arsebuli kontrolis
strategiebis Taviseburebebis gaTvaliswinebiT, saWirod migvaCnia
narkotikebis erovnuli kanonmdeblobis kompleqsuri analizi;
• qveynebis mTavrobebma da saerTaSoriso saagentoebma unda Seafason
narkotikebis Sesaxeb moqmedi kanonebisa da maTi realizaciis
Sesabamisoba adamianis uflebebis dacvis moTxovnebTan;
• narkotikebis Sesaxeb kanonmdeblobis SemuSavebisa da gadaxedvis
procesSi mTavrobebma zustad unda daadginon, Tu narkotikebis brunvis
romel aspeqtebs moaqvT yvelaze didi ziani sazogadoebis wevrebisTvis
(am aspeqtebs upirvelesad “maRali donis” narkovaWrebi ukavSirdebian
da ara narkotikis momxmareblebi, wvrili dilerebi da kurierebi) da
Sesabamisad gadaawyon kanonmdebloba;
• axali kanonebi narkotikebis Sesaxeb an kanonebi, romlebSic Sevida
cvlilebebi Sesworebebis gaTvaliswinebiT, naTlad unda adgendes
nivTierebebis siebSi Setanis kriteriumebs. narkotikuli nivTierebebis
maxasiaTeblebis gansazRvrisas aucilebelia struqturizebuli,
samecniero monacemebze dafuZnebuli analitikuri midgoma, mocemuli
nivTierebis siaSi damatebisa da siidan amoRebis martivi da moqnili
meqanizmis arseboba;
• axali kanonebi narkotikebis Sesaxeb an kanonebi, romlebSic Sevida
cvlilebebi Sesworebebis gaTvaliswinebiT, unda Seicavdes debulebebs,
romlebic mkafiod gamijnaven erTmaneTisgan narkobazris sxvadasxva
moqmed pirebs da maTi jgufebisTvis Sesabamisi zomebis gamoyenebis
wesebs. “dabali donis” dilerebisa da wamaldamokidebuli pirebisTvis
saWiroa Tavisuflebis aRkveTis alternatiuli zomebi – magaliTad,
jarimebi an mkurnalobisa da mxardaWeris programebze mimarTva;
• narkotikebis Sesaxeb axali kanonebis an im kanonebis formulireba,
romlebSic Sevida cvlilebebi Sesworebebis gaTvaliswinebiT, kargad
unda iyos gaazrebuli da mxars unda uWerdes jandacvis programebsa da
socialur politikas da ar unda arTulebdes maT moqmedebas. isini ar
unda qmnides barierebs zianis Semcirebis mimarTulebiT. kanonebi unda
uzrunvelyofdes samkurnalo opioiduri saSualebebebis gamoyenebis
SesaZleblobas CanacvlebiTi Terapiis mizniT.
28 29
ZiriTadi publikaciebi
Bewley-Taylor, D., Hallam, C. & Allen, R. (2009), Beckley Report 16 – The Incarceration of Drug Offenders, An Overview, (The
Beckley Foundation Drug Policy Programme), http://www.beckleyfoundation.org/pdf/BF_Report_16.pdf
Canadian HIV/AIDS Legal Network (2006), Legislating for Health and Human Rights: Model Law: Model Law on Drug Use and HIV/
AIDS, http://www.aidslaw.ca/EN/modellaw/english.htm
EMCDDA (2003), The role of the quantity in the prosecution of drug offences: an ELDD comparative study (Lisbon: European Legal
Database on Drugs), http://www.emcdda.europa.eu/attachements.cfm/att_5738_EN_Quantities.pdf
Galbally, R. (2000), The Review of Drugs, Poisons and Controlled Substances Legislation: Final Report Part A. (A Council of Australian
Governments Review), www.tga.gov.au/docs/pdf/rdpfina.pdf
Greenwald, G. (2009) Drug Decriminalisation in Portugal: lessons for creating fair and successful drug policies, (Washington D.C.: The
CATO institute), http://www.cato.org/pubs/wtpapers/greenwald_whitepaper.pdf
House of Commons Science and Technology Committee (2006), Drug classification: making a hash of it? Fifth Report of Session
2005–06, http://www.publications.parliament.uk/pa/cm200506/cmselect/cmsctech/1031/1031.pdf
Nutt, D., King, L., Saulsbury, W. & Blakemore, C. (2007), ‘Development of a rational scale to assess the harm of drugs of
potential misuse’. The Lancet 369:1047–1053, http://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140673607604644/abstract
Pain & Policy Studies Group (2009), Do International Model Drug Control Laws Provide for Drug Availability? (World Health
Organisation Collaborating Centre for Policy and Communications in Cancer Care; the Paul P Carbone Comprehensive Cancer
Centre, School of Medicines and Public Health, University of Wisconsin), http://www.painpolicy.wisc.edu/internat/model_law_
eval.pdf
Release (2009), Response to the Sentencing Advisory Panel’s Consultation Paper on Sentencing for Drug Offences, http://www.release.org.
uk/images/stories/pdf/SGC%20submission.pdf
Ritter, A. (2009), ‘Methods for comparing drug policies – the unity of composite drug harm indexes’. International Journal of Drug
Policy 20(6):475–479, http://www.ijdp.org/article/S0955-3959(09)00049-8/abstract
Room R., et al. (2008), The Global Cannabis Commission Report – Cannabis: Moving Beyond Stalemate (Oxford: The Beckley
Foundation), http://www.idpc.net/sites/default/files/library/BF_Cannabis_Commission_Rpt2008_EN.pdf
World Health Organization (2000), Guidelines for the WHO review of dependence-producing psychoactive substances for
international control. EB105/2000/REC/1, ANNEX 9, with appendices, http://apps.who.int/medicinedocs/pdf/whozip40e/
whozip40e.pdf
30 31
mocemul nawilSi gaecnobiT:• riT aris mocemuli Tema
mniSvnelovani?• Tanamedrove strategiisa da
taqtikis problemebi; • axali fokusi samarTaldamcav
saqmianobaSi; • rekomendaciebi; • ZiriTadi publikaciebi.
2.2. efeqturi samarTaldamcavi zomebi
riT aris mocemuli Tema mniSvnelovani?
gaeros konvenciebi narkotikis kontrolis Sesaxeb da sxvadasxva qveynebis
kanonmdeblobebi efuZneba im princips, rom sakanonmdeblo aqtebSi komponentis
Setana, romlebic krZalavs narkotikebis warmoebas, gavrcelebasa da moxmarebas,
droTa manZilze gamoiwvevs moTxovna-miwodebis aRkveTas, anu narkotikebis bazris
mospobas. narkopolitikis ganxorcielebaSi mniSvnelovan rols asruleben
adgilobrivi da saxelmwifo samarTaldamcavi struqturebi, narkotikebis
kontrolis specializebuli saagentoebi, xolo zogierT qveyanaSi – jari. dReis
mdgomareobiT, narkotikebze moTxovnisa da miwodebis aRkveTis samarTaldamcavi
RonisZiebebi Sedgeba Semdegi komponentebisgan:
• kontroli narkotikebis Semcveli mcenareebis warmoebaze, maT Soris maTi
ganadgureba da mkacri samarTaldamcavi zomebis gamoyeneba narkotikebis
mwarmoeblebisa da maT mimarT, romlebic zrdian narkotikuli nivTierebebis
Semcvel mcenareebs;
• narkotikebis kontrabandis aRkveTa;
• gamoZiebis warmoeba da Tavisuflebis aRkveTis zomis gatareba im pirebis mimarT,
romlebsac bralad edebaT narkotikebis kontrabanda, gansakuTrebiT ki - didi
masStabiT;
mTavari gzavnili samarTaldamcavma organoebma unda dasaxon kompleqsuri amocanebi,
misdevdnen dabalansebul politikasa da moqmedebas, romelic mimarTulia danaSaulebriobis Semcirebisa da jandacvisa da
narkotikebTan dakavSirebiT socialuri politikis problemebis gadaWrisaken da ar Semoifarglon mxolod narkobazris masStabis
Semcirebis mcdelobiT.
30 31
• im pirebis dakaveba da dasja, romlebic monawileoben narkotikebis vaWrobaSi;
• im pirebis dakaveba da dasja, romelTac bralad edebaT akrZaluli
narkotikebis Senaxva da moxmareba;
mwarmoeblebisa da kontrabandistebis winaaRmdeg mimarTuli zomebi ZiriTadad
orientirebulia narkotikis momxmareblisadmi narkotikebis miwodebis aRkveTaze.
momxmareblebis winaaRmdeg mimarTuli zomebis mizania ubiZgon momxmarebels, uari
Tqvas narkotikis moxmarebaze dapatimrebis SiSis gamo.
movida dro, ganvacxadoT, rom strategiebma, romelTa principia farTod
gavrcelebuli samarTaldamcavi zomebis gamoyeneba da im pirebis mkacrad dasja,
romlebic zrdian, yidian da moixmaren narkotikebs, sasurveli Sedegi ar gamoiRo –
maTi gamoyenebiT akrZaluli narkotikebis bazris
masStabis Semcireba ver moxerxda. amas garda,
msgavs strategiebze dafuZnebulma mravalma
RonisZiebam gamoiRo mkveTrad uaryofiTi Sedegebi.
sazogadoebis janmrTelobis mdgomareobasa
da keTildReobaze narkotikebis uaryofiTi
zemoqmedebis Sesamcireblad samarTaldamcavi
strategiebis fokusi unda Seicvalos.
Tanamedrove strategiisa da taqtikis problemebi
Tanamedrove msoflioSi Seqmnili mdgomareobis socialur da politikur konteqstSi
naTeli gaxda, rom tradiciulma politikam da strategiebma ver uzrunvelyo
narkotikebis bazris masStabis mniSvnelovani da mdgradi Semcireba. globalur
doneze ki verc gaeros mier organizebulma kampaniebma da verc qveynebis mier
nakisri valdebulebebis Sesrulebam ver uzrunvelyo narkotikebis bazris
likvidacia an Tundac, mniSvnelovani zomiT
Semcireba farTomasStabiani politikuri
da finansuri mxardaWeris miuxedavad. rig
qveynebSi gatarebuli operaciebis warmateba
(kerZod, konkretuli dajgufebebis winaaRmdeg
Catarebuli operaciebis) “sahaero burTis”
efeqtis gamo arc Tu mniSvnelovani aRmoCnda.
saqmianoba, romelic likvidirdeboda
samarTaldamcavi operaciebis dros, maleve
ganaxldeboda xolme sxva regionebSi,
sxva jgufebis monawileobiT an sxva saxis
narkotikebze. aRniSnuli badebs problemebs,
romlebic gacilebiT seriozulia, vidre is
problemebi, romlebic Zalovani meTodebis
gamoyenebamde arsebobda.
“sahaero burTis efeqti”: narkobazris romelime aspeqtis – magaliTad, narkotikebis gazrdis an gayidvis adgilobrivi “wertilis” – winaaRmdeg gatarebuli warmatebuli zomebis Sedegia mxolod is, rom saqmosnebi gadainacvleben xolme sxva raionSi, sadac maTi saqmianobis Sedegebi SeiZleba, kidev ufro damRupveli aRmoCndes.
strategiebma, romlebic efuZneba samarTlebrivi zomebis masStabur gamoyenebas, ver uzrunvelyo akrZaluli narkotikebis bazris zomebis Semcireba.
32 33
garda amisa, rigma erovnulma strategiam Tu taqtikam SeiZleba, uaryofiTi Sedegi
gamoiRos da aRmoCndes kontrproduqtiuli. gaeros narkotikebis da danaSaulis
ofisi am dilemas “gauTvaliswinebel Sedegebad” moixseniebs da am Sedegebs
miakuTvnebs Semdegs:
• farTomasStabiani, mimzidveli bazris Seqmna, romelsac iyeneben
organizebuli danaSaulebrivi jgufebi, mniSvnelovnad afarToebs am
jgufebis SesaZleblobebs da afarToebs bazris masStabs. aseTi bazrebis
winaaRmdeg gatarebuli samarTaldamcavi zomebis Sedegad SeiZleba, Seiqmnas
danaSaulebrivi dajgufebebis monawileTa mxridan sisastikisa da kriminaluri
moqmedebebis “xelsayreli pirobebi”;
• “sahaero burTis efeqti”. analitikosebi aRniSnaven, rom warmatebulma
operaciam narkomovaWreebis konkretuli dajgufebis winaaRmdeg SeiZleba
xeli Seuwyos Zaladurobriv qmedebebs axali dajgufebebis mier “vakanturi”
teritoriis mopovebisTvis brZolis procesSi;
• gadaadgilebis politikis arasworad gamoyeneba. es aris alternatiuli
fasi, romelsac sazogadoeba ixdis araefeqturi strategiebisa da taqtikis
SezRuduli resursebis gamoyenebisTvis, ris Sedegadac naklebi saSualebebi
rCeba ufro efeqturi zomebis gansaxorcieleblad;
• narkotikis momxmarebelTa marginalizacia. samarTaldamcavi organoebis
moqmedeba narkotikis momxmarebelTa winaaRmdeg da sazogadoebis mxridan
uaryofiTi reaqcia narkotikebis momxmarebelTa qcevaze garkveulwilad
kontproduqtiulia da xels UuSlis momxmarebelTa reintegracias
sazogadoebaSi. iseTi zomebi, rogoricaa kriminalizacia, dakaveba da
Tavisuflebis aRkveTa, ar uwyobs xels narkotikebis moxmarebaze uaris Tqmas.
piriqiT, es zomebi arRvevs ojaxur da sazogadoebriv kavSirebs da xels
uSlis wvdomas samkurnalo programebze,
SromiT mowyobasa da ganaTlebis miRebas.
aseTi politika gansakuTrebiT Zalumad
moqmedebs umciresobebze, romlebic xSirad
warmoadgenen samarTaldamcavi organoebis
ZiriTad samiznes. magaliTad, aSS-Si
patimarTa umetesoba, romelTac Tavisuflebis
aRkveTa narkotikebTan dakavSirebuli
danaSaulebis gamo miesajaT, afroamerikelebi an espanurenovani adamianebi arian.
kriminalizacia xels uwyobs am adamianebis stigmasa da diskriminacias.
“strategiuli dilema” ar niSnavs, rom samarTaldamcavma organoebma uari unda
Tqvan narkotikebis bazris kontrolze. igi niSnavs imas, rom politikosebma unda
iswavlon axleburad azrovneba da dagegmva.
samarTaldamcavi organoebis amocanas warmoadgens moqalaqeebis janmrTelobisa da keTildReobis dacva.
32 33
axali fokusi samarTaldamcav saqmianobaSi
mocemul Temas safuZvlad udevs narkobazrisa da narkotikebis moxmarebis
winaaRmdeg mimarTuli samarTaldamcavi saqmianobis Sesabamisi miznebisa da
prioritetebis gadafasebis aucilebloba. fundamentur doneze policiisa da
sxva samarTaldamcavi organoebis amocanas warmoadgens
moqalaqeebis samsaxurSi yofna da maTi janmrTelobisa da
keTildReobis dacva. politikosebisa da samarTaldamcavi
organoebis xelmZRvanelebis azriT, moqalaqeebis dacvis
saukeTeso saSualeba narkotikebiT gamowveuli zianisgan
aris is, rom es brZola mimarTulia akrZaluli narkotikebis
bazris ganadgurebisa da masTan dakavSirebuli kriminaluri
saqmianobis, janmrTelobisa da keTildReobis problemebis
likvidaciisken. amitom operaciebis warmatebis gazomva
unda moxdes narkobazris likvidaciis gzaze gadadgmuli
nabijebis gaTvaliswinebiT. Sefasebis kriteriumebSi SeiZleba, Sediodes naTesebiT
dakavebuli ganadgurebuli farTobi, CamorTmeuli narkotikebis an prekursorebis
raodenoba, narkodilerebis mier dagegmili aRkveTili operaciebi da dakavebuli
narkomomxmareblebi an “dabali donis” dilerebi.
samwuxarod, am maCveneblebidan arc erTi ar aris narkotikebis problemis
simwvavis Serbilebis erTmniSvnelovani mtkicebuleba. magaliTad, kriminaluri
dajgufebebis saqmianobis aRkveTis warmatebulma operaciebma ver Seamcira
narkotikebze xelmisawvdomloba, xolo naTesebis ganadgurebis masStaburma
operaciebma ver Seamcira narkotikebis warmoebis moculoba.
aseve ar dgindeba korelaciuri kavSiri narkotikis dapatimrebul momxmarebelTa
raodenobasa da narkotikebis moxmarebis
masStabs Soris.
ar arsebobs safuZveli vivaraudoT, rom
konfiskaciis, dapatimrebisa da dasjis
taqtika gadawyvets narkotikebis
problemas. meti yuradReba unda daeTmos
da meti resursi unda iqnas mimarTuli
narkotikebis moxmarebiT gamowveuli
danaSaulisa da zianis Semcirebisken.
samarTaldamcavi organoebis saqmianoba
orientirebuli unda iyos narkotikebis bazarze mosalodnel Sedegebze (rogorc
dadebiTze, ise uaryofiTze) da ara bazris moculobaze.
• bazarTan dakavSirebuli amocanebi ufro metad unda
iTvaliswinebdes grZelvadiani moqmedebis indikatorebs. mniSvnelovania
imis dadgena, samarTaldamcavi moqmedebebis Sedegad SesaZlebeli gaxda Tu
ara axalgazrdebis xelmisawvdomlobis SezRudva konkretul narkotikebze
samarTaldamcavi saqmianobis amocanebi unda ukavSirdebodes narkotikebis brunvis Sedegebs da ara mis moculobas.
strategiebi mimarTuli unda iyos im dajgufebebisa da kerZo pirebis saqmianobis aRkveTisken, romelTa saqmianobasac yvelaze metad azaralebs sazogadoebas.
34 35
(indikatorebiT izomeba moxmarebis done an xelmisawvdomloba); da iqonia
Tu ara zegavlena samarTaldamcavma operaciebma narkotikebis fasze an
sisufTaveze sacalo bazarze. Tu es asea, maSin efeqti narkotikebis bazarze
da mis momxmareblebze iyo dadebiTi Tu uaryofiTi.
• narkotikebTan dakavSirebuli danaSaulebriobis dadgenis amocanas
didi mniSvneloba unda mieniWos. SesaZlebeli gaxda Tu ara organizebuli
dajgufebebis Semosavlis, Zalauflebisa da moqmedebis arealis Semcireba?
SesaZlebeli gaxda Tu ara narkotikebis momxmareblebis mier Cadenili msubuqi
danaSaulebis ricxvis Semcireba?
• rogorc damatebiTi amocana, unda Sefasdes, Tu ra wvlili Seitana
jandacvis RonisZiebebma jandacvisa da socialuri politikis
sferoSi. jandacvis organoebis mier ramdeni wamaldamokidebuli gaigzavna
samkurnalod? ramdenma adamianma SesZlo stabiluri mdgomareobis miRweva
aseTi mkurnalobis Sedegad? gaxda Tu ara SesaZlebeli dozis gadaWarbebiT
gamowveuli sikvdilianobis Semcireba? Semcirda Tu ara wamaldamokidebulebs
Soris aiv-infeqciebisa da virusuli hepatitebiT daavadebis maCvenebeli?
• aucilebelia narkotikebTan da wamaldamokidebulebasTan
dakavSirebuli amocanebis gadaWra. ra zegavlena iqonies
samarTaldamcavma zomebma zemoqmedebis qveS myofi sazogadoebebis socialur-
ekonomikur mdgomareobaze? samarTaldamcavi zomebis Sedegad Seicvala Tu
ara narkotikebis moxmarebisa da wamaldamokidebulebis specifika?
CamoTvlili indikatorebis gamoyenebiT ufro adekvaturadaa SesaZlebeli im
wvlilis Sefaseba, romelic samarTaldamcav organoebs SeaqvT narkopolitikis
saerTo amocanebis gadaWris saqmeSi da mocemuli indikatorebi warmoadgenen
SedarebiT myar safuZvels dasaxuli miznebis miRwevis gzaze. Tu strategiebi
da RonisZiebebi sxvadasxva amocanebs efuZneba, aRniSnuli gulisxmobs ara
uaris Tqmas narkotikebis bazarze samarTaldamcavi zomebisgan gamoyenebaze,
aramed gansxvavebul midgomas arsebuli SesaZleblobebisa da taqtikisadmi.
qvemoT mogvyavs ramdenime magaliTi, Tu ra gziT aris SesaZlebeli sxvadasxva
samarTaldamcavi struqturis saqmianobiT axleburi midgomebis ganxorcieleba:
brZola organizebuli danaSaulis winaaRmdeg. samarTaldamcavi
struqturebi verasdros SesZleben akrZaluli narkotikebis bazris bolomde
likvidirebas (grZelvadiani da ZviradRirebuli RonisZiebebi, romlebic saWiroa
erTi romelime dajgufebis saqmianobis aRsakveTad, iwvevs aseTi dajgufebis sxva
dajgufebiT Secvlas). amitom strategiebi da RonisZiebebi mimarTuli unda iyos
im jgufebisa da pirebis saqmianobis aRkveTisken, romlebsac yvelaze didi ziani
moaqvT sazogadoebisTvis oficialuri pirebisa da dawesebulebebis mosyidvis gziT,
Zaladobisa da moqalaqeebis daSinebis an kanonieri ekonomikuri saqmianobis CaSlis
gziT. organizebul danaSaulebriv dajgufebebTan brZolis zomebi unda efuZnebodes
34 35
dazvervis saimedo monacemebs, maTi sazogadoebaze
zemoqmedebis gaTvaliswinebiT. aseTma midgomam
SeiZleba, gaarTulos gadawyvetilebebis miReba
prioritetis Sesaxeb, romelic mimarTulia
narkobiznesis SedarebiT saziano zemoqmedebisken
da ara mxolod narkotikebis konfiskaciisa
da dilerebis dapatimrebisken. erT-erTi
mTavari amocana aseve unda iyos sazogadoebriv
adgilebis siaxloves narkovaWrobis winaaRmdeg
brZola an aseT adgilebze rac SeiZleba, meti
araZaladobrivi xasiaTis megobruli qselebis
Seqmna. policiis mier dazvervis informaciis
mopovebis praqtika danergilia did britaneTSi,
CrdiloeT irlandiaSi, kanadaSi, axal zelandiasa
da avstraliaSi, Tumca am midgomas bolo dros
akritikeben zianis Semcirebis momxmreebi im mizeziT, rom igi uaryofiTad moqmedebs
narkotikis momxmarebelTa jamrTelobasa da uflebebze.
sacalo bazrebis problemebis gadawyveta. narkotikebis sacalo bazrebi
SeiZleba, arsebobdes sxvadasxva formatSi: sazogadoebriv da kerZo sivrceSi,
igi SeiZleba, koncentrirebuli iyos erT adgilze an gaSlili iyos did
teritoriaze, imyofebodes adamianebis dominanturi mcirericxovani jgufis an
mravalricxovani socialuri qseluri gaerTianebebis kontrolqveS. sacalo
bazrebis sxvadasxva saxeebi sxvadasxva zians ayeneben sazogadoebas, - magaliTad,
es SeiZleba iyos daSineba da Zaladoba, rac ZiriTadad gamowveulia imiT, rom
narkotikis sacalo bazari rogorc wesi, Zlier SesamCnevia. samarTaldamcavma
zomebma, romlebic gamorCeulad bazris xiluli aspeqtebisken aris mimarTuli,
SeiZleba, gamoiwvios cvlilebebi bazris funqcionirebaSi, rac kidev ufro sazianos
gaxdis bazars sazogadoebisTvis. aseTi cvlilebebis yvelaze gavrcelebuli
magaliTia – narkodilerebis konkretuli dajgufebis winaaRmdeg warmatebuli
operaciis Sedegad Zaladobis maCvenebeli matulobs, radgan imarTeba brZola
sxvadasxva narkojgufebs Soris gamoTavisuflebuli teritoriis dasakaveblad da
Zalauflebis mosapoveblad.
analogiurad, policiis reidma kerZo teritoriaze, sadac xorcieldeba narkobiznesi,
SeiZleba gamoiwvios sabazro operaciebis gadaadgileba sazogadoebrivi TavSeyris
adgilebze an naklebad saSiS teritoriaze. konkretul raionSi Seqmnili specifiuri
situaciis miuxedavad, sazogadoebriv adgilebSi arsebul, koncentrirebul sacalo
bazars, romelic funqcionirebs iseTi adamianebis monawileobiT, romlebic mzad arian,
mimarTon Zaladobas, daSinebasa da korufcias sakuTari biznesis dasacavad, rogorc
wesi, meti ziani moaqvs sazogadoebisTvis. sacalo bazrebis winaaRmdeg mimarTuli
samarTaldamcavi saqmianoba unda efuZnebodes zust informacias mocemuli bazrebis
Taviseburebebis Sesaxeb da unda iswrafvodes, zemoqmedeba moaxdinos bazrebis
formatze maTi mavne zemoqmedebis minimumamde Semcirebis mizniT.
samarTlebrivi zomebi sacalo bazrebTan dakavSirebiT unda iTvaliswinebdes informaciis mogrovebas adgilobrivi bazris Sesaxeb. maTi mizani unda iyos bazros formatze zemoqmedeba, raTa minimumamde iqnas dayvanili is negatiuri Sedegebi, rac narkobazars moaqvs sazogadoebisTvis.
36 37
mocemuli midgomis sailustraciod gamodgeba “bostonis saocreba”. 1980-iani wlebis miwuruls bostonSi (aSS) mkveTrad imata mkvlelobaTa ricxvma (15 kaci 100 000 mosaxleze 1980-ian wlebSi da 25 kaci 100 000 adamianze 1990 wels).
mkvlelobebi ZiriTadad xdeboda axalgazrda
Savkanian mamakacTa Soris, romelTagan bevri iyo
quCis bandis wevri da CarTuli iyo krek-kokainis
swrafad mzardi bazris operaciebSi. isini xSirad
iyenebdnen naxevradpnevmatur iaraRs. 1992 wels
sasikvdilo incidentis Semdeg Seiqmna religiuri
jgufebis koalicia, romelmac daiwyo forumebis
organizeba bandis wevrebis, policielebis, sasuliero
pirebisa da socialuri muSakebis monawileobiT.
bandis wevrebs SesTavazes arCevani – mieRoT daxmareba ganaTlebisa da
profesiuli unar-Cvevebis asaTviseblad an gamxdariyvnen samarTaldamcavi zomebis
obieqti Zaladobis zrdis braldebiT. proeqtis farglebSi tardeboda iaraRiT
ukanono vaWrobis aRkveTis RonisZiebebi. operaciis Sefasebam, romelic Catarda
2001 wels, aCvena yovelTviuri mkvlelobebis raodenobaTa 63%-iT Semcireba
axalgazrdebs Soris.
axalgazrdebis xelmisawvdomlobis Semcireba narkotikebze. ideas narkotikebze xelmisawvdomlobis SezRudvis Sesaxeb qveyanaSi an calkeul
regionSi naklebad Tu vuwodebT realisturs, magram arsebobs sacalo bazarze
zemoqmedebis realuri SesaZlebloba im axalgazrdebisTvis riskis Semcirebis
mizniT, romlebmac SeiZleba, daiwyon narkotikebis gamoyeneba narkobazarTan
urTierTobis Sedegad.
samarTaldamcavi organoebi yuradRebas unda uTmobdnen adgilobrivi
narkobazrebis formatis Secvlis RonisZiebebs. magaliTad, maT SeuZliaT, moawyon
reidebi narkovaWrobis aRkveTis mizniT parkebSi da sabavSvo moednebze an
xeli Seuwyon bazrebis arsebobas mxolod kerZo teritoriebze. garda amisa,
SesaZlebelia moxdes narkotikebis miyidva bavSvebze da arasrulwlovnebis
monawileoba aseT procesebSi SeiZleba, CaiTvalis damamZimebel garemoebad
ganaCenis gamotanis dros. es midgoma gamoiyeneba CexeTis respubliakSi, estoneTSi,
daniasa da aSS-Si, Tumca am midgomis Sedegad garkveulwilad didia riski imisa,
rom Tavisuflebis aRkveTis dadgenili vadebi SeiZleba, ar iyos samarTliani.
magaliTad, aSS-Si pirebi, romlebic yidian narkotikebs skolebTan axlos, yvelaze
xSirad Raribi Savkanianebi arian, radgan swored isini cxovroben qalaqis mWidrod
dasaxlebul raionebSi, sadac saskolo dawesebulebebia Tavmoyrili. “damamZimebeli
faqtorebis” dadgenisas didi yuradRebaa saWiro.
aucilebelia zemoqmedeba narkotikebis sacalo bazrebze, raTa Semcirdes axalgazrdebis kontaqti aseT bazrebTan.
36 37
wamaldamokidebulebis mier Cadenili
aramZime danaSaulebis raodenobis Semcireba.
narkotikebTan dakavSirebuli danaSaulis yvelaze
metad gavrcelebuli tipebia: qurdoba, TaRliToba,
prostitucia da Zarcva, romlebsac rogorc
wesi, Cadis wamaldamokidebuli piri narkotikis
sayideli fulis moZiebis mizniT. mravali qveyana
mivida im daskvnamde, rom wamaldamokidebuli
pirebis wilad ZiriTadad msubuqi danaSauli
modis. qveynebSi, sadac arsebobs SedarebiT aqtiuri
samarTaldamrRvevebis identifikaciisa da maTi
mkurnalobaze mimarTvis sistema, mocemuli midgoma ekonomikurad sasargeblo
da efeqturi aRmoCnda individualur doneze danaSaulis Semcirebis saqmeSi.
dakavebuli wamaldamokidebulis samkurnalod gagzavna, sasjelis mkurnalobiT
Secvla da samkurnalo programebis organizeba Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi
efeqturi aRmoCnda damokidebuli momxmareblebis mier momavalSi narkotikebTan
dakavSirebul danaSaulebriv qmedebaze uaris Tqmis TvalsazrisiT. amgvarad,
kanonzomierad migvaCnia, samarTaldamcavma organoebma meti yuradReba dauTmon am
adamianebis mimarTvas mkurnalobaze da uari Tqvan sasamarTlo devnis procedurebze
da wamaldamokidebuli pirebis dapatimrebaze, rac saxelmwifos sakmaod Zviri
ujdeba. msoflioSi arsebobs narkotikdamikidebuli pirebis dadgenisa da maTi
mkurnalobaze mimarTvis sxvadasxva formebi. am principis gamoyenebis yvelaze didi
gamocdileba erovnuli antinarkotikuli strategiis farglebSi portugaliaSi
arsebobs. narkotikebis Senaxvis braldebiT dakavebuli yvela piri gadaecema
policias, romelic Sedis disciplinaTaSorisi komisiis SemadgenlobaSi, romlebic
Semdeg gzavnian maT Sesabamisi samkurnalo programebis gasavlelad (informacia
narkotikebis kanonmdeblobis sakiTxebis Sesaxeb ix. nawilSi 2.1). 2001 wels
miRebuli narkotikebis Sesaxeb kanonis efeqturobis zogierTma kvlevam cxadyo, rom
kanonma dadebiTi gavlena iqonia wamaldamokidebuli pirebis mxridan danaSaulis
recidivebis da maTi socialuri reintegraciis statistikaze.
jandacvisa da socialuri politikis programebis mxardaWera.
narkotikebis problemuri momxmareblebi rogorc wesi, sazogadoebrivi
cxovrebisgan gariyuli arian. narkotikebze damokidebulebis Camoyalibebas xels
uwyobs siRaribe da gaucxoeba (cxovrebis mZime pirobebi da emociuri travmebi
mxolod zrdis wamaldamokidebulebisadmi mowyvladobas), rasac Tavis mxriv,
mxolod amZimebs wamaldamokidebuleba. wamaldamokidebulebis dakavebam da
dasjam an maTTvis samsaxursa da ganaTlebaze xelmisawvdomlobis SezRudvam
SeiZleba, gaarTulos maTi reabilitacia da sazogadoebaSi integracia. mocemul
pirobebSi narkotikebis moxmareba xSirad ukavSirdeba janmrTelobis seriozul
risks, maT Soris dozis gadaWarbebasa da sisxliT gadamdeb daavadebebs (hepatiti,
aiv-infeqcia). msoflios mraval qveyanaSi aiv-infeqciis pandemia gamowveulia
inficirebuli Spricebis erToblivi gamoyenebiT, rac ubiZgebs qveynebis jandacvis
sistemis xelmZRvanel struqturebs monawileoba miiRon wamaldamokidebulebs
yvelaze aqtiuri samarTaldamrRvevebis identificireba da maTi mkurnalobaze mimarTva – individualur doneze danaSaulis Semcirebis ekonomikurad efeqtur meqanizms warmoadgens.
38 39
Soris aiv-infeqciis prevenciis gavrcelebis globalur
programaSi. dRes gamoyenebuli mravali zoma, maT
Soris sufTa Spricebis gavrceleba, xorcieldeba
narkotikebis xangrZlivi moxmarebis konteqstSi. maTi
mTavari amocanaa narkotikis momxmareblebis sicocxlisa
da janmrTelobis SenarCuneba da maTi daxmareba, raTa
gaiaron mkurnaloba. zogierTi samarTaldamcavi organo
didad ar emxroba am iniciativebs, aRiqvams ra maT
narkotikebis moxmarebis xelSemwyob an gamamarTlebel
faqtorad. mxardaWerisa da partnioruli urTierTobebis ararseboba marTlac
didi problemaa narkotikebTan brZolis gzaze. samarTalmdacavi organoebi mxars
unda uWerdnen wamaldamokidebulebis mimarTvas mkurnalobisa da socialuri
mxardaWeris Sesabamis programebSi monawileobis misaRebad, rac xels Seuwyobs
sazogadoebrivi jandacvis programebis daxvewas, gansakuTrebiT aiv-infeqciis
gavrcelebasa da dozis gadaWarbebiT gamowveuli sikvdilianobis SemcirebasTan
dakavSirebuli programebisa. policia da sasamarTlo organoebi regularulad
Sedian kontaqtSi maRali riskis jgufebis warmoadgenlebTan. maT SeuZliaT,
iTamaSon mniSvnelovani roli sasargeblo informaciis gavrcelebaSi da
amasTan, uzrunvelyon xelmisawvdomloba Spricebsa da narkotikebis usafrTxo
moxmarebisTvis saWiro sxva masalebze da pirveli daxmarebis aRmoCenaze dozis
gadaWarbebis SemTxvevaSi.
rodesac samarTaldamcavi organoebi TanamSromloben jandacvis programebTan,
mniSvnelovani warmatebebic garantirebulia aiv-infeqciis gavrcelebis
tempebisa da dozis gadaWarbebiT gamowveuli sikvdilianobis donis Semcirebis
mimarTulebiT, radgan isini erT mizans emsaxurebian. 1994 wels Sveicariis
mTavrobam miiRo axali antinarkotikuli strategia, romlis centrSic
sazogadoebrivi usafrTxoeba, jandacva da moqalaqeebis socialuri keTildReoba
dgas. strategia iTvaliswinebs prevenciuli zomebis miRebas, mkurnalobis
gawevas, zianis Semcirebis programebisa da jandacvis zomebis amoqmedebas.
igi iTvaliswinebs wamaldamokidebulebis mkurnalobis mizniT opiatebis (maT
Soris, heroinis) receptiT gacemis legalizebas. am strategiis progresuli
ganxorcielebis Sedegad mniSvnelovnad Semcirda narkotikebis problemuri
moxmareba: 1990-dan 2005 wlamde periodSi mniSvnelovnad Semcirda heroinis
moxmareba, dozis gadaWarbebis SemTxvevebi da narkotikebis moxmarebasTan
iribad dakavSirebuli sikvdilianobis SemTxvevebi (maT Soris, aiv-infeqciiTa
da hepatitiT gamowveuli sikvdilianobac). 1991-2004 wlebSi narkotikebis
moxmarebiT gamowveuli sikvdilianobis maCvenebeli 50%-ze metad Semcirda. da
bolos, narkotikebis moxmarebiT gamowveuli aiv-infeqciis SemTxvevebi aTi wlis
manZilze 80%-iT Semcirda.
samarTaldamcavi organoebi unda gaxdnen ZiriTadi partniorebi sazogadoebrivi jandacvis ganmtkicebis strategiebis SemuSavebisa da ganxorcielebis saqmeSi.
38 39
rekomendaciebi
• saWiroa samarTaldamcavi saqmianobis strategiebis gadaxedva. mocemuli
strategiebis fokusi unda Seicvalos narkopolitikis amocanebisa
da miznebis gaTvaliswinebiT. narkopolitikam uari unda Tqvas
iseT zomebze, rogoricaa konfiskacia da narkotikis momxmareblis
sisxlissamarTlebrivi devna da amis sanacvlod momxmareblebTan unda
daamyaros partnioruli urTierTobebi janmrTelobisa da socialuri
keTildReobis problemebis gadaWris mizniT.
• moqmedebebi organizebuli danaSaulebrivi dajgufebebis winaaRmdeg
unda efuZnebodes sando informacias. iseTi zomebis sanacvlod,
rogoricaa konfiskacia da narkotikis momxmareblis devna, saxelmwifom
yuradReba da resursebi unda mimarTos am dajgufebebis saqmianobiT
gamowveuli yvelaze saziano SedegebTan brZolisken;
• samarTaldamcavi organoebis strategiebi, romlebic mimarTulia
narkotikebis sacalo bazris winaaRmdeg, unda efuZnebodes sando
informacias, maT Soris adgilobrivi bazrebis dinamikis Sefasebas.
strategiebis avtorebi unda iswrafvodnen, gavlena moaxdinon am bazrebis
formatze, raTa maTiT gamowveuli ziani minimumamde iqnas dayvanili;
• aucilebelia iseTi strategiebis SemuSaveba, romlebic minimumamde
Seamcirebs axalgazrdebis monawileobas narkotikebis ukanono brunvaSi.
am amocanis gadaWra SesaZlebeli iqneba, Tu samarTaldamcavi zomebi
narkotikebis adgilobrivi bazrebis winaaRmdeg mimarTuli iqneba
bazrebis formatis Secvlisken, raTa es bazrebi naklebad xelmisawvdomi
iyos axalgazrdebisTvis;
• aucilebelia mecnierulad dasabuTebuli da ekonomikurad
efeqturi meqanizmebi, romelTa saSualebiTac moxdeba narkotikis
momxmarebelTa mimarTva Sesabamis programebSi monawileobis misaRebad.
samarTaldamcavma organoebma SeiZleba, moaxdinon wamaldamokidebuli
pirebis identificireba da maTi mimarTva samkurnalo programebSi
monawileobis misaRebad.
40 41
ZiriTadi publikaciebiEuropean Commission, Trimbos Instituut, Rand Europe (2009), A report on global illicit drug markets 1998-2007 (European Communities), http://ec.europa.eu/justice_home/doc_centre/drugs/studies/doc/report_short_10_03_09_en.pdf
European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction (2007), Drug use and related problems among very young people (under 15 years old) (EMCDDA), http://www.emcdda.europa.eu/attachements.cfm/att_44741_EN_TDSI07001ENC.pdf
Lenton, S. et al. (2005), An Evaluation of the Impact of Changes to Cannabis Law in Western Australia: Summary of the Year 1 Findings. Monograph Series No. 12. (Australia: NDLERF & NDRI), http://www.ndlerf.gov.au/pub/Cannabis_WA.pdf
McSweeney, T., Turnbull, P.J. & Hough, M. (2008), Tackling drug markets and distribution networks in the UK (London: UKDPC), http://www.ukdpc.org.uk/resources/Drug_Markets_Full_Report.pdf
Stevens, A. & Bewley-Taylor, D. (2009), Beckley Report 15 – Drug markets and urban violence: Can tackling one reduce the other? (Beckley Foundation Drug Policy Programme), http://www.beckleyfoundation.org/pdf/report_15.pdf
UK Drug Policy Commission (2009), Refocusing drug-related law enforcement to address harms – Full review report (London: UKDPC), http://www.ukdpc.org.uk/resources/Refocusing_Enforcement_Full.pdf
40 41
mocemul TavSi gaecnobiT: • riT aris mocemuli Tema
mniSvnelovani?• Tavisuflebis
aRkveTis sanqciebis farTo gamoyenebasTan dakavSirebuli problemebi;
• Tavisuflebis aRkveTis strategiuli alternativebi;
• rekomendaciebi; • ZiriTadi publikaciebi.
2.3. dapatimrebis masStabis Semcireba
riT aris mocemuli Tema mniSvnelovani?
narkotikebis ukanono brunvis Semcirebis saSualebad mravali qveynis
mTavroba narkotikis momxmarebelTa Tavisuflebis aRkveTas miiCnevs. idea,
romlis ganxorcielebasac nawilobriv
policiis aqtivobis gaZliereba da
wamaldamokidebulebTan mimarTebaSi sisxlis
samarTlis sanqciebis gamkacreba sWirdeba,
ganpirobebulia im rwmeniT, rom Zlieri
samarTaldamcavi sistema da Tavisuflebis
aRkveTis masStaburi gamoyeneba narkotikebis
potenciur momxmareblebsa da dilerebs
daukargavs narkotikebis ukanono brunvaSi
monawileobis survils. swored amitom umetes qveyanaSi Tavisuflebis aRkveTa
iTvleba narkopolitikis mniSvnelovan nawilad, Tumca am sanqciis gamoyeneba
sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvanairad xdeba.
narkotikebis brunvasTan dakavSirebul danaSaulebebSi braldebul patimarTa ricxvi ganuxrelad izrdeba.
mTavari gzavnili gansasjeli pirebis raodenobis Semcireba dekriminalizaciis,
depenalizaciis da/an sasjelis Secvlis alternatiuli meqanizmebis gamoyenebis gziT warmoadgens im zianis Semcirebis ekonomikurad efeqtur gzas, romelic gamowveulia Tavisuflebis aRkveTis
adgilebisa da sasamarTlo sistemis gadatvirTviT. garda amisa, mocemuli meTodebi iZleva narkotikebis kanonmdeblobis damrRvevi
pirebis socialuri reintegraciis saSualebas.
42 43
narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli danaSaulebis braldebiT dakavebuli da
dapatimrebuli adamianebis ricxvi ganuxrelad izrdeba. es tendencia gansakuTrebiT
aSkaraa aSS-Si, sadac patimarTa 50%-ze meti federaluri cixis kedlebSi sasjels
ixdis narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli sxvadasxva danaSaulis gamo. am mxriv
SedarebiT mcire zrdis tendenciiT xasiaTdeba evropis, aziis, afrikis, okeaniis,
CrdiloeT da samxreT amerikis qveynebi.
gaeros narkotikebis kontrolis sistemiT ar aris naTlad gamokveTili
damokidebuleba narkotikebis brunvasTan dakavSirebul danaSaulobaTa dasjis
zomebisadmi. narkotikebis kontrolis saerTaSoriso komitetma 2007 wlis
yovelwiur angariSSi mTeli Tavi miuZRvna
“ganaCenis gamotanisas proporciuli
sanqciebis” Sefardebis aucileblobis sakiTxs.
Tumca, es rekomendacia gakeTda arsebuli
saerTaSoriso iuridiuli sistemis farglebSi,
romelic Zveleburad emxroba Tavisuflebis
aRkveTas msgavs danaSaulTa CadenisaTvis.
kerZod, es exeba narkotikebis Sesaxeb 1988 wlis konvencias, romelic avaldebulebs
qveynis mTavrobas, miiRos yvela saWiro zoma narkotikebis ukanono brunvasTan
dakavSirebuli nebimismieri qmedebis aRsakveTad da erovnuli kanonmdeblobis
farglebSi aseT qmedebebs afasebs, rogorc sisxlis samarTlis danaSauls (muxli 3). radgan qveynebis xelisuflebam daawesa mkacri sakanonmdeblo zomebi konvenciis
Sesabamisad, gaCnda imis saSiSroeba, rom Tavisuflebis aRkveTis zomis masStaburi
gamoyeneba wamaldamokidebulebis winaaRmdeg Zalian Zviri dajdeba, es aris
araefeqturi RonisZieba da iwvevs jandacvisa da socialuri politikis sferoSi
kidev ufro met problemas. garda amisa, es zomebi ar iZleva warmatebis miRwevis
saSualebas narkotikebis prevenciisa da moxmarebis SezRudvis mimarTulebiT
saerTaSoriso kanonmdeblobis gamoyenebis moqnilobis miuxedavad (maT Soris,
narkotikuli saSualebebisa da fsiqotropuli nivTierebebis ukanono brunvis
winaaRmdeg brZolis Sesaxeb gaerTianebuli erebis organizaciis 1988 wlis
konvencia, misi winamorbedi dokumentebis msgavsad, jandacvisa da socialuri
politikis sferoSi iTvaliswinebs zomebis gamoyenebis uflebas narkotikebis
Senaxvis gamo sisxlis samarTlis zomebTan erTad an maT nacvlad).
Tavisuflebis aRkveTis sanqciebis farTo gamoyenebasTan dakavSirebuli problemebi
samecniero kvlevebis Sedegebis Tanaxmad, mkacr samarTaldamcav zomebs,
romlebic orientirdeba narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli danaSaulis
braldebiT Tavisuflebis aRkveTaze, negatiuri Sedegebi moaqvs ara mxolod
samarTaldamrRvevebisTvis, aramed saxelmwifo institutebisTvisac.
narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli danaSaulis Cadenis gamo dakavebuli sul ufro meti adamiani xvdeba sapatimroSi.
42 43
finansuri aspeqtebi. harvardis ekonomistis jefri maironis SefasebiT, 2006
wels aSS-m daxarja 12,3 miliardi dolari federalur da Statis cixeebSi
narkotikebTan dakavSirebul danaSaulobaTa gamo dapatimrebuli pirebis
Senaxvaze. 1990-iani wlebis dasawyisSi Catarebulma Sefasebam cxadyo, rom erTi
patimris yovelwliuri Senaxvis xarji aWarbebs harvardis universitetis erTi
studentis swavlebisa da cxovrebis xarjs. aseTi maRali xarji mxolod aSS
teritoriisTvis ar aris damaxasiaTebeli. am qveynis sazRvridan CrdiloeTiT
sapatimro sistemis xarjma 2005-2006 wlebSi Seadgina TiTqmis 3 miliardi dolari.
didi britaneTi kanonisa da wesrigis dacvaze xarjavs gacilebiT mets, vidre sxva
nebismieri qveyana, romelic aris ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis
organizaciis wevri, maT Soris, amerikac.
sisxlis samarTlis sistemis dawesebulebebis gadatvirTva. dasjis
aucilebeli minimumis, sasamarTlomdeli dakavebis gamoyenebam da masTan
dakavSirebulma Tavisuflebis aRkveTam im pirebis winaaRmdeg, romlebmac
Caidines Zaladoba, SeiZleba, Selaxos qveynis sisxlis samarTlis sistemis
reputacia da Seaferxos misi muSaoba. Tavisuflebis aRkveTis sanqciis
gamoyenebis Sesaxeb debulebebi, romlebic iTvaliswineben ufro xangrZlivi
vadiT Tavisuflebis aRkveTas im pirebisTvis, romlebmac Caidines narkotikebis
brunvasTan dakavSirebuli umniSvnelo danaSauli, vidre bankis mZarcvelebisTvis,
gamtaceblebisTvis, moZaladeebisTvis (maT Soris mkvlelebisTvis), arRvevs
sasjelis proporciulobis princips. sisxlis samarTlis sistemis dawesebulebebis
gadatvirTvas wvrilmani damnaSaveebis saqmeebiT SeiZleba, Sedegad mohyves
sasamarTloebis mier usamarTlo gadawyvetilebebis gamotana da resursebis
mimarTva ara SedarebiT “maRali donis”, aramed wvrilmani damnaSaveebisken.
SezRuduli zemoqmedeba narkotikebis moxmarebis Semcirebaze.
zogierTi qveynis mTavroba amtkicebs, rom samarTaldamcavi zomebi xels uwyobs
narkotikebis moxmarebis Semcirebas ZiriTadad moTxovnaze uSualo zemoqmedebis
gziT. aRniSnuls ori winapiroba aqvs: 1) Tavisuflebis aRkveTis adgilze
gamwesebul narkotikis momxmarebels espoba narkotikebis brunvaSi monawileobis
saSualeba; 2) mkacri sasjelis gamoyenebiT SesaZlebelia narkotikis
momxmarebelTa SeCereba da narkotikis moxmarebis saerTo donis Semcireba.
magaliTad, aSS StatebSi, sadac yvelaze mati patimaria gasamarTlebuli
narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli danaSaulis Cadenis braldebiT,
narkotikis moxmareba sxva StatebTan SedarebiT ufro xSirad fiqsirdeba. 2004
wels Catarebulma kvlevam, romlis farglebSic Sedarebuli iyo marihuanis
moxmareba amsterdamsa da san-franciskoSi, aseve cxadyo, rom narkotikebis
moxmarebaze Tavisuflebis aRkveTa did zemoqmedebas ver axdens. miuxedavad imisa,
rom am or qalaqSi sruliad gansxvavebuli samarTlebrivi zomebi gamoiyeneba
(amsterdamSi marihuanas moxmareba legalizebulia, xolo san-franciskoSi igive
moqmedebaze mkacri sasjelia dadgenili), kvlevam gamoavlina saocari msgavseba
narkotikebis moxmarebis masStabis mxriv. miuxedavad imisa, rom dapatimrebis
SiSis gamo SeiZleba narkotikis moxmareba Semcirdes an aRikveTos, mocemuli
44 45
kvlevebi iZleva safuZvels, vivaraudoT, rom dasja sakmaod SezRuduli
moqmedebiT xasiaTdeba akrZaluli narkotikebis moxmarebaze, gansakuTrebiT,
rodesac saubaria wamaldamokidebul pirebze.
mosazreba, rom mkacri sasjeli amcirebs da aRkveTs narkotikebis moxmarebas,
mxedvelobaSi ar iRebs cixeebSi sakmaod didi zomis narkobazris arsebobas. Sefasebis
Tanaxmad, romelic Sesulia narkotikebisa da wamaldamokidebulebis monitoringis
evropuli centris 2003 wlis angariSSi, naTqvamia, rom patimrobis periodSi evropis
cixeebSi narkotikebs moixmarda patimrebis 12-60%. germaniaSi 2006 wels Catarebuli
kvleva cxadyofs, rom patimarTa 75% agrZelebda ineqciuri narkotikebis moxmarebas
cixis pirobebSi.
sxva qyevnis mTavrobebi Tavisuflebis aRkveTis zomis gamoyenebas
wamaldamokidebulebTan mimarTebaSi amarTleben im mosazrebiT, rom patimroba
dadebiTad moqmedebs reabilitaciaze. Tumca, kargad aris cnobili, rom
patimroba Tavad aRmzredlobiT zemoqmedebas ar axdens. Tu gasamarTlebuli
narkotikebis momxmarebeli gaivlis wamaldamokidebulebis maRali xarisxis
mkurnalobas, SeiZleba, miviRoT dadebiTi efeqti – momxmarebelma Seamciros da
aRkveTos narkotikis moxmareba da recidivis albaTobac dabali iyos cixidan
ganTavisuflebis Semdeg. amasTan, wamaldamokidebulebis mkurnaloba cixeSi
yovelTvis unda ganvixiloT, rogorc ukiduresi zoma. kvlevebis monacemebiT,
mkurnaloba saukeTeso Sedegebs iZleva Terapiul dawesebulebebSi. magaliTad,
niu-iorkis programis “wamaldamokidebulebis mkurnaloba, rogorc patimrobis
alternatiuli zoma” Sedegad dadginda, rom samarTaldamrRvevebis mxolod 26%,
romlebic sasjelis moxdis nacvlad samkurnalod gaigzavnen, ganmeorebiT moxvda
gansasjelis skamze maSin, rodesac samarTaldamrRvevebis 47%, romelTac Tavidanve
Tavisuflebis aRkveTa miesajaT, ganmeorebiT moxvda cixeSi.
socialur-ekonomikuri Sedegebi. sabiujeto saxsrebis mimarTva sapatimro
sistemis Sesanaxad nacvlad mkurnalobisa savaraudod, uaryofiTad imoqmedebs
sazogadoebrivi danaxarjebis sxva sferoebze. aseTma midgomam SeiZleba, Seqmnas
iseTi socialuri pirobebi, romlebic ubiZgeben adamians, daiwyos akrZaluli
narkotikis moxmareba. es socialuri pirobebi yvelaze metad moqmedebs
demografiul jgufebze, romlebic garkveulwilad ukve iTvlebian socialurad
da ekonomikurad daCagrulad – magaliTad, sxvadasxva saxis umciresobebis
warmomadgenlebi. Tavisuflebis masobrivma aRkveTam aseve, SeiZleba, uaryofiTad
imoqmedos sazogadoebaSi arsebuli socialuri kontrolis araoficialur
zomebze. amerikuli kvlevebi, romlebic swavloben sazogadoebebSi danaSaulis
donisa da dapatimrebul afroamerikelTa ricxovnebis Tanafardobas, cxadyofs, rom
danaSaulebrioba mcirdeba patimrebis raodenobis mciredi zrdis SemTxvevaSi imis
gamo, rom samarTaldamrRvevebi eTiSebian sazogadoebas. amasTan, kvlevis mniSvnelovan
daskvnas warmoadgens is, rom samarTaldamrRvevebis ricxvis zrdasTan erTad
sisxlis samarTlis sistema asustebs afroamerikul sazogadoebaSi araformaluri
socialuri kontrolis sistemur procesebs.
44 45
janmrTelobis problemebi. patimroba zrdis jandacvis xarjsac, kerZod, xarjs,
romelic saWiroa sisxliT gadamdebi iseTi daavadebebis samkurnalod, rogoricaa
aiv-infeqcia da C hepatiti. patimrebi ufro xSirad moixmaren narkotikebs
(gansakuTrebiT, ineqciuri gziT), vidre mTeli sazogadoeba. narkotikis ineqciur
moxmarebasTan dakavSirebuli sxvadasxva saxis riskic ufro maRalia cixis
pirobebSi. Sesabamisad, Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi ufro maRalia aiv-
infeqciisa da sxva, sisxliT gadamdebi daavadebebis gavrcelebis riski. cixeebSi
patimrebs Soris aiv-infeqciisa da wamaldamokidebulebis didi gavrcelebisa
da saineqcio mowyobilobis ziarad gamoyenebis gamo cixe warmoadgens aiv-
infeqciis gavrcelebis maRali riskis adgils. saboloo jamSi, aRniSnulis Sedegad
maRalia aiv-epidemiis riski im sazogadoebebSi, romelTac patimrebi ubrundebian
sapatimrodan gaTavisuflebis Semdeg (ix. “narkotopolitika cixeSi”, nawili 2.4).
masobrivi dapatimreba aseve, warmoSobs problemebs janmrTelobis sferoSi, romelTa
Sorisaa aradiagnostirebuli fsiqiuri aSlilobebi, qronikuli daavadebebi
(magaliTad, diabeti da hipertenzia) da aseve, piris Rrus cudi mdgomareoba.
xangrZliv patimrobas Tan sdevs sapatimroebSi xandazmuli patimrebis momravleba
(alcheimeris daavadeba, sasunTqi gzebisa da gulsisxlZarRvTa sistemebis daavadeba
da sxv.). cixeebis patimrebiT gadatvirTvisa da resursebis deficitis gamo xSiria
patimrebis janmrTelobis mdgomareobis gauareseba.
Tavisuflebis aRkveTis strategiuli alternativebi
imis gaTvaliswinebiT, rom Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi patimrebis Senaxva
Zviri jdeba, xolo patimroba TavisTavad SezRuduli efeqtiT xasiaTdeba,
namdvilad Znelia, gamarTleba movuZebnoT narkopolitikas, romlis prioritetsac
dapatimreba warmoadgens. narkotikebis moxmarebisadmi iseTi midgoma, TiTqos
igi danaSauli iyos, aucileblad unda Seicvalos da wamaldamokidebuleba
unda miviCnioT jandacvis problemad da wamaldamokidebulebisTvis sasjeli
mkurnalobiT CavanacvloT. mocemuli midgoma niSnavs
imas, rom cixeebSi Semcirdeba patimarTa raodenoba
da dakavebuli narkotikebis momxmareblebisTvis
SemuSavdeba alternatiuli meqanizmebi.
narkotikebis Sesaxeb arsebuli kanonebis
gadaxedva. narkotikebis brunvasTan dakavSirebul
danaSaulebaTa dasjis sakiTxisadmi midgoma
aucileblad fundamentalurad unda Seicvalos.
saWiroa erovnuli antinarkotikuli kanonmdeblobis
gadaxedva, raTa sasjeli ganisazRvrebodes danaSaulis simZimis mixedviT
da narkotikebis brunvis saerTo mdgomareobaze SesaZlo zemoqmedebis
gaTvaliswinebiT. garda amisa, cixeebis gantvirTvis mizniT aucilebelia, sasamarTlo
gamoTavisufldes narkotikebis Sesaxeb kanonis wvrilman damrRvevTa saqmeebis
garCevis valdebulebisagan – aseTi samarTaldamrRvevebi ar warmoadgenen did
dRes ukve zogierTi qveyana gadadis narkotikebis moxmarebis depenalizaciasa da dekriminalizaciaze.
46 47
saSiSroebas sazogadoebisTvis (detaluri
rekomendaciebi politikosebisTvis ix. nawilSi
2.1).
depenalizacia da dekriminalizacia.
gasul dekadaSi rigi qveynebi, maT Soris
portugalia, meqsika, argentina da CexeTis
respublika Seudgnen narkotikebis moxmarebis
dekriminalizaciis strategiis ganxorcielebas,
ris mizansac narkotikebis brunvasTan
dakavSirebul danaSaulTan brZola da
sisxlis samarTlisa da aRsrulebis sistemis
dawesebulebebis krizisiT gamowveuli
uaryofiTi Sedegebis Semcireba warmoadgenda.
dekriminilazacia am SemTxvevaSi vrceldeba
narkotikebis brunvasTan dakavSirebul samarTaldarRvevebze da masSi Sedis
samoqalaqo sanqciebis daweseba (magaliTad, administraciulis) an yvela sanqciaze
uaris Tqmas narkotikebis brunvasTan dakavSirebul wvrilman danaSaulSi
braldebulebis mimarT. dRes arsebobs imis damamtkicebeli sakmarisi faqtebi, rom
aseTi strategiebi efeqturia cixeebisa da sisxlis samarTlis sistemis gantvirTvis
TvalsazrisiT da maTi gamoyenebis Sedegad narkotikebis moxmarebis zrda ar
daikvirveba (narkotikebis Sesaxeb kanonmdeblobis reformis sakiTxebis Sesaxeb
informacia ix. nawilSi 2.1).
sxva qveynebSi ki gamoiyeneba depenalizacia (procesi, romelic arbilebs
narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli samarTaldamrRvevebisTvis dawesebuli
sasjels) da amgvarad, am qveynebSi arsebobs Tavisuflebis aRkveTis alternatiuli
zomebis gamoyenebis saSualeba. magaliTisTvis gamodgeba didi britaneTi, sadac
depenalizacia gamoiyeneba iseT pirebTan mimarTebaSi, romlebic daakaves marihuanas
Senaxvis gamo (narkotikebis Sesaxeb kanonmdeblobis reformis sakiTxebis Sesaxeb
informacia ix. nawilSi 2.1).
narkotikebis momxmarebelTa sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis
Secla alternatiuli gamasworebeli zomebiT maTi dakavebisas. sisxlis
samarTlis pasuxismgeblobis Secla alternatiuli gamasworebeli zomebiT
gamoiyeneba sisxlis samarTalwarmoebis tradiciuli midgomebis minimumamde
dayvanis mizniT da wamaldamokidebulebisTvis aucilebeli momsaxureobis gawevis
mizniT samarTaldamcavi sistemis wvrilmani samarTaldamrRvevebis saqmeebisgan
gamoTavisuflebis mizniT.
portugaliis kanoni dekriminalizaciis Sesaxeb, romelic miRebul iqna 2001 wels
(narkotikebis Sesaxeb kanonmdeblobis reformis sakiTxebis Sesaxeb informacia ix.
nawilSi 2.1) iTvaliswinebs samarTaldamrRvevebis mimarTvas wamaldamokidebuli
pirebis gadarwmunebis komisiaSi (Comissões para a Dissuasão da Toxicodependência).
sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis Secvla gamasworebeli moqmedebis alternatiuli saSualebebiT miznad isaxavs sisxlis samarTalwarmoebis tradiciuli meqanizmebis gamoyenebis minimumamde dayvanasa da narkotikis momxmareblebisTvis mkurnalobisa da jandacvis sxva zomebis SeTavazebas.
46 47
narkotikis Senaxvis gamo dakavebul pirs policia gzavnis regionalur komisiaSi,
romelic Sedgeba sami adamianisgan. komisiis SemadgenlobaSi SeiZleba, Sediodnen
soc. muSakebi, iurist-konsultantebi da medicinis specialistebi, romlebic
muSaoben teqnikuri eqspertebis gundis mxardaWeriT. komisia samizne programebis
daxmarebiT cdilobs, wamaldamokidebuli daarwmunos mkurnalobis upiratesobaSi.
am mizniT maT SeiZleba, daaweson sanqciebi, maT Soris sazogadoebrivi Sroma,
jarimebi, profesiuli saqmianobis licenziis Sewyveta da gansazRvrul adgilebze
stumrobis akrZalva da aseve, SesTavazon wamaldamokidebuls samkurnalo
an saganmanaTleblo programaSi monawileobis miReba. mocemuli sistemis
miRebis momentidan narkotikebis Sesaxeb kanonis damrRvevTa wili, romelTac
Tavisuflebis aRkveTis ganaCeni gamoutanes, 2005 wels Semcirda 28%-mde 1999 wels dafiqsirebuli pikuri maCveneblidan, romelic Seadgenda 44%-s. aRniSnulis
Sedegad cixeebSi patimrebis ricxvi yovel 100 adgilze 2001-2005 wlebSi 119-dan 101,5 patimramde Semcirda. moyvanili monacemebi cxadyofs, rom portugaliis
reformam xeli Seuwyo sisxlis samarTalwarmoebis sistemis gantvirTvas.
dapatimrebis momentSi samarTaldamrRvevebis mimarTvis sqema, romelic moqmedebs
did britaneTSi, marTalia iTvleba Tavisuflebis aRkveTis alternatiul
variantad, magram efuZneba narkotikebis Sesaxeb kanonis damrRvevTa
mkurnalobaze mimarTvis princips. es strategia efuZneba im ideas, rom
mkurnaloba xels Seuwyobs akrZaluli narkotikebis moxmarebis aRkveTas an
misi masStabis Semcirebasa da masTan dakavSirebul samarTaldarRvevaze uaris
Tqmas. dapatimrebuli piris mimarTva xdeba policiis ubnidan an sasamarTlo
darbazidan. mocemuli sqemebi efeqturad amcirebs narkotikebis moxmarebasa da
masTan dakavSirebul samarTaldarRvevebs, Tumca, Tu ramdenad efeqturia maTi
grZelvadiani zemoqmedeba cixeebSi patimrebis raodenobis Semcirebaze, jer kidev
Sesafasebelia.
sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis Secla alternatiuli
gamasworebeli zomebiT ganaCenis gamotanisas. narkotikebis brunvasTan
dakavSirebuli samarTaldarRvevebis
braldebiT dapatimrebuli pirebiT cixeebis
gadatvirTvis problema SeiZleba, gadaiWras
sisxlis samarTlis sanqciebis CanacvlebiT
alternatiuli, gamasworebeli qmedebis
zomebiT. zogierTi qveynis mTavrobam
amgvari meqanizmi ukve SeimuSava da
efeqturadac iyenebs mas.
avstraliis mTavrobam miiRo strategia,
romelic uzrunvelyofs samarTaldamcavi
zomebisa da samkurnalo programebis
erToblivad gamoyenebas im pirebis mimarT,
romlebic arRveven kanonmdeblobas
narkotikebis brunvis Sesaxeb moqmedi kanonmdeblobis damrRvevi pirebi, romelTac ar CaudeniaT Zaladobrivi danaSauli da romlebic ar uqmnian safrTxes sazogadoebas, eqvemdebarebian mimarTvas mkurnalobaze an maT mimarT gamoiyeneba sxva sanqciebi, magram ara Tavisuflebis aRkveTis zoma.
48 49
narkotikebis Sesaxeb. sasjels marihuanas gazrdisa da SenaxvisaTvis warmoadgens
samoqalaqo sanqciebi, maT Soris jarimebi da gafrTxilebebi samarTaldarRvevis
Sesaxeb. avstraliis umetes StatSi policia warmatebiT axorcielebs am
samarTaldamcav zomebs da am gziT Tavs aridebs im uaryofiT Sedegebs, romlebic
Tan sdevs amkrZalavi modelis gamoyenebas, maT Soris sazogadoebis wevrebis
produqtiulobis daqveiTebasa da samoqalaqo uflebebis darRvevas. aseTi midgomis
Sedegad gansasjelTa raodenoba klebulobs: 2005 wels patimrebis mxolod
10% iqna gasamarTlebuli akrZaluli narkotikebis brunvasTan dakavSirebuli
samarTaldarRvevebis braldebiT.
aSS-Si moqmedebs narkotikebis saqmeebis ganmxilveli sasamarTloebis sistema,
romlis farglebSic mosamarTleebs miniWebuli aqvT uflebamosileba,
akontrolon dakavebuli narkotikebis momxmareblebis mkurnaloba, romelic
xorcieldeba Terapiul dawesebulebebSi an dawesebulebebSi wamaldamokidebulis
sacxovrebeli adgilis mixedviT da gamoiyeneba, rogorc Tavisuflebis aRkveTis
alternatiuli zoma. am sasamarTloebis idea mdgomareobs imaSi, rom zogierTi
braldebulis mkurnalobam SeiZleba, gaaumjobesos maTi mdgomareoba da
xeli Seuwyos maTive sazogadoebaSi mdgomareobis gajansaRebas. standartuli
sasamarTlo procedurebisgan gansxvavebiT, mocemuli tipis sasamarTloebi Seiqmna,
rogorc koleqtiuri zemoqmedebis meqanizmi, romlis farglebSic mosamarTleebs,
prokurorebs, socialur muSakebsa da damcvelebs erTad gamoaqvT ganaCeni.
narkotikebis saqmeebis ganmxilveli sasamarTloebis saqmianobaSi Sedis ganaCenis
gamotanamde wamaldamokidebulis mimarTva mkurnalobaze an Tavisuflebis
aRkveTis ganaCenis gamotana sasjelis aRsrulebis gadavadebiT, Tu aRniSnuliT
kmayofildeba mkurnalobis moTxovnebi.
dReisaTvis aSS-Si narkotikebis saqmeebis ganmxilvelma sasamarTloebma daaxloebiT
55 000 adamianis saqme gaarCia. miRebuli monacemebi cxadyofs, rom es sistema
da gansakuTrebiT, narkotikis momxmareblebis mimarTva mkurnalobaze amcirebs
recidivebis procentul maCvenebels da iTvleba nakleb xarjian politikad,
vidre Tavisuflebis aRkveTa (wamaldamokidebulebis mkurnalobis sakiTxebTan
dakavSirebiT ix. nawili 3.2). magaliTad, aSS-Si erTi patimris Senaxvis saSualo
yovelwliuri Rirebuleba Seadgens 23 000 dolars maSin, rodesac narkotikebis
saqmeebis ganmxilvel sasamarTlos samkurnalo programaSi monawileobis saSualo
wliuri xarji Seadgens daaxloebiT 4300 dolars.
yvela zemoT CamoTvlilma iniciativam SeiZleba, wvlili Seitanos narkotikebis
Sesaxeb msubuqi danaSaulis braldebiT gasamarTlebuli patimrebis ricxovnebis
SemcirebaSi. SesaZlebelia sasjelis Secvlis sxvadasxva meqanizmebis erT sistemad
gaerTianeba, rac Seamcirebs qveyanaSi sisxlis samarTlis sistemis datvirTvas da
xels Seuwyobs warmatebis miRwevas jandacvisa da socialuri politikis sferoSi.
48 49
rekomendaciebi
• aucilebelia akrZaluli narkotikebis brunvasTan da
samarTaldarRvevebis SemTxvevaSi dadgenili sasjelis zomebTan
dakavSirebuli kanonmdeblobis gadaxedva, raTa gamovlenil
iqnan pirebi, romlebic monawileoben narkotikebis brunvaSi da
ganisazRvros maTi roli narkotikebis bazarze. samarTaldamcavi
da Tavisuflebis aRkveTis zomebi unda gamoiyenebodes mxolod
kanonmdeblobis masStaburi darRvevis SemTxvevaSi, rodesac saqme exeba
Zaladobas. qveynis mTavrobebi unda ganixilavdnen depenalizaciisa
da dekriminalizaciis SesaZleblobas im samarTaldamrRvevebTan
dakavSirebiT, romlebsac Zaladobrivi danaSauli ar CaudeniaT.
• unda SemuSavdes da dainergos sasjelis Canacvlebis meqanizmebi piris
dakavebis dros, raTa sisxlis samarTalwarmoebis sistemis muSaoba
damatebiT ar daitvirTos wvrilmani damnaSaveebis saqmeebis ganxilviT;
• Tavisuflebis aRkveTasTan dakavSirebuli sasjelis zomebi unda
gamoiyenebodes SedarebiT iSviaTad an saerTod ar unda gamoiyenebodes
narkotikebis Sesaxeb kanonebis wvrilmani damrRvevebis mimarT.
maT mimarT ufro adekvaturi iqneba zemoqmedebis iseTi zomebis
gamoyeneba, rogoricaa administraciuli sasjeli (narkotikebis
epizoduri gamoyenebis SemTxvevaSi) an maTi samkurnalod mimarTva, Tu
saubaria wamaldamokidebul pirebze. nebismieri sisxlissamarTlebrivi
procedurebi, romlebic zrdis datvirTvas cixis sistemaze, maT Soris
aucilebeli minimaluri sasjeli da sasamarTlomdeli dakavebis
procedurebi, unda gamoiyenebodes mxolod im pirebis mimarT, romlebmac
Caidines seriozuli samarTaldarRveva.
• ufro zogadad rom visaubroT, damokidebuleba narkotikebis
moxmarebisadmi unda Seicvalos da igi unda CaiTvalos ara danaSaulad,
aramed jandacvis problemad. im wamaldamokidebulTa sasjeli,
romelTac seriozuli danaSauli da Zaladobis aqti ar CaudeniaT,
unda Seicvalos mkurnalobiT.
50 51
ZiriTadi publikaciebi Bewley-Taylor, D., Hallam, C. & Allen, R. (2009), Beckley Report 16 – The incarceration of drug offenders, an overview. (The Beckley Foundation Drug Policy Programme), http://www.idpc.net/sites/default/files/library/Beckley_Report_16_2_FINAL_EN.pdf
Canadian HIV/AIDS Legal Network (2006), Legislating on health and human rights: model law on drug use and HIV/AIDS. Module 1: Criminal law issues, http://www.aidslaw.ca/publications/interfaces/downloadFile.php?ref=1052
Crossen-White, H. & Galvin, K. (2002), ‘A follow-up study of drug misusers who received an intervention from a local arrest referral scheme’. Health Policy 61(2):153-171, http://www.journals.elsevierhealth.com/periodicals/heap/article/PIIS016885100200009X/abstract
Edmunds, M., May, T., Hearnden, I. & Hough, M. (1998), Arrest referral – Emerging lessons from research. (Criminal Policy Research Unit, South Bank University), Report prepared for the Home Office, http://www.kcl.ac.uk/depsta/law/research/icpr/publications/Arrest%20Referral,%20emerging%20lessons%20from%20research.pdf
Greenwald, G. (2009), Drug decriminalisation in Portugal – Lessons for creating fair and successful drug policies. (Washington D.C.: CATO Institute), http://www.cato.org/pubs/wtpapers/greenwald_whitepaper.pdf
Jürgens, R., Ball, A. & Verster, A. (2009), ‘Interventions to reduce HIV transmission related to injecting drug use in prisons’, The Lancet Infectious Diseases 9(1):57–66, http://www.thelancet.com/journals/laninf/article/PIIS1473-3099(08)70305-0/abstract
50 51
2.4. sisxlis samarTlisa da aRsrulebis sistemis efeqturi strategiebi
riT aris mocemuli Tema mniSvnelovani?
wina TavebSi saubari iyo narkotikebis Sesaxeb arsebuli kanonebis reformebis
aucileblobaze, romelTa mizanic im pirebis raodenobis Semcirebaa, romelTac ar
CaudeniaT narkotikebTan dakavSirebuli Zaladobrivi xasiaTis danaSauli, magram
sasjels ixdian Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebebSi. narkotikebis epizoduri
momxmareblebisa da wamaldamokidebuli pirebis Tavisuflebis aRkveTa, rac sayovelTaod
gavrcelebul zomas warmoadgens, didi safrTxis winaSe ayenebs maT janmrTelobasa da
socialur keTildReobas da udides tvirTad awveba saxelmwifo biujets.
miuxedavad amisa, mraval qveyanaSi narkotikis momxmareblebi Seadgenen
patimrebis mniSvnelovan nawils, rasac Tavisi mizezebi aqvs:
• kanonebi narkotikebis Sesaxeb da narkostrategiebi, romlebic iTvaliswinebs
Tavisuflebis aRkveTis SeuzRudavad gamoyenebis SesaZleblobas narkotikebis
brunvasTan dakavSirebul danaSaulebze;
• gaWianurebuli sasamarTlo samarTalwarmoeba, rac iwvevs sasamarTlo procesamde
gansasjelebis xangrZlivad dakavebas Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi;
• wamaldamokidebuli pirebis monawileoba prostituciaSi, narkotikebiT
vaWrobaSi da sxvisi qonebis xelyofis operaciebSi;
• zogierTi adamiani swored cixeSi iwyebs narkotikis moxmarebas, rasac xels
uwyobs am dawesebulebebSi narkotikebze xelmisawvdomloba.
mocemul TavSi gaecnobiT: • riT aris mocemuli Tema
mniSvnelovani?• janmrTelobis riski cixis pirobebSi;• janmrTelobis riskis Semcireba; • rekomendaciebi; • ZiriTadi publikaciebi.
mTavari gzavnilimiuxedavad miwodeba-moTxovnis Semcirebis mimarTulebiT miRebuli
zomebisa, mwvave problemad rCeba narkotikuli saSualebebis moxmareba da gavrceleba cixeebSi. Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebebis xelmZRvanelobam unda SeimuSaos patimari wamaldamokidebulebis daavadebebisa da dozis gadaWarbebis
prevenciisa da mkurnalobis mkafio gegma.
52 53
narkopolitikis saerTaSoriso konsorciumis (IDPC) azriT, Tavisuflebis aRkveTis
dawesebulebebis administraciis erT-erTi mTavar amocanas warmoadgens patimarTa
uflebebis dacva. miRebuli zomebi aRmoCnda araefeqturi narkotikebze wvdomis
SezRudvisa da narkotikebiT gamowveuli janmrTelobis zianis Semcirebis
mimarTulebiT. mocemuli Tavis mizania patimrebis jandacvis mecnierulad
dasabuTebuli strategiebisa da programebis, aseve, cixidan ganTavisuflebis Semdeg
maTi socialuri reintegraciis sakiTxis mimoxilva. saerTaSoriso kanonmdeblobis
Tanaxmad, Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebebis xelmZRvaneloba valdebulia,
gauwios patimrebs saWiro daxmareba janmrTelobis dacvis mimarTulebiT da
am samuSaos Sesrulebis drosac isini unda xelmZRvanelobdnen “Tanaswori
wvdomis” principiT, rac niSnavs imas, rom patimars aqvs samedicino daxmarebisa da
mkurnalobis miRebis igive uflebebi, rac mosaxleobis sxva jgufebs.
janmrTelobis riski cixis pirobebSi
narkotikebis momxmareblebis cxovrebis stilis Taviseburebebi da aseve, maTi
qcevis specifika, dakavSirebuli narkotikis moxmarebasTan, iwvevs imas, rom
patimrobis pirobebSi isini aRmoCndebian janmrTelobis safrTxis winaSe, maT
Soris aiv-infeqciiT, hepatitiTa da tuberkuloziT daavadebis riskis winaSe. rig
SemTxvevebSi am daavadebebis
gavrceleba patimarTa Soris
seriozul problemebs uqmnis
cixis administracias.
aiv-infeqcia seriozul safrTxes
uqmnis mTels msoflioSi 10
milioni patimris janmrTelobas.
umetes qveyanaSi aiv-infeqciiT
avadoba patimarTa Soris
gacilebiT maRalia, vidre
qveynis mTels mosaxleobaSi. Tumca, aiv-infeqciis gavrceleba sxvadasxva qveynis
sapatimroebSi da Tavad erTi qveynis masStabiTac ki gansxvavebulia. rig
SemTxvevebSi cixeebSi aiv-infeqciis gavrceleba SeiZleba, 100-jer aRematebodes
aiv-inficirebis maCvenebels imave qveynis mTels mosaxleobaSi. Catarebuli
kvlevebis monacemebi cxadyofs, rom narkotikis ineqciuri moxmarebis maCvenebeli
patimrebs Soris naklebia, vidre narkotikis momxmarebel danarCen sazogadoebaSi.
Tumca, sagangaSo maCveneblebiT xasiaTdeba Spricebisa da nemsebis saziarod
gamoyeneba da amiT gamowveuli safrTxe: umetes qveyanaSi Tavisuflebis aRkevTis
adgilebSi narkotikebis ineqciurad moxmareba 60-90% SemTxvevaSi Spricebis
ziarad gamoyenebiT xdeba.
patimarTa Soris C hepatitiT inficirebis SemTxvevebi Zalian xSiria. msoflio
jandacvis organizaciis SefasebiT, msoflio mosaxleobis daaxloebiT 3%
inficirebulia C hepatitiT, xolo misi gavrcelebis maCvenebeli Tavisuflebis
aiv-infeqciis gavrcelebis masStabi cixeebSi 100-jer aRemateba igive maCvenebels mTels sazogadoebaSi.
gamasworebeli sistemis dawesebulebebSi moxvedril narkotikis momxmarebelTa 60-90% saineqcio mowyobilobas iyenebs ziarad.
52 53
arsebuli Sefasebis Tanaxmad, C hepatitis gavrceleba cixeebSi varirebs 4,8%-dan (indoeTi) 92%-mde (CrdiloeT espaneTi).
aRkveTis adgilebze Seadgens 4,8% (indoeTis
cixeebi) da 92% (CrdiloeT espaneTis cixeebi).
msgavsi mdgomareobaa Seqmnili tuberkulozis
mxrivac: Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi es
maCvenebeli gacilebiT maRalia, vidre igive
maCvenebeli qveynis mTeli mosaxleobis masStabiT.
tuberkulozis maCvenebelma viqtoriis erT-erT cixeSi (avstralia) Seadgina
10%. bahias (brazilia) erT-erT cixeSi Catarebuli kvlevis Tanaxmad, latenturi
tuberkulozis gavrceleba aRwevda 61,5%-s, xolo aqtiuri tuberkulozis – 2,5%-s.
amgvarad, Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebebis xelmZRvaneloba dgas
narkotikebis moxmarebiT gamowveuli jandacvis gacilebiT seriozuli
problemebis winaSe: cixis pirobebSi inficirebis riski izrdeba, xolo sapatimrodan
gaTavisuflebuli adamianebi warmoadgenen erTgvar “xids”, romlis saSualebiTac
vrceldeba sxvadasxva infeqciebi mosaxleobis farTo fenebSi.
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi daavadebebis gavrcelebis zrdis mizezebia:
• sapatimroebis patimrebiT gadatvirTva garkveulwilad antisanitarul
pirobebSi, sadac xelmisawvdomloba prevenciul zomebze SezRudulia, rac
qmnis daavadebebis gavrcelebis pirobebs sayofacxovrebo gziT (tuberkulozi)
da sisxliT (aiv-infeqcia, hepatiti);
• patimarTa sarisko qceva – kerZod, daucveli seqsi, arasteriluri
instrumentebis gamoyeneba narkotikebis ineqciisas da tatuirebisas;
• SezRuduli wvdoma prevenciul da zianis
Semcirebis zomebze;
es problemebi metad arTulebs saerTo mdgomareobas
miuxedavad sisxlis samarTlisa da gamasworebeli
sistemis dawesebulebebSi jandacvisa da mxardaWeris
programebis efeqturi muSaobisa. amas garda, cixeebis
umetesobaSi SeimCneva TanamSromlebisTvis aucilebeli
unar-Cvevebis, resursebisa da jandacvis instrumentebis
deficiti. adamianis uflebaTa dacvis saerTaSoriso kanonmdeblobis Tanaxmad,
pirebs Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi unda hqondeT ufleba, gaewioT umaRlesi
standartebis jandacvis momsaxureoba. aRniSnul debulebas iTvaliswinebs
msoflio jandacvis organizaciis 1945 wlis konstitucia da aseve, 1966 wlis
saerTaSoriso paqti ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebis Sesaxeb.
amgvarad, yvela saxelmwifos ekisreba kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli
valdebuleba, SeimuSaos da ganaxorcielos mecnierulad dasabuTebuli
tuberkulozis gavrceleba Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi gacilebiT maRalia, vidre mTels sazogadoebaSi.
54 55
programebi Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi, romlebic emsaxurebian narkotikis
momxmarebelTa janmrTelobis dacvas da narkotikebis moxmarebiT gamowveuli
zianis Semcirebas.
janmrTelobis riskis Tavidan acileba
miuxedavad imisa, rom narkotikebis moxmarebasTan brZolis strategiebsa da
meTodebs uamravi kvleva mieZRvna, mxolod zogierTi maTgani Tu aRiarebs
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi wamaldamokidebulebis mkurnalobisa da zianis
Semcirebis didmniSvnelobas. bevr qveyanaSi cixis biujeti SezRudulia, xolo
usafrTxoebas xSirad ufro did mniSvnelobas aniWeben, vidre wamaldamokidebuli
pirebis jandacvas. sapatimros administracia rogorc wesi, cdilobs ebrZolos
narkodilerebs da SezRudos akrZalul narkotikebze xelmisawvdomloba, ra
mizniTac iRebs usafrTxoebis mkacr zomebs an nergavs da iyenebs narkotikebze
testirebis meTodebs. es meTodebi ar iZleva dasaxuli amocanebis ganxorcielebis
saSualebas, xolo miRebuli Sedegebi SeiZleba, uaryofiTic ki iyos. ase
magaliTad, narkotikebze testireba Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi ubiZgebs
wamaldamokidebulebs, daiwyon iseTi narkotikis moxmareba, romlebzec testi
ar arsebobs an romelTa kvalis aRmoCenac organizmSi rTulia. am narkotikebis
moxmareba xSirad gacilebiT sazianoa adamianis janmrTelobisTvis, vidre im
narkotikisa, romelsac piri manamde moixmarda (patimari SeiZleba gadavides
heroinis moxmarebaze marihuanidan, romlis kvali organizmSi ufro didxans rCeba).
rigma kvlevebma cxadyo, rom narkotikebze testirebis
programebi ar iTvleba ekonomikurad efeqturad.
gaeros narkotikebis da danaSaulis ofisis gancxadebiT,
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi aseTi programebis
ganxorcielebas Tavi unda avaridoT.
sapatimroebis xelmZRvanelobam unda uzrunvelyos
adamianis uflebebis dacvis saerTaSoriso
valdebulebebis Sesruleba. cixeebSi janmrTelobis
dacvis politikis gatarebis gziT qveynebi xels uwyoben mdgomareobis
gaumjobesebas da ara mxolod narkotikis momxmareblebs Soris. aseTi politika
dadebiT zegavlenas axdens rogorc adamianebis janmrTelobaze, ise qveynis finansur
mdgomareobaze. sapatimroebis xelmZRvanelobas aqvs garkveuli SesaZleblobebi,
romlebic man unda ganaxorcielos, rogorc msoflio jandacvis organizaciisa da
gaerTianebuli erebis organizaciis Sidsis erTiani programa (UNAIDS).
swavleba da informirebuloba. mravalma patimarma arc ki icis inficirebis
riskis Sesaxeb, romelic mas emuqreba. aucilebelia informaciis gavrceleba riskis
am saxeebisa da piradi da sazogadoebrivi prevenciis zomebis Sesaxeb. am mizniT
zogierTi cixis administracia SeimuSavebs xolme specialur video-masalas da
atarebs leqciebs patimrebisTvis.
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi Tavi unda avaridoT narkotikebze testirebis Catarebas.
54 55
vaqcinaqciis programebi. B hepatitisgan dasacavad arsebobs efeqturi vaqcina. cixeebSi
arsebobs vaqcinaciis SesaZlebloba patimrebs
Soris, romelTagan bevri maTgani cixis kedlebs
gareT arc ki sargeblobda prevenciuli
programebiT. vaqcinacia Sesdgeba ori ineqciisgan,
romlebic tardeba 6 Tvis intervaliT. mravali cixis xelmZRvaneloba atarebs
hepatitis winaaRmdeg vaqcinaciis programas narkotikis momxmarebel patimrebs
Soris da bevri patimris reaqciac vaqcinaciis programebze dadebiTia. isini
Tavadac cdiloben, daicvan programaSi monawileobis wesebi.
daculi seqsis programebze xelmisawvdomloba. bevr cixeSi xelmZRvaneloba
uSvebs patimrebze prezervativebis darigebas. adre gamoTqmuli varaudi imis
Sesaxeb, rom cixeSi darigebul prezervativebs kontrabandis mizniT gamoiyenebdnen,
usafuZvlo aRmoCnda. damatebiT zomebSi Sedis sapatimroebSi patimrebisa da
TanamSromlebisaTvis informirebis, konsultirebisa da swavlebis programebi
sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis Sesaxeb. aRniSnul programebSi
Sedis patimrebis nebayoflobiTi konsultireba da daavadebebze testireba,
aseve informirebuloba Zaladobis, seqsualuri Zaladobisa da seqsualuri
urTierTobebis iZulebis prevenciis Sesaxeb.
nemsebisa da Spricebis gacvlis programebi. aiv-infeqciis prevenciis
mimarTulebiT efeqturia sxvadasxva programebi, maT Soris steriluri saineqcio
mowyobilobis gavrcelebis programebi narkotikis ineqciur momxmareblebs Soris.
Tumca, Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi SeimCneva garkveuli winaaRmdegoba
mocemuli programebis danergvisadmi. cixeebSi Spricebis gacvlis winaaRmdeg
argumentebi aseTia: a) SiSi imisa, rom patimrebi nemsebs gamoiyeneben iaraRad cixis
TanamSromlebis an sxva patimrebis winaaRmdeg; b) naxmari nemsi qmnis inficirebis
risks; g) xelmisawvdomloba sufTa nemsebsa da Spricebze xels Seuwyobs
narkotikebis moxmarebas.
2009 wels Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi nemsebisa da Spricebis gacvlis
programa msoflio masStabiT aTma qveyanam danerga. Sedegi dadebiTi aRmoCnda.
kvlevebis umetesoba adasturebs, rom aRniSnuli RonisZiebis Sedegad saineqcio
mowyobilobis ziarad gamoyenebis masStabi Semcirda, xolo zemoT moyvanili
SiSi ar gamarTlda. magaliTad, berlinis or cixeSi Catarebulma kvlevam
aCvena saineqcio mowyobilobis ziarad gamoyenebis Semcireba Spricebis gacvlis
programis amuSavebis Semdeg (71%-dan da TiTqmis 0-mde).
narkotikebis dozis gadaWarbebis prevencia. narkotikis momxmarebeli
patimrebi iTvlebian maRali riskis jgufad, radgan maT Soris maRalia dozis
SemTxveviTi gadaWarbebis riski, gansakuTrebiT sapatimrodan gaTavisuflebis
Semdgom periodSi. cixeSi wamaldamokidebulebi narkotikebs naklebi raodenobiT
moixmaren, ris gamoc maTi organizmis tolerantoba narkotikuli nivTierebis
cixis administraci am unda uzrunvelyos adamianis uflebebis dacvis saerTaSoriso valdebulebebis Sesruleba.
56 57
mimarT klebulobs. es niSnavs imas, rom maTi organizmi veRar umklavdeba dozas,
romelsac patimrobamde itanda da Tu cixis kadlebis datovebis Semdeg patimari
iwyebs narkotikis adrindeli dozebiT momxmarebas, dozis gadaWarbebisa da
sikvdilis riski mniSvnelovnad izrdeba. 1997 wels safrangeTis erT-erT cixeSi
Catarebulma kvlevam cxadyo, rom sikvdilisa da dozis gadaWarbebis maCvenebeli
15-24 wlis asakis yofil patimrebs Soris 124-jer meti iyo narkotikebis saerTo
momxmareblebTan SedarebiT, xolo 35-54 wlis asakis momxmareblebSi – 274-jer
meti. garda amisa, yofili patimrebi ufro mowyvladi arian TviTmkvlelobiT,
tolerantobis daqveiTebiTa da dabinZurebuli narkotikebis moxmarebiT
gamowveuli letaluri Sedegisadmi. amasTan dakavSirebiT dozis gadaWarbebis
prevenciis programebi aucileblad unda iTvaliswinebdes informaciis gavrcelebas,
konsultaciebis gawevasa da iseTi praqtikuli zomebis miRebas, rogoricaa
naltreqsonis darigeba (wamali, romelic droebiT blokavs opatebis moqmedebas).
narkotikebis momxmarebelTa mkurnaloba da reabilitacia. Tavisuflebis
aRkveTis adgilebi garkveuli TvalsazrisiT, xelsayrelia wamaldamokidebulebis
samkurnalod, radgan sapatimroSi wamaldamokidebuli iZulebiT wyvets kavSirs
cixis kedlebs gareT darCenil Zvel kompanionebTan da misi monawileoba
narkotikis moxmarebasTan dakavSirebul samarTaldarRvevis aqtebSi SeuZlebeli
xdeba. Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi yofnam wamaldamokidebuls SeiZleba,
misces saSualeba, Seicvalos cxovrebis qaoturi, “quCuri” cxovrebis wesi da
saRi gonebiT Seafasos narkotikebis uaryofiTi gavlena mis cxovrebasa da
janmrTelobaze.
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi SesaZlebelia, ganxorcieldes mravali
sxvadasxva zoma wamaldamokidebulebis samkurnalod. msoflios mraval cixeSi
yvela pirobaa Seqmnili opioidCanacvlebiTi Terapiis Casatareblad, kerZod,
meTadonis gamoyenebiT. opioidCanacvlebiTi Terapiis programebi adekvaturi
dozirebisa da mkurnalobis kursis saTanado xangrZlivobis dacviT, efeqturia
narkotikis moxmarebis sixSirisa da saineqcio mowyobilobis ziarad gamoyenebis
riskis Semcirebis mizniTac. garda amisa, es programebi amcirebs aiv-infeqciisa da
sxva sisxliT gadamdemi daavadebebis gavrcelebas. opioidCanacvlebiT Terapias
sxva mravali sargebeli moaqvs patimrebisa da saerTod, sazogadoebisTvis.
mecnieruli monacemebis Tanaxmad, ganmeorebiTi dapatimrebis albaToba naklebia
im yofili patimrebisTvis, romlebic monawileobdnen opioidCanacvlebiTi
Terapiis programaSi. garda amisa, opioidCanacvlebiTi Terapia dadebiT gavlenas
axdens institucionalur qcevaze, amcirebs narkotikebis Sovnis motivacias
momxmareblebSi da amgvarad, xels uwyobs usafrTxoebis dacvas sapatimroebSi.
miuxedavad imisa, rom cixis xelmZRvaneloba xSirad (gansakuTrebiT programis
muSaobis sawyis etapze) SeSfoTebas gamoTqvams SesaZlo Zaladobisa da
meTadonis aralegaluri brunvis gamo, opioidCanacvlebiTi Terapiis programebis
daxmarebiT martivad xdeba am problemebis gadaWra.
56 57
garda amisa, zogierTi kvlevis Sedegad miRebuli daskvnebiT dgindeba, rom
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi wamaldamokidebulebis mkurnaloba sakmaod
efeqturia fsiqosocialuri Terapiis gamoyenebiT.
cixeebSi wamaldamokidebulebis efeqturi mkurnalobis Sedegad sapatimrodan
gaTavisuflebis Semdeg reabilitaciisa da narkotikis moxmarebis Tavidan
dawyebis prevenciis maqsimaluri SesaZleblobebi iqmneba. mkurnalobis principebi
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi analogiuria cixis kedlebs gareT Catarebuli
mkurnalobis principebisa:
• unda Seiqmnas im pirebis dadgenis meqanizmebi, romlebic saWiroeben
mkurnalobas. humanur da efeqtur samkurnalo programebSi patimrebis
nebayoflobiTi monawileobis albaToba gacilebiT metia. patimris cixeSi
Semosvlisas testirebis procedurebi da misi janmrTelobis mdgomareobis
Sefaseba specialistebis mier, rekomendaciebi da samkurnalo programebSi
monawileobis misaRebad mimarTvebis gacema xels Seuwyobs im patimrebis
gamovlenas, romlebic saWiroeben mkurnalobas da miscems maT mkurnalobis
stimuls;
• mravali qveynis cixeSi mkurnalobis sxvadasxva modelebi efeqturad
gamoiyeneba janmrTelobis mdgomareobis gaumjobesebisa da danaSaulis
Semcirebis mizniT. Tavisuflebis aRkveTis adgilebis xelmZRvaneloba unda
cdilobdes, rom iseTi momsaxureoba, rogoricaa detoqsikacia, CanacvlebiTi
Terapia da fsiqosocialuri programebi xelmisawvdomi iyos cixis pirobebSi.
programebi ise unda iyos organizebuli, rom patimrebma SesZlon Tavisuflad
airCion maTTvis saWiro programa;
• patimrebis cixidan gaTavisuflebis Semdeg maT reabilitacias gansakuTrebuli
yuradReba unda daeTmos, rac ganamtkicebs mkurnalobis miRweul Sedegebs.
zogierTi kvlevis Tanaxmad, reabilitacia patimrebis cixidan gaTavisuflebis
Semdeg aucilebelia cixeSi wamaldamokidebulebis mkurnalobis zemoqmedebis
optimizaciis mizniT, raTa aRkveTil iqnas narkotikebis moxmarebasTan
dakavSirebuli danaSaulis ganmeorebiT Cadena. es niSnavs imas, rom
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi da sazogadoebaSi uwyveti mkurnalobis
Catarebis mizniT aucilebelia gansakuTrebuli meqanizmebi.
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi wamaldamokidebulebis mkurnalobis kargi
organizebis pirobebSi warmatebis albaToba izrdeba, Tu xdeba mkurnalobis
motivacia (magaliTad, patimari SeiZleba vadamde gaTavisufldes sapatimrodan
samkurnalo programis gavlis SemTxvevaSi).
58 59
rekomendaciebi
• Sesabamisi strategiebis SesamuSaveblad aucilebelia vicodeT
narkotikebis moxmarebis masStabi, xasiaTi da wamaldamokidebulebis
tendenciebi patimrebs Soris;
• saineqcio aRWurvilobis ziarad gamoyenebis riskis Tavidan asacileblad
aucilebelia nemsebisa da Spricebis gacvlis programebis ganxorcieleba.
es programebi didi sifrTxiliT unda dainergos da unda iTvaliswinebdes
Tavisuflebis aRkveTis adgilebze dasaqmebuli TanamSromlebis
informirebasa da swavlebas. cixis pirobebidan da patimrebis
moTxovnebidan gamomdinare, aucilebelia nemsebisa da Spricebis
gavrcelebis meTodis gansazRvra (“xelidan xelSi” Tu avtomatidan);
• nemsebisa da Spricebis gacvlis programebis garda aucilebelia
damatebiTi, zianis Semcirebis programebis organizeba (maT Soris
narkotikebis moxmarebisas riskis Semcirebis, dozis gadaWarbebis
prevenciisa da daucveli sqesobrivi urTierTobebis, prezervativebis
darigebisa da a.S. Sesaxeb swavleba), ris mizansac sisxliT gadamdebi
daavadebebis gavrcelebis prevencia da narkotikebis moxmarebasTan
dakavSirebuli problemebis gadaWra warmoadgens;
• yvela patimarma unda gaiaros gamokvleva wamaldamokidebulebaze da
abstinenciuri sindromis riskze. am problemebis dadgenis SemTxvevaSi mas
unda gaewios kvalificiuri daxmareba;
• opioiddamokidebul yvela patimars unda mieces CanacvlebiTi Terapiis
programaSi monawileobis saSualeba (maTi arCevanis mixedviT).
preparatebis dozireba unda iyos pacientisTvis sakmarisi, xolo
mkurnaloba – droSi SeuzRudavi. CanacvlebiTi Terapiis programebi
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi detalurad unda fasdebodes;
• wamaldamokidebul pirebs unda hqondeT sxva samkurnalo programebSi
monawileobis saSualeba, maT Soris fsiqosocialuri Terapiisa da
urTierTdaxmarebis jgufebSi;
• unda arsebobdes mWidro kavSiri samkurnalo programebs Soris
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi da sazogadoebaSi, raTa patimars
cixidan gaTavisuflebis Semdeg hqondes mkurnalobis gagrZelebis
saSualeba.
58 59
ZiriTadi publikaciebi Holloway, K., Bennett, T. & Farrington, D. (2005) The effectiveness of criminal justice and treatment programmes in reducing drug-related crime: A systematic review (UK: Home Office Online Report 26/05) http://rds.homeoffice.gov.uk/rds/pdfs05/rdsolr2605.pdf
Jürgens, R., Ball, A. & Verster, A. (2009) ‘Interventions to Reduce HIV Transmission Related to Injecting Drug Use in Prisons’. The Lancet Infectious Diseases 9(1):57–66, http://www.thelancet.com/journals/laninf/article/PIIS1473-3099(08)70305-0/abstract
Lines, R. (2007), ‘HIV infection and human rights in prison’ In WHO, Health in prisons: A WHO guide to the essentials in prison health (Geneva: Switzerland), http://www.euro.who.int/document/e90174.pdf
Lines, R., Jurgens, R., Betteridge, G., Stover, H., Laticevschi, D. & Nelles, J. (2006), Prison needle exchange: a review of international evidence and experience (Montreal: Canadian HIV/AIDS Legal Network, 2nd Ed.), http://www.aidslaw.ca/publications/interfaces/downloadFile.php?ref=1173
Mayet, S. Farrell, M. & Mani, S.G. (2010) Opioid agonist maintenance for opioid dependent patients in prison (Cochrane Database of Sustematic Reviews, Issue 1), http://mrw.interscience.wiley.com/cochrane/clsysrev/articles/CD008221/frame.html
Mitchell, O., Wilson, D.B. & MacKenzie, D.L. (2006) The Effectiveness of Incarceration-Based Drug Treatment on Criminal Behaviour. Campbell Systematic Reviews 2006: 11, www.campbellcollaboration.org/lib/download/98/
Perry, A., et al. (2009), Interventions for drug-using offenders in the courts, secure establishments and the community (Cochrane Database of Systematic Reviews 2006, Issue 3), http://www.cochrane.org/reviews/en/ab005193.html
Stöver, H. & Nelles, J. (2003), ‘10 years of experience with needle and syringe exchange programmes in European prisons: A review of different evaluation studies’. International Journal of Drug Policy 14:437–444, http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S095539590300152X
UN Office on Drugs and Crime, World Health Organisation & Joint United Nations Programme for HIV/AIDS (2008), HIV and AIDS in places of detention - A toolkit for policymakers, programme managers, prison officers and health care providers in prison settings (New York: United Nations), http://www.unodc.org/documents/hiv-aids/HIV-toolkit-Dec08.pdf
World Health Organization (2009), Clinical guidelines for withdrawal management and treatment of drug dependence in closed settings (Geneva: WHO WPRO), http://www.who.int/hiv/topics/idu/prisons/clinical_guidelines_close_setting_wpro.pdf
World Health organization (2007), Health in prisons. A WHO guide to the essentials in prison health (Copenhagen: WHO Europe), http://www.euro.who.int/document/e90174.pdf.
World Health Organization, United Nations Office on Drugs and Crime & Joint United Nations Programme for HIV/AIDS (2007), Effectiveness of interventions to address HIV in prisons (Geneva: WHO), http://www.who.int/hiv/idu/OMS_E4Acomprehensive_WEB.pdf.
World Health Organization, United Nations Office on Drugs and Crime, Joint United Nations Programme for HIV/AIDS (2007), Evidence for Action Technical Papers – Interventions to address HIV in prisons: Drug dependence treatments (Geneva: WHO), http://www.unodc.org/documents/hiv-aids/EVIDENCE%20FOR%20ACTION%202007%20drug_treatment.pdf
World Health Organization, United Nations Office on Drugs and Crime & Joint United Nations Programme for HIV/AIDS (2007), Evidence for Action Technical Papers – Interventions to address HIV in prisons: Needle and syringe programmes and decontamination strategies (Geneva: WHO), http://www.unodc.org/documents/hiv-aids/EVIDENCE%20FOR%20ACTION%202007%20NSP.pdf
60 61
3Tavi 3jandacvisa da socialuri politikis programebi
60 61
3.1. narkotikebis moxmarebis prevencia
riT aris mocemuli Tema mniSvnelovani?
narkotikebis moxmarebis prevenciis mizans warmoadgens informirebulobis
amaRleba narkotikebis moxmarebasTan dakavSirebuli riskis Sesaxeb da piradi,
socialuri da garemo faqtorebis ukeTesobisken Secvla jandacvisa da socialuri
keTildReobis gaumjobesebis gziT. mocemuli strategiebi SesaZlebels xdis,
Tavidan aviciloT narkotikebis moxmareba an davayovnoT narkotikebis moxmarebis
dawyeba da wamaldamokidebulebis Camoyalibeba potenciur momxmareblebSi.
narkotikebis problemuri moxmareba ukavSirdeba rTul socialur, emociur da
fsiqologiur faqtorebs da aseve, garemo faqtorebs. zogadad, isini SeiZleba
dajgufdes “riskis” faqtorebad da “damcav” faqtorebad. damcavi faqtorebi
mimarTulia narkotikebis potenciuri moxmarebis Semcirebisken. damcav faqtorebs
ganekuTvneba maRali socialur-ekonomikuri statusi, umaRlesi ganaTlebis
miRebis, kargi samsaxuris Sovnis, myari ojaxuri kavSirebis qonis survili da
aseve, uaryofiTi damokidebuleba ojaxis wevrebis, axloblebisa da sazogadoebis
wevrebis mier narkotikebis moxmarebis faqtisadmi. riskis faqtorebs ganekuTvneba
narkotikebze ioli wvdoma, dabali socialur-ekonomikuri mdgomareoba,
gadatanili travmebi da narkotikebiT borotad sargebloba, axloblebisa
da ojaxis wevrebis mier narkotikuli nivTierebebis moxmareba da ojaxisa da
sazogadoebis wevrebis mxridan mxardaWeris deficiti. riskis faqtorebis Sedegad
izrdeba narkotikis moxmarebis albaToba. narkotikebis moxmarebis prevenciuli
mocemul TavSi gaecnobiT: • riT aris mocemuli Tema
mniSvnelovani?• narkotikebis moxmarebis
prevenciis Tanamedrove strategiebis problemebi;
• ufro kompleqsuri midgoma narkotikebis moxmarebis prevenciisadmi;
• rekomendaciebi; • ZiriTadi publikaciebi.
ZiriTadi gzavnilinarkotikebis moxmarebis prevenciis efeqturi zomebi unda SemuSavdes
integrirebuli programebis saxiT individis, sazogadoebisa da arsebuli garemos doneze. mocemuli zomebiT didi yuradReba unda eTmobodes socialur faqtorebs, maT Soris siRaribesa da sazogadoebriv gariyulobas, romlebic narkotikebis moxmarebis
xelSemwyob faqtorebs warmoadgens, aseve garemo pirobebis sakiTxebs.
62 63
programebi saerTod, igegmeba iseTi gaTvliT, rom gaizardos damcavi faqtorebis
ricxvi da Semcirdes riskis faqtorebi.
narkotikebis moxmarebis prevenciis Tanamedrove strategiebis problemebi
warsulSi politikosebi cdilobdnen, SeemuSavebinaT masobrivi prevenciis
iseTi programebi, romlebic iTvaliswinebda narkotikebisa da testirebis
Sesaxeb informirebulobis amaRlebas, media kampaniebis Catarebas narkotikebis
moxmarebis winaaRmdeg da treningebis Catarebas sayofacxovrebo unar-Cvevebis
gamosamuSaveblad. aRniSnul RonisZiebebs amarTlebdnen imiT, rom am gziT
axalgazrdebs miecemodaT wvdoma narkotikebis moxmarebiT gamowveuli riskis
Sesaxeb monacemebze. savaraudod, miRebuli informaciis safuZvelze axalgazrdebi
naklebi albaTobiT daiwyebden narkotikebis moxmarebas an ukidures SemTxvevaSi,
uars ityodnen narkotikebis sistematur moxmarebaze.
dRemde bevrma swavlulma Seiswavla, Tu ra gavlenas axdens mocemuli
prevenciuli programebi narkotikebis moxmarebis masStabsa da
wamaldamokidebulebaze. rigi kvlevebis Sedegad konkretul sazogadoebebSi
dadginda am programebis efeqturoba narkotikebis moxmarebis masStabis Semcirebis
mimarTulebiT. magaliTis saxiT SeiZleba, moviyvanoT amerikuli programa “STAR” - wamaldamokidebulebis prevenciis programa saganmanaTleblo dawesebulebebSi,
mSoblebisTvis, sazogadoebriv organizaciebSi, masobrivi informaciis saSualebebSi
da jandacvis sistemis warmomadgenlebTan. programis ganxorcielebidan erTi da
sami wlis Tavze Catarebulma kvlevebma cxadyo, rom programam mocemul samizne
auditoriaSi mniSvnelovani zegavlena moaxdina narkotikebis moxmarebis masStabze.
miuxedavad amisa, arc erTi kvleviT ar dasturdeba, rom aseTi saxis programebi
efeqturi iqneba narkotikebis moxmarebis saerTo Semcirebis mimarTulebiT nebismier
pirobebSi. mravali angariSis daskvniT nawilSi aRniSnulia, rom narkotikebis
moxmarebis prevenciis mocemuli programebi saukeTeso SemTxvevaSi narkotikebis
moxmarebaze SezRudul zemoqmedebas axdens. prevenciuli programebis umetesoba
warmatebiT gamoiyeneba konkretul raionSi an konkretul sazogadoebaSi.
grZelvadiani Sefaseba ar Catarebula, rac eWvqveS ayenebs aseTi programebis
realur efeqturobas. amdenad, dRes arsebuli formiT, es programebi namdvilad
ver CaiTvleba wamaldamokidebulebis problemis gadaWris universalur da
xangrZlivi moqmedebis saSualebad.
eWvi prevenciuli programebis efeqturobasTan dakavSirebiT gamoiTqva sxva
masStaburi programebis Sefasebebis Semdegac. amerikuli programis “DARE” (farTod gavrcelebuli universaluri da didbiujetiani saswavlo programa
narkotikebis Sesaxeb) kvlevis Semdeg, romelic 10 wlis manZilze tardeboda,
ver moxerxda im faqtis dadgena, rom programam dadebiTi zemoqmedeba moaxdina
narkotikebis moxmarebaze. meore, amis msgavsi magaliTia masobrivi informaciis
62 63
saSualebebis amerikuli axalgazrduli kampania
narkotikebis moxmarebis prevenciis mizniT,
romelic moewyo 1998 wels. kvlevebis Sedegad,
romlebic Catarda kampaniis efeqturobis
Sefasebis mizniT, ver dadginda, rom Catarebuli
kampaniis Sedegad axalgazrdebs Soris
narkotikebis moxmarebis masStabi Semcirda.
ufro metic, zogierT prevenciul RonisZiebaSi monawileoba SeiZleba,
axalgazrdebisTvis saziano SedegiT damTavrdes. amis magaliTia saskolo
dawesebulebebSi Semowmeba narkotikebis moxmarebaze. 2007 wels
wamaldamokidebulebis ganaTlebisa da swavlebis avstraliis erovnulma centrma
Caatara skolebSi Semowmebis ramdenime gadamwyveti mniSvnelobis kvleva. mocemuli
kvlevebi da rigi sxva angariSebi ZiriTadad aseT programebs akritikeben. naTeli
gaxda, rom Semowmebis programebi:
• ar aris efeqturi axalgazrdebs Soris narkotikebis moxmarebis prevenciis
mimarTulebiT;
• jdeba Zviri da gadaqaCavs im SezRudul resursebs, romelTa gamoyenebac
ufro didi warmatebiT SeiZleba sxva, iseTi programebis farglebSi, romelTa
ganxorcielebac savaraudod, ufro efeqturad Seamcirebs da aRkveTs
narkotikebis moxmarebas axalgazrdebs Soris;
• xels uSlis swavlisa da dasvenebis (magaliTad, sportiT dakavebas) organizebas,
romelTac udavod dadebiTi roli ekisreba narkotikebis moxmarebis prevenciis
saqmeSi;
• arRvevs ndobas moswavleebs, studentebsa da maT pedagogebsa da mSoblebs Soris;
• rig SemTxvevebSi iZleva yalb Sedegebs – magaliTad, arsebuli monacemebiT
mkicdeba, rom Sesiebis sawinaaRmdego saSualebebis (romlebic afTiaqSi
ureceptod gaicema) gamoyenebis SemTxvevaSi SeiZleba, miRebul iqnas
amfetaminebze testis dadebiTi pasuxi; aseve, kodeinis miRebis SemTxvevaSi
SeiZleba, miRebuli iqnas dadebiTi pasuxi heroinis moxmarebaze, xolo yayaCos
Teslis Semcveli sakvebi produqtis miRebisas – dadebiTi pasuxi opiatebis
moxmarebaze. es niSnavs imas, rom narkotikebis moxmarebis braldebiT SeiZleba,
daisajos udanaSaulo adamiani;
• ar iZleva im moswavleebisa da studentebis gamovlenis saSualebas, romelTac
narkotikebTan dakavSirebiT seriozuli problemebi awuxebT da amdenad,
am pirebis mimarTva samkurnalo da mxardamWer programebSi monawileobis
misaRebad ar xerxdeba;
zogierT prevenciul RonisZiebaSi, magaliTad, narkotikebze testirebaSi monawileoba, SeiZleba, uaryofiTi SedegebiT dasruldes axalgazrdebisTvis.
64 65
• SeiZleba, gamoiwvios gauTvaliswinebeli Sedegebi, magaliTad, gacilebiT saSiSi
narkotikebis moxmareba, romelTa kvalis aRmoCena organizmSi ufro Znelia
(magaliTad, daTroba gaTiSvamde, iseTi narkotikebis moxmareba, romlebic
SedarebiT male gamoidevneba organizmidan, maT Soris metamfetaminebi, eqstazi
da inhalantebi).
cxadia, rom narkotikebis moxmarebis prevenciisadmi Tanamedrove midgoma ver
uzrunvelyofs dasaxuli miznis miRwevas, romelic mdgomareobs narkotikebis
moxmarebis SemcirebaSi. am mimarTebiT aucilebelia mimdinare erovnuli
strategiebis gadaxedva da narkotikebis moxmarebis prevenciuli programebis
SemuSaveba, romlebic realurad gamoiReben pozitiur Sedegebs da ekonomikurad
xelsayreli iqneba.
ufro kompleqsuri midgoma narkotikebis moxmarebis prevenciisadmi
prevenciis efeqturi strategiis ganxorcielebamde unda moxdes amocanebis
gansazRvra. Tu politikosebs surT, rom adamianebma miiRon informirebuli
gadawyvetileba narkotikebis moxmarebasTan dakavSirebiT, maT unda gaiTvaliswinon,
rom saganmanaTleblo kampaniebi saswavlo dawesebulebebSi masobrivi informaciis
adgilobriv da saxelmwifo saSualebebiT efeqturi iqneba mxolod maSin,
Tu gaTvaliswinebuli iqneba samizne populaciis specifika. mTavrobis yoveli
mcdeloba, Seamciros narkotikebis moxmarebis masStabi mTels sazogadoebaSi,
rogorc wesi, nakleb warmatebulia. amitom prevenciis strategiebis
ganxorcieleba unda xdebodes realuri amocanebis
gaTvaliswinebiT – magaliTad, unda moxdes
axalgazrdebis informirebuloba, rac daexmareba
maT, win aRudgnen narkotikis moxmarebis
cdunebas (da ara narkotikebis moxmarebis
masStabis Semcireba mosaxleobis farTo fenebSi).
resursebi gamoyenebuli unda iqnas im adamianebis
moTxovnebis dasakmayofileblad, romelTac
mocemuli resursebi realurad sWirdebaT da ara
zogadad, axalgazrdebis misamarTiT.
msoflio jandacvis organizaciis SefasebiT, daavadebebisa da narkotikebis
moxmarebis efeqturi prevencia damokidebulia integrirebul midgomaze
individualur da sazogadoebrivi doneze da garemo pirobebis doneze. individis
doneze prevencia efeqturi iqneba, Tu adamianebi miiReben codnas da Seiswavlian
qcevis Secvlis meTodebs. aseTi saxis prevenciuli zomebi marTlac uwyobs xels
adamianebis informirebulobas narkotikebTan dakavSirebuli sakiTxebis Sesaxeb
da ubiZgeben maT nakleb sarisko qcevisken da imavdroulad, warmoadgens im
praqtikul saSualebebs, romlebic saWiroa qcevis Sesacvlelad (aucilebeli
narkotikebis moxmarebis efeqturi prevencia damokidebulia integrirebul midgomaze individualur da sazogadoebrivi doneze da garemo pirobebis doneze.
64 65
unar-Cvevebis gamosamuSaveblad an wamaldamokidebulis samkurnalod mimarTvas).
magram Secdoma iqneboda imis varaudi, rom prevenciuli zomebis Sedegad Seiqmneba
qcevis cvlilebis socialuri winapirobebi mxolod individual doneze muSaobiT.
calkeuli adamianebi moqmedeben vrcel socialur, ekonomikur da politikur
sivrceSi. magaliTad, zogadad uTanasworo mdgomareoba jandacvis samsaxurebze
wvdomis TvalsazrisiT dakavSirebulia socialur-ekonomikur faqtorebTan, xolo
rogorc sayovelTaod cnobilia, marginalizacia uaryofiTad moqmedebs yvela
adamianisa da mTlianad sazogadoebis keTildReobaze.
praqtikaSi akrZaluli narkotikebis moxmarebasTan dakavSirebuli problemebi
iSviaTad miiCneva socialur-ekonomikuri ganviTarebis sakiTxad. maT xSirad
miiCneven teqnikur problemad, romelic SeiZleba daiyos strategiebad,
romlebic mimarTulia moTxovna-miwodebis Semcirebaze da strategiebad,
romlebic mimarTulia zianis Semcirebaze. miuxedavad imisa, rom Teoriulad
narkotikebis problemuri moxmareba SeiZleba sazogadoebis nebismieri wevris
problema gaxdes, mecnieruli monacemebi cxadyofs,
rom igi aSkarad ukavSirdeba gansazRvrul socialur-
ekonomikur faqtorebs: ganaTlebis dabal dones, swavlis
Sewyvetasa da skolidan garicxvas, umuSevrobas, Sromis
dabal anazRaurebas da muSaobis mZime pirobebs, mcire
Semosavals da valebs, mudmivi sacxovrebeli adgilis
arqonas, usaxlkarobas, narkotikebis moxmarebiT gamowveul
sikvdilianobas, daavadebebs, mkurnalobasa da daxmarebaze
arasakmaris wvdomasa da socialur stigmas. sxva
kvlevebis Tanaxmad, narkotikebis problemuri moxmareba da
wamaldamokidebuleba naklebad aris gavrcelebuli im
sazogadoebaSi, sadac arsebobs srulfasovani socialuri cxovrebis saSualeba.
aseT sazogadoebebSi arsebuli monacemebis Tanaxmad, mdidrebsa da Raribebs
Soris gansxvaveba umniSvneloa. niderlandebsa da SvedeTSi mTavrobis politika
ukve didi xania, orientirebulia srulfasovani socialuri cxovrebisa da
socialur-ekonomikuri keTildReobisTvis saWiro pirobebis Seqmnaze. miuxedavad
im gansxvavebebisa, rac am ori qveynis narkopolitikis strategiebSi arsebobs, am
qveynebSi narkotikebis moxmarebis masStabi dabalia. es aSkarad miuTiTebs imaze,
rom narkotikebis moxmarebis masStabze narkopolitikis strategiebis garda sxva
faqtorebic moqmedebs, maT Soris saerTo socialuri da ekonomikuri keTildReoba.
saWiroa qveynis mTavrobam prioriteti mianiWos mosaxleobis yvelaze Raribi
fenebis problemebs, sadac narkotikebis problemebis wamoWris yvelaze didi riski
arsebobs da SeimuSaos kompleqsuri midgoma, romelic iTvaliswinebs moqmedebas
sam sxvadasxva doneze: individualur, sazogadoebisa da garemo pirobebis doneze.
im faqtorebis codna, romelTa gamoc Raribi fenebis mowyvladoba narkotikebis
problemuri moxmarebisadmi izrdeba, daexmareba politikosebs riskis minimumamde
SemcirebaSi socialur-ekonomikuri ganviTarebis miznobrivi proeqtebis
ganxorcielebis gziT. mocemuli midgoma xels Seuwyobs saqmianobis gafarToebas
narkotikebis moxmareba da masTan dakavSirebuli problemebi kavSirSia rig masStabur socialur-ekonomikur faqtorTan.
66 67
da masSi ara mxolod narkotikebisa
da jandacvis, aramed mowyvladobis,
arasakmarisi ganviTarebis, siRaribisa da
adamianis uflebebis sakiTxebis CarTvas.
garda amisa, aseTi midgomis farglebSi
rekomendebulia wamaldamokidebulebis
prevenciuli zomebis ufro farTo
masStabiT ganxorcieleba, vidre amas
tradiciuli prevenciuli programebi
iTvaliswinebs.
preveciis strategiebze, romlebic iTvaliswinebs mxolod narkotikebis Sesaxeb
adamianebis informirebulobas (romeli informaciac xSirad gazviadebulia), uari
unda vTqvaT. programebi mimarTuli unda iyos ufro masStaburi socialur-
ekonomikuri problemebis gadaWrisken; isini unda emsaxurebodes srulfasovani
socialur-ekonomikuri cxovrebisa da adamianis uflebebis potencialis
ganviTarebasa da SesaZleblobebis Seqmnas. warmatebuli strategiebi unda
moicavdes rogorc strategiul (uTanasworobis fundamenturi problemebis
gadawyveta), ise taqtikur (uTanasworobis Semcirebis zomebis ganxorcieleba)
midgomebs. strategiuli midgomebi gulisxmobs socialur-ekonomikur garemosTan
dakavSirebuli sakiTxebis, maT Soris adamianis ganviTarebisa da socialuri
uTanasworobis Semcirebis sakiTxebis gadaxedvas. maTSi Sedis swavlaze wvdoma,
janmrTelobis usafrTxoeba samuSao adgilze, umuSevrobis Semcireba da
srulfasovani socialuri cxovrebisTvis SesaZleblobebis Seqmna. taqtikuri
zomebi uzrunvelyofs mowyvladi da marginalizebuli jgufebis interesebis
gaTvaliswinebas jandacvis strategiebis farglebSi.
mocemuli midgoma iZleva yuradRebis gamaxvilebis SesaZleblobas ara mxolod narkotikebisa da jandacvis problemebze, aramed mowyvladobis, siRaribis, arasakmarisi ganviTarebis sakiTxebsa da adamianis uflebebze.
66 67
rekomendaciebi
• prevenciis strategiis SemuSavebamde aucilebelia prevenciis amocanebis
gansazRvra;
• Tavi unda avaridoT prevenciis strategiebs, romlebmac SeiZleba
gamoiRos gauTvaliswinebeli Sedegebi. aseTia strategiebi, romlebmac
SeiZleba gamoiwvios mowyvladi populaciis sazogadoebidan gariyva
narkotikebis moxmarebaze testirebis an skolebSi meZebari ZaRlebis
daxmarebiT narkotikebis Zebnis RonisZiebebis Sedegad;
• narkotikebis sferoSi prevenciis tradiciuli strategiebi unda
gaxdes saerTo strategiis nawili, romelic efuZneba moqalaqeTa
socialur-ekonomikur winsvlasa da jandacvis sferos ganviTarebas.
gansakuTrebuli yuradReba unda daeTmos maRali riskis jgufebs. am
mizniT qveynis mTavroba valdebulia, Seiswavlos maTi moTxovnebi, sanam
daiwyeba mocemuli strategiis SemuSaveba;
• prevenciis strategiebi unda iTvaliswinebdes mTavari pirebisTvis,
maT Soris narkotikebis momxmareblebisa da maTi ojaxis wevrebisTvis
efeqturi strategiebis SemuSavebasa da ganxorcielebas. am procesSi
mudmivad unda iRebdes monawileobas zemoqmedebis qveS myofi
sazogadoeba, rac uzrunvelyofs miRebuli zomebis adekvaturobas
da xels Seuwyobs gauTvaliswinebeli negatiuri movlenebis Tavidan
acilebas;
• Sefasebebis warmoeba sruliad aucilebelia da am mizniT aucilebelia
informaciis regularulad Segroveba socialur-ekonomikuri
ganviTarebis programebis zemoqmedebis Sesaxeb sazogadoebaSi
narkotikebis moxmarebis tendenciebze. aRniSnuli xels Seuwyobs
programebis warmatebiT gamoyenebas praqtikaSi rogorc drois mocemul
monakveTSi, ise momavalSic.
68 69
ZiriTadi publikaciebi American Civil Liberties Union (1999), Drug testing: a bad investment (New York: ACLU), http://aclu.org/FilesPDFs/drugtesting.pdf
Cuijpers , P. (2002), ‘Effective ingredients of school-based drug prevention programs – A systematic review’. Addictive Behaviours 27(6):1009–1023, http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12369469
European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction (2003), The state of the drugs problem in the European Union and Norway, http://ar2003.emcdda.europa.eu/en/home-en.html
Ezard, N. (2001), ‘Public health, human rights and the harm reduction paradigm: From risk reduction to vulnerability reduction’, International Journal of Drug Policy 12(3):207-219
Marmot, M.G. (1998), ‘Improvement of social environment to improve health’. The Lancet 351(9095):57–60, http://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(97)08084-7/fulltext?version=printerFriendly
Plant, E. & Plant, M. (1999), ‘Primary prevention for young children: a comment on the UK government’s 10 year drug strategy’. International Journal of Drug Policy 10(5):385–401, http://www.ijdp.org/article/S0955-3959(99)00019-5/abstract
Rhodes, T. (2002), ‘The “risk environment”: a framework for understanding and reducing drug-related harm’. International Journal of Drug Policy 13(2):85–94, http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0955395902000075
World Health Organisation, Social Change and Mental Health (1998), The rapid assessment and response guide on injecting drug use (Eds. G.V. Stimson, C. Fitch and T. Rhodes), http://www.who.int/substance_abuse/publications/en/IDURARguideEnglish.pdf
68 69
3.2. wamaldamokidebulebis mkurnaloba
riT aris mocemuli Tema mniSvnelovani?
2009 wlis 24 ivniss gaeros narkotikebisa da danaSaulis ofisis aRmasrulebelma
direqtorma antonio maria kostam gancxadeba gaakeTa 2009 wlis narkotikebis
Sesaxeb globaluri angariSis gamoqveynebis Sesaxeb da ganacxada, rom “adamianebi,
romlebic narkotikebs moixmaren, saWiroeben
samedicino daxmarebas da ara sisxlis samarTlis
sasjelis Sefardebas.”
ukanaskneli Sefasebebis Tanaxmad, msoflioSi
akrZaluli narkotikis 205 milioni
momxmarebelia. arsebobs rigi faqtorebi,
romlebic xels uwyobs wamaldamokidebulebis
Camoyalibebas narkotikebis epizodur
momxmareblebSi. narkotikis momxmarebelTa
mxolod mcire raodenoba – saerTo jamSi 25 milioni – SeiZleba, moxvdes “problemuri”
an “damokidebuli” momxmareblebis ricxvSi,
romlebic saWiroeben mkurnalobas. mocemuli TvalsazrisiT da SezRuduli
resursebis gaTvaliswinebiT, mkurnalobis programebis farglebSi prioriteti unda
mieniWos damokidebuli momxmareblebis daxmarebas.
“narkotikis momxmarebel adamians sWirdeba samedicino daxmareba da ara sisxlissamarTlebrivi sanqciis Sefardeba.” – antonio kosta, gaeros narkotikebisa da danaSaulis ofisis aRmasrulebeli direqtori
mocemul TavSi gaecnobiT: • riT aris mocemuli Tema
mniSvnelovani?• mkurnalobis efeqturi
sistemis ZiriTadi elementebi;
• wamaldamokidebulebis mkurnalobis meTodebi;
• ekonomikurad efeqturi sistema;
• reintegraciis procesi; • rekomendaciebi; • ZiriTadi publikaciebi.
ZiriTadi gzavniliwamaldamokidebuleba unda iTvlebodes ara danaSaulad, aramed janmrTelobis problemad. mkurnaloba wamaldamokidebulebis
problemisa da narkotikebis moxmarebiT gamowveuli zianis Semcirebis, maT Soris socialur sakiTxebTan da danaSaulobasTan dakavSirebuli
problemebis gadawyvetis efeqturi gzaa.
70 71
evrokavSiris dokumentebis Tanaxmad,
wamaldamokidebuleba ganisazRvreba, rogorc
“narkotikebis ineqciuri moxmareba an opiatebis, kokainis
da/an metamfetaminebis xangrZlivi/regularuli
moxmareba”. msoflio jandacvis organizaciis mier
SemuSavebuli daavadebebis saerTaSoriso klasifikaciis
farglebSi wamaldamokidebuleba ganimarteba, rogorc “narkotikis moxmarebis
Zlieri survili an iZulebiT gamowveuli aucilebloba, problema narkotikebis
moxmarebis gakontrolebis mimarTulebiT, aRkveTis fiziologiuri mdgomareoba,
tolerantoba, uaris Tqma dasvenebis sxva alternatiul meTodebsa da interesebze,
rac droTa manZilze sul ufro Zlierdeba da aseve, narkotikebis Zveleburi
tempebiT moxmareba imis miuxedavad, rom narkotikis moxmarebis mavneblobis niSnebi
aSkaraa.”
is, Tu ra zemoqmedebas axdens narkotikis
moxmareba adamianze, damokidebulia
moxmarebuli narkotikis saxeobaze,
mis Tvisebebze, momxmareblis emociur
mdgomareobaze, misi piradi da socialuri
cxovrebis pirobebze. nebismier sazogadoebaSi
narkotikebis problemuri moxmareba
ukavSirdeba marginalizebul jgufebs,
romlebsac awuxebT gansakuTrebiT seriozuli
emociuri, siRaribisa da socialuri gariyvis problemebi. es arc aris gasakviri,
radgan mravali kvlevis analizma cxadyo, rom adamianis dauokebeli ltolva
narkotikisadmi aiZulebs mas, Seeguos cxovrebis yvelaze rTul pirobebsa da
emociur problemebs. wamaldamokidebulebis xelSemwyobi faqtorebis didi
raodenobis gaTvaliswinebiT, aSkaraa, rom ar arsebobs mkurnalobis erTi romelime
midgoma, romelic aucileblad da yvela momxmareblis SemTxvevaSi dadebiT Sedegs
gamoiRebs. am mimarTebiT qveynis mTavrobam unda SeimuSaos mkurnalobis iseTi
sistema, romelSic gaerTiandeba sxvadasxva modelebi, romlebic urTierTTavsebadia
da avsebs erTmaneTs. sakanonmdeblo da fizikuri garemos zemoqmedebis
gaTvaliswinebiT, wamaldamokidebulebis mkurnalobis efeqturi programebi unda
muSavdebodes ara mxolod narkotikebis moxmarebis mizezebis, aramed im socialuri
da kulturuli garemos gavlenis gaTvaliswinebiT, romelSic imyofeba momxmarebeli.
aseTi programebi, romlebic warmoadgens mkurnalobis efeqtur sistemas, daexmareba
adamianebs, misdion cxovrebis jansaR da socialurad konstruqciul wess.
zogierTi saxelmwifo dadgenil faqtad iRebs, rom narkotikebis problemuri
momxmareblebis mkurnaloba da reabilitacia aris ufro efeqturi strategia
narkotikebTan brZolaSi, vidre mkacri sasjeli. socialur, ekonomikur da
kulturul sferoSi Catarebuli rigi kvlevebis Sedegebi cxadyofs, rom arsebobs
narkotikebis moxmarebiT gamowveuli jandacvisa da socialuri politikis
problemebis (ojaxis rRveva, ekonomikuri umoqmedoba, aiv-infeqcia, quCis wvrilmani
saxelmwifoebi unda cdilobdnen, SeimuSaon mkurnalobis iseTi sistema, romelSic gaerTiandeba sxvadasxva urTierTdamxmare modelebi.
msoflioSi narkotikis 205 milioni momxmareblidan mxolod aTidan erTia wamaldamokidebuli.
70 71
saWiroa mkurnalobis zogierTi meTodis gamoyenebis akrZalva, maT Soris eleqtroSokuri Terapiis, iZulebiTi detoqsikaciisa da mkurnalobis reJimis, romelic iyenebs fizikuri an fsiqologiuri xasiaTis sasjels an Tavisuflebis aRkveTas.
danaSauli da sxv.) gadaWris meTodebi, romlebic
ekonomikurad efeqturia. yvela es meTodi
iTvaliswinebs wamaldamokidebulebis mkurnalobas.
miuxedavad amisa, msoflios bevr qveyanaSi
wamaldamokidebulebis mkurnalobis sistema an ar
arsebobs, an ar aris sakmarisad ganviTarebuli, an
iyenebs iseT modelebs, romlebic an SeuTavsebelia
adamianis uflebebis dacvis normebTan an ver
akmayofilebs efeqturobis globalur maCveneblebs.
adamianis uflebebisa da Tavisuflebebis dacvis
sferoSi Catarebuli kvlevebi, arsebuli
gamocdileba da normativebi cxadyofs, rom
mkurnalobis zogierTi meTodi saerTod unda aikrZalos. aseTi meTodebis ricxvSi
Sedis: eleqtroSokuri Terapia, iZulebiTi detoqsikacia, mkurnalobis reJimi,
romelic iyenebs fizikuri an fsiqologiuri xasiaTis sasjels an Tavisuflebis
aRkveTas. mravali qveynis mTavroba nergavs mkurnalobis iseT sistemas, romelic
iyenebs iZulebiT zomebs mas Semdeg, rac msurvelebi CaerTvebian mkurnalobis
procesSi. programis personali aiZulebs monawileebs, daTanxmdnen Terapiuli kursis
gavlas da miiyvanon igi bolomde. amasTan, iZulebiTi mkurnalobis zogierTi sistemiT
gaTvaliswinebuli Terapiuli kursi mdare xarisxis aris; aseve, aris msurvelTaTvis
daxmarebaze uaris Tqmisa da pacientebis iZulebiTi Sromis gamoyenebis SemTxvevebi.
mkurnalobis programa unda efuZnebodes adamianis uflebebis dacvas, mkurnalobaze
msurvelebis mxridan nebayoflobiTi Tanxmobisa Tu uaris Tqmis SesaZleblobis
princips. es principebi ara mxolod Seesabameba adamianis uflebebis dacvis
valdebulebebs, aramed uzrunvelyofs programis efeqturobasac. dRemde
Catarebuli yvela kvleva cxadyofs, rom qcevis mdgradi cvlilebebi miiRweva
mxolod im SemTxvevaSi, rodesac adamianebi Tavad wyveten, Secvalon mdgomareoba.
amgvarad, mkurnalobis principebi imgvarad unda iyos organizebuli, rom
stimuls aZlevdes adamianebs, monawileoba miiRon mkurnalobis programaSi da
adgendes monawileobis wesebs, xolo wesebis dacvis SemTxvevaSi – gansazRvravdes
mosalodnel Sedegebs – da rac mTavaria, yovelgvari Zaldatanebis gareSe.
seriozuli eTikuri sakiTxia is, iZulebuli arian narkotikis momxmareblebi
daTanxmdnen sisxlis samarTlis sistemaSi danergil programaSi monawileobas Tu
maT SeuZliaT, isargeblon mkurnalobis sxva meTodebiT? iZulebiTi sqemis momxreebi
miuTiTeben, rom narkotikis momxmareblebis mimarTva mkurnalobaze sisxlis
samarTlis sistemis daxmarebiT, iZulebis wesiT (magaliTad, wamaldamokidebulebis
mkurnalobis, rogorc Tavisuflebis aRkveTis alternatiul saSualebad
SeTavazebis SemTxvevaSi) sakmaod warmatebulia. am midgomis mowinaaRmdegeebi ki
aRniSnaven, rom aucilebelia momxmarebels davutovoT arCevanis saSualeba – mas
unda hqondes mkurnalobis arCevis ufleba. nebismier SemTxvevaSi mkurnalobis
sistema ver iqneba efeqturi, Tu ar iqna daculi TviTgamorkvevis principebi da
momxmarebels ar gaaCnia motivacia.
72 73
mkurnalobis efeqturi sistemis ZiriTadi elementebi
umetes qveyanaSi wamaldamokidebulebis mkurnaloba piloturi proeqtiT iwyeba.
droTa manZilze programis moqmedebis areali farTovdeba da mas emateba sxva
modelebi. miuxedavad imisa, rom erTi RonisZieba (an calkeuli RonisZiebebis seria)
SeiZleba, warmatebuli aRmoCndes, qveynis mTavrobam unda izrunos mkurnalobis
erovnuli, regionaluri da adgilobrivi sistemebis Seqmnaze, romlebic moaxdenen
dadebiT zemoqmedebas da miscems mTavrobas arsebuli resursebis efeqturad
gamoyenebis saSualebas.
mkurnalobis sistemis moqmedeba iqneba SezRuduli, Tu samizne populacias ar
miecema wvdoma SemoTavazebul momsaxureobaze. amitom upirveles problemas
warmoadgens wamaldamokidebuli pirebis identificireba (dadgena) – im pirebis,
romlebsac aqvT narkotikebis moxmarebiT gamowveul problemebi an romlebic
Tavad warmoadgenen aseTi problemebis wyaros, raTa maT SevTavazoT daxmareba da
mkurnaloba. amisTvis arsebobs ramdenime saSualeba:
• programaSi CarTva sakuTari iniciativiT;
• momxmarebelTa identificireba jandacvisa da socialuri
programebis sistemis dawesebulebebis daxmarebiT. jandacvisa da
socialuri politikis arsebuli programebis gamoyenebiT nawilobriv
SesaZlebelia wamaldamokidebulebis simptomebis gansazRvra da momxmarebelTa
daxmareba, romlebic eZeben maTTvis Sesaferis specialists. magaliTad,
pacientebi xSirad endobian zogadi praqtikis mqone eqimebs, romlebsac
SeuZliaT gadamwyveti roli iTamaSon mkurnalobis saqmeSi;
• identificireba specializebuli narkologiuri konsultaciebis
centrebisa da quCis auTriCis programebis daxmarebiT. es programebi
pacientebs sTavazoben saWmels, droebiT sacxovrebels, zianis Semcirebis
momsaxureobasa da iTvaliswineben wamaldamokidebulebis mkurnalobis
waxalisebasa da mxardaWeras – es is garemoa, romelic xels uwyobs uSualo
wvdomas mkurnalobis ufro struqturul programebze;
• identificireba sisxlis samarTlis sistemis meSveobiT. imis gamo,
rom narkotikebis moxmareba isjeba sisxlissamarTlebrivi sasjeliT, magram
narkotikis yidvas fuli sWirdeba, narkotikis momxmareblebi xSirad
aRmoCndebian xolme gansasjelis skamze da Tumc sakuTari nebis winaaRmdeg,
magram kontaqtSi Sedian sisxlis samarTlis sistemasTan. arsebobs rigi
warmatebuli programebi, romlebic aseTi kontaqtebis daxmarebiT axdenen
narkotikis momxmarebelTa identificirebas da maT motivirebas, raTa gaiaron
mkurnalobis programebi. kerZod, maT ganekuTvneba aSS narkosasamarTloebi,
momxmareblis dakavebis momentSi sisxlis samarTlebrivi sasjelis Secvlis
britanuli sqemebi (ix. nawili 2.2, romelic eZRvneba narkotikebis brunvis
72 73
sferoSi efeqtur samarTaldamcav saqmianobas), aseve socialuri muSaobis “rCevebis”
portugaliuri sistema (ix. nawili 2.1, romelic eZRvneba narkotikebis Sesaxeb
kanonmdeblobis reformas). identifikaciis mocemuli formas xSirad akritikeben im
mosazrebiT, rom igi aiZulebs adamianebs, gaiaron mkurnaloba (ix. zemoT).
sxvadasxva sistema narkotikis momxmarebelTa identificirebis sxvadasxva meTodebs
iyenebs. Tumca, efeqturi sistemis SemTxvevaSi yvela potenciuri wyaros mxridan
operatiulad fasdeba klientebis mdgomareoba, raTa moxdes yoveli maTganis mimarTva
misTvis Sesaferisi mkurnalobis gasavlelad.
garda amisa, mkurnalobis sistemis farglebSi unda arsebobdes meqanizmi, romlis
saSualebiTac moxdeba mkurnalobis procesSi pacientebis progresis dafiqsireba (am
meqanizms xSirad eZaxian “klientebis mxardaWeras”) momavalSi maTi reintegraciis
mizniT sazogadoebaSi.
wamaldamokidebulebis mkurnalobis meTodebi
wamaldamokidebulebis fenomenis sirTule
mdgomareobs imaSi, rom ar arsebobs mkurnalobis
iseTi meTodi da sqema, romelic Sesaferisi iqneba
yvela wamaldamokidebulisTvis. rig qveynebSi
kompleqsuri samkurnalo sistemebis SemuSavebas
aTwleulebi dasWirda, zogierTma qveyanam mxolod
mcire xnis win daiwyo garkveuli gamocdilebis
SeZena am strategiul dargSi. miuxedavad amisa, yvela
qveyana saWiroebs garkveuli Zalisxmevis gamoCenas
wamaldamokidebulebis mkurnalobis integrirebuli
programebis dasamuSaveblad, romlebic arsebuli
resursebis efeqturad gamoyenebiT maqsimalurad
keTilismyofel gavlenas moaxdens adamianebis
janmrTelobis mdgomareobasa da maT socialur
keTildReobaze.
mkurnalobis meTodebi. ukanaskneli 60 wlis
manZilze msoflioSi wamaldamokidebulebis
mkurnalobis sxvadasxva sqemebi ganxorcielda, gamoicada da Sefasda. es modelebi
erTmaneTisgan gansxvavdeba mkurnalobis meTodiT, intesniurobiTa da pacientis sawyisi
mdgomareobiT. wamaldamokidebulebis mkurnalobis dargSi arsebuli rekomendaciebi
mocemulia zogierT erovnul da saerTaSoriso gamocemaSi, magram isini ar aris
yovlismomcveli da arc maTi gamoyenebaa SesaZlebeli nebismier situaciaSi.
wamaldamokidebulebis mkurnalobis sistemebis damuSavebisas gaTvaliswinebuli unda
iyos saerTaSoriso gamocdileba, meTodebis efeqturobis damadasturebeli mecnierulad
dasabuTebuli faqtebi da yvela qveynis gamocdileba wamaldamokidebulebis
mkurnalobis sferoSi, aseve qveyanaSi arsebuli resursebi da kadrebi.
ar arsebobs mkurnalobis iseTi meTodi da sqema, romelic Sesaferisi iqneba yvela wamaldamokidebulisTvis.
midgomebi SeiZleba, efuZnebodes CanacvlebiT Terapias, detoqsikacias, fsiqo-socialur Terapiasa da aseve, urTierTdaxmarebis jgufebis muSaobas.
74 75
gamocdileba da samecniero monacemebi cxadyofs, rom arasamTavrobo seqtori da
samoqalaqo sazogadoebebi mniSvnelovan rols TamaSoben, uweven ra momsaxureobas
wamaldamokidebul adamianebis maTi mkurnalobis mizniT. qveynis mTavrobebma yvela
SesaZlo daxmareba unda gauwion maT da xeli Seuwyon muSaobaSi.
mkurnalobis meTodebi SeiZleba, efuZnebodes CanacvlebiT Terapias, detoqsikacias,
fsiqo-socialur Terapias da/an urTierTdaxmarebis jgufebs.
• detoqsikacia. msoflio jandacvis organizacia detoqsikaciis Sesaxeb ambobs
Semdegs: “1) es aris fsiqoaqtiuri nivTierebebis zemoqmedebisgan gaTavisuflebis
procesi; 2) rogorc klinikuri procedura, igi unda iyos usafrTxo da
efeqturi da minimumamde unda amcirebdes aRkveTis simptomebis gamovlenis
albaTobas. detoqsikacia SeiZleba Catardes detoqsikaciis centrebSi, detoqs-
centrebSi an gamosafxizlebel centrebSi”. im SemTxvevaSi, rodesac detoqsikacia
tardeba medikamentebis gamoyenebiT, gamoiyeneba preparatebi, romelTa moqmedeba
analogiuria an sapirispiroa pacientis mier moxmarebuli narkotikis moqmedebisa.
doza ise gamoiTvleba, rom ar gamoiwvios intoqsikacia an aRkveTis sindromi.
dozebs amcireben TandaTanobiT, narkotikze sabolood uaris Tqmamde. rogorc wesi,
detoqsikaciis mTels process Sesabamisi kompetenciis specialistebi akontroleben.
termini “TviTdetoqsikacia” zogjer aRniSnavs intoqsikaciis an aRkveTis
simptomebis moxsnis Semdgom gamojanmrTelebis periods samedicino Carevis gareSe.
• CanacvlebiTi Terapia. CanacvlebiTi Terapia opiatdamokidebulebis
samkurnalod ukeT aris Seswavlili, vidre wamaldamokidebulebis mkurnalobis
sxva meTodebi. misi dadebiTi zemoqmedeba mecnierulad aris dasabuTebuli.
msoflio jandacvis organizacia CanacvlebiT Terapias Semdegnairad gansazRvravs:
“Camnacvlebeli narkotikis daniSvna, romelTan mimarTebaSic arsebobs jvaredini
damokidebuleba da jvaredini tolerantoba. aRkveTis simptomebis minimumamde
dayvanis an pacientis daxmarebis mizniT, raTa man uari Tqvas moxmarebis garkeul
saxeze, gamoiyeneba naklebad mavne narkotiki. arsebuli samecniero baza iZleva
saSualebas vivaraudoT, rom CanacvlebiTi Terapiis yvelaze warmatebuli
programebi xorcieldeba fsiqosocialur programebTan erTad”.
CanacvlebiTi Terapiis programebis warmatebiT gansaxorcieleblad aucilebelia
wamaldamokidebulma pirma uari Tqvas qaotur, “quCis” cxovrebaze, maT Soris
narkotikis SesaZenad fulis saSovarze siarulze (rac rogorc wesi, danaSaulebrivi
gziT xdeba), dilerebisgan narkotikebis SeZenaze, intoqsikaciasa da Zveli stiliT
cxovrebaze. samedicino specialistebis meTvalyureobis qveS usafrTxo dozis miReba
saSualebas aZlevs narkotikis momxmarebels, Tavi daaRwios sarisko, asocialur
qcevas da icxovros stabiluri cxovrebiT.
• fsiqosocialuri programebi. fsiqosocialur programebSi Sedis mkurnalobis
medikamentozuri meTodebi (zogjer aseT programas “saubris Terapias” uwodeben),
romelTa amocanac im Sinagan meqanizmebze zemoqmedebis moxdenaa, romlebic
74 75
xels uwyobs narkotikebis moxmarebas. mocemul meTodebSi Sedis xanmokle
programebi, romlebSic monawileobs mxolod eqimi da pacienti (recidivis
prevencia, xanmokle motivaciuri Careva, baraTis Sedgenis meTodebi, romlis
farglebSic Terapevti muSaobs narkotikis momxmarebelTan, raTa daadginos
da win aRudges im situaciebs, romlebic xels uwyobs narkotikis moxmarebas).
garda amisa, arsebobs SedarebiT formaluri meTodebic – magaliTad,
motivaciuri interviuebi da motivaciis sxva meTodebi, qcevis marTva (rodesac
klients sTavazoben garkveul “jildos” sasurveli qcevis SemTxvevaSi), qceviTi
Terapia wyvilebisTvis (pacientebis, romelTac aqvT myari urTierTobebi, an
narkotikis aramomxmarebeli partniorebis, ojaxuri Terapia, urTierTdaxmarebis
(TviTdaxmarebis) jgufebi).
• urTierTdaxmarebis jgufebi. urTierTdaxmarebis jgufebi SeiZleba
warmoadgendes formaluri mkurnalobis an damoukidebeli programis
damatebiT komponents. sxvaTa Soris, aseTi jgufebi wamaldamokidebulebis
mkurnalobis yvelaze gavrcelebul meTods warmoadgens. arsebuli monacemebis
mixedviT, jgufebSi monawileoba da gansakuTrebiT, sxva adamianebis mxridan
mxardaWera Zalzed efeqturia. kvlevebis umravlesoba exeba “12 nabijis
models”, rogoricaa programebi, romlebic gamoiyeneba “anonimuri narkomanebis”
da “anonimuri alkoholikebis” samkurnalod. Tumca, mraval sxva SemTxvevaSi
sxva modelebic rekomendebulia. amocana mdgomareobs urTierTdaxmarebis
struqturis SeqmnaSi, romlis Sedegadac am struqturis momsaxure personalic
da misi recipientebic iReben Terapiul sargebels.
samkurnalo dawesebuleba. mkurnalobis efeqturi programebiT
gaTvaliswinebuli zomebi SeiZleba ganxorcieldes sxvadasxva situaciebSi –
magaliTad, quCaSi, jgufSi, sacxovrebeli adgilis mixedviT. isini gansxvavdebdeba
erTmaneTisgan narkotikebis adgilobrivi momxmareblebis moTxovnebis, sazogadoebisa
da iuridiuli sistemis samkurnalo centrebisadmi tolerantobis, saWiro
specialistebisa da finansuri saSualebebis arsebobis mixedviT. rogoric ar unda
iyos dawesebuleba, aucilebelia, Carevis gaTvaliswinebuli zomebi xels uwyobdes
wamaldamokidebuli pirebis wvdomas sxva saxis mkurnalobasa da mxardaWeraze,
romlebic SeiZleba, uSualod ar ukavSirdebodes narkotikis moxmarebas – aseTia
magaliTad, sacxovreblis SovnasTan, ganaTlebis miRebasa da samsaxuris SovnasTan
dakavSirebuli daxmareba.
sazogadoebrivi dawesebulebebi yvelaze efeqturia, Tu gaTvaliswinebulia
wamaldamokidebuli pirebis socialuri, ojaxuri da sazogadoebrivi mxardaWera.
Tumca, Tu aseTi mxardaWera mocemul dawesebulebaSi gaTvaliswinebuli ar aris,
wamaldamokidebuli pirisTvis umjobesia sacxovrebeli misamarTidan moSorebiT
imkurnalos, rac Seamcirebs mis mowyvladobas iseTi faqtorebis mimarT, rogoricaa
dilerebis, narkotikis sxva momxmareblebis mxridan zewola, rac ubiZgebs mas,
daubrundes narkotikis moxmarebas.
76 77
mkurnalobis intensiuroba. wamaldamokidebulebis mkurnalobis intensiuroba
ganisazRvreba drois mocemul periodSi Catarebuli zomebis moculobiT, tipiTa
da xasiaTiT. intensiuroba damokidebulia adamianis Terapiul moTxovnebze.
arsebuli kvlevebi cxadyofs, rom rac ufro myari da mZime formebiT aris
warmodgenili wamaldamokidebuleba, miT ufro intensiuri da xanrZlivi
mkurnalobis Catarebaa saWiro. es situacia dilemis winaSe ayenebs qveynis
mTavrobas, radgan SezRuduli resursebi cxadia, badebs survils minimalur
droSi minimaluri danaxarjiT umkurnalon rac SeiZleba, met wamaldamokidebuls,
rac xSirad iwvevs RonisZiebebis araefeqturobas. mravali qveyana SeSfoTebas
gamoTqvams imis gamo, rom mkurnalobis kursis gavlis Semdeg narkotikis
moxmarebis recidivi xSiria, rac upirvelesad gamowveulia mkurnalobis araswori
intensiurobiT an programis arasworad SerCeuli meTodologiiT da ara
pacientebis individualuri TaviseburebebiT.
ekonomikurad efeqturi sistema
miuxedavad imisa, rom wamaldamokidebulebis mkurnalobis programebSi dabandebuli
saxelmwifo investiciebi mniSvnelovnad gaizarda (maSin, rodesac mokrZalebuli
investiciis SemTxvevaSic ki SeiZleba, daizogos garkveuli Tanxebi jamrTelobisa
da socialuri keTildReobis sferoSi, maT Soris danaSaulis TvalsazrisiT
mavne Sedegebis Semcirebis gamoc), qveynis mTavrobebis SesaZlebloba aRniSnuli
programebis gansaxorcieleblad mainc SezRudulia. am mimarTebiT aucilebelia
resursebis mimarTva pirvel rigSi im adamianebis dasaxmareblad, romelTa qcevac
yvelaze metad SemaSfoTebelia. aseve aucilebelia am adamianebis mier mkurnalobis
procesebis, Seqmnili viTarebis Sesabamisad sistemis sxvadasxva aspeqtebs Soris
“gadaadgilebisa” da socialuri reintegraciis efeqturad kontroli. amitom
mkurnalobis sistema, romelsac mxars uWeren winamdebare dokumentis avtorebi,
Sedgeba ase vTqvaT, momsaxureobis “meniusgan”, romelSic warmodgenilia sxvadasxva
modelebis, pirobebisa da intensivobis mkurnaloba. “menius” farglebSi xdeba
adamianebis mimarTva momsaxureobis im saxeze, romelic miesadageba maT moTxovnebsa
da cxovrebis pirobebs. msoflios mravali qveyana Tanxebs abandebs klientebis
mxardaWeris specifiur sistemaSi, sadac jandacvis, socialuri sakiTxebisa Tu
sisxlis samarTalwarmoebis specialistebi afaseben, Tu rogoria moTxovna
mkurnalobaze, mxars uWeren narkotikebis momxmareblebs da axdenen maT motivacias,
raTa miiRon gadawyvetileba da Secvalon sakuTari cxovreba da aTavseben maT
Sesabamis samkurnalo dawesebulebaSi. mxardaWeris sistemis kargi organizaciis
SemTxvevaSi efeqturobisa da zemoqmedebis potenciali izrdeba, rac uzrunvelyofs
momxmareblebis mier saWiro momsaxureobis miRebas saWiro dros.
reintegraciis procesi
wamaldamokidebulebis umravlesoba Raribi da socialurad arauzrunvelyofili
fenebis warmomadgenlebi arian. emociuri, ekonomikuri da socialuri problemebi is
76 77
ZiriTadi faqtorebia, romlebic moqmedebs wamaldamokidebulebis ganviTarebaze.
amitom mkurnalobis erT-erT mniSvnelovan amocanas, garda fizikuri da emociuri
problemebis gadawyvetisa, warmoadgens sazogadoebaSi pacientis srulfasovani
funqcionirebis miRweva. es Tavis mxriv, saWiroebs ganaTlebis donis amaRlebas,
wvdomas SromiT mowyobaze da iseTi sacxovrebliT uzrunvelyofaze, romelic
moSorebuli iqneba wamaldamokidebulis Tavdapirvel sacxovreblisgan,
sadac mas yvelaferi cxovrebis Zvel wess axsenebs. integrirebis procesis
ZiriTadi elementia socialuri da sazogadoebrivi kavSirebis damyareba,
romlebic arbilebs narkotikebis moxmarebis problemas da iZleva pozitiuri
alternativebis gamoyenebis saSualebas. ukiduresad mniSvnelovania ojaxisa da
sazogadoebis mxardaWera. mraval qveyanaSi narkotikis yofili momxmareblebis
jgufebi (magaliTad, “anonimuri narkomanebi”) gadamwyvet rols TamaSoben
wamaldamokidebulebis sazogadoebaSi reintegraciis mimarTulebiT, aZleven ra maT
narkotikebis gareSe cxovrebis praqtikul magaliTs.
rekomendaciebi
• wamaldamokidebulebis mkurnalobis sistemis mTavari amocanaa, gaaRviZos
wamaldamokidebul pirebSi pozitiuri da konstruqciuli cxovrebis
survili, imis survili, rom tvirTad aRar daawves sakuTar ojaxs,
sazogadoebasa da qveyanas.
• wamaldamokidebulebis problemis gadasaWrelad, moqalaqeTa
janmrTelobis SesanarCuneblad, maTi socialuri keTildReobis
uzrunvelsayofad da am problemebis xarjis Sesamcireblad yvela
qveynis mTavrobam unda gaiTvaliswinos grZelvadiani investiciebis
dabandeba wamaldamokidebulebis mkurnalobis programebSi;
• investicia wamaldamokidebulebis mkurnalobis programebSi mimarTuli
unda iyos sistemuri midgomisa da ara urTierTizolirebuli zomebis
seriis ganxorcielebisken. investicia unda xmardebodes im adamianebis
dadgenas, romlebic yvelaze metad saWiroeben mkurnalobas, am
adamianebisTvis dabalansebuli “menius”, maT Soris mkurnalobis
sxvadasxva modelebis, pirobebisa da intensiurobis SeTavazebas da aseve,
Seqmnili viTarebis Sesabamisad sistemis sxvadasxva aspeqtebs Soris
“gadaadgilebis” SesaZleblobas.
• mkurnalobis meTodebi, romlebic arRvevs adamianis uflebebs, unda
uarvyoT. es midgomebi ara mxolod ewinaaRmdegeba eTikur normebs,
aramed ver uzrunvelyofs dasaxuli miznebis miRwevas da arc
ekonomikuradaa efeqturi.
• aucilebelia mkurnalobis erovnuli sistemebis mudmivad Sefaseba maTi
xarisxiani funqcionirebis uzrunvelyofis mizniT, msoflio mecnierebis
miRwevebis Sesabamisad.
78 79
ZiriTadi publikaciebiNational Institute on Drug Abuse, National Institutes of Health and US Department of Health and Human Services (2009), Principles of drug addiction treatment, a research-based guide (NIDA, 2nd Edition), http://www.nida.nih.gov/PDF/PODAT/PODAT.pdf
United Nations Office on Drugs and Crime & World Health Organization (2008), Principles of drug dependence treatment, http://www.who.int/substance_abuse/publications/principles_drug_dependence_treatment.pdf
World Health Organization (2001), Management of substance dependence review series – Systematic review of treatment for amphetamine-related disorders (Geneva: WHO), http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_MSD_MSB_01.5.pdf.
World Health Organization (2009), Guidelines for the psychosocially assisted pharmacological treatment of opioid dependence (Geneva: WHO), http://www.who.int/substance_abuse/publications/Opioid_dependence_guidelines.pdf
World Health Organization, United Nations Office on Drugs and Crime & Joint United Nations Programme for HIV/AIDS (2004), WHO/UNODC/UNAIDS Position Paper: Substitution maintenance therapy in the management of opioid dependence and HIV/AIDS prevention, http://www.who.int/substance_abuse/publications/en/PositionPaper_English.pdf.
78 79
3.3. zianis Semcireba
riT aris mocemuli Tema mniSvnelovani?
zianis Semcirebis amomwuravi gansazRvreba, romelzec winamdebare “miTiTebebis”
yvela TavSia saubari, mocemulia 1-l TavSi, romelic eZRvneba zianis Semcirebas,
rogorc jandacvis sferoSi gasatarebeli zomebis
kompleqss.
wamaldamokidebuleba iwvevs rig seriozul
negatiur Sedegebs, maT Soris sikvdils, romelic
SeiZleba gamoiwvios organizmis intoqsifikaciam
dozis gadaWarebis gamo, arasteriluri saineqcio
mowyobilobebiT erToblivi gamoyenebis Sedegad
sisxliT gadamdebi daavadebebis gavrcelebam abscesebisa
da Wrilobebis daCirqebis gamo (maT Soris B da C hepatitebi, aiv-infeqcia).
msoflioSi narkotikis daaxloebiT 16 milioni momxmarebelia. arsebuli Sefasebis
Tanaxmad, aiv-infeqciis axali SemTxvevaTa 10% narkotikis ineqciuri moxmarebiT
aris gamowveuli. axlo aRmosavleTSi, CrdiloeT afrikaSi, centralur, samxreT da
samxreT-aRmosavleT aziasa da laTinur amerikaSi aiv-infeqciis axali SemTxvevebis
didi wili narkotikebis ineqciuri moxmarebiT aris gamowveuli.
narkotikebisa da wamaldamokidebulebis monitoringis evropuli centris
(EMCDDA) monacemebiT, narkotikebis Warbi doziT miReba evrokavSiris
qveynebSi naadrevi sikvdilis erT-erTi mTavari mizezia. EMCDDA–s mxardaWeriT
Catarebuli saerTaSoriso kvlevebi cxadyofs, rom evropis Svid qalaqSi 15-49
mocemul TavSi gaecnobiT: • riT aris mocemuli Tema
mniSvnelovani?• zianis Semcirebis principebi;• Carevis zomebis farTo
speqtri; • orientacia mowyvlad
jgufebze; • rekomendaciebi; • ZiriTadi publikaciebi.
narkotikebis Warbi doziT miReba evrokavSiris qveynebSi naadrevi sikvdilis erT-erTi mTavari mizezia.
ZiriTadi gzavniliarsebobs zianis Semcirebis zomebis farTo speqtri, romelTa
efeqturobac narkotikebis moxmarebiT gamowveuli jandacvisa da socialuri marginalizaciis problemebis gadaWris mimarTulebiT
damtkicebulia.
80 81
wlis asakobriv jgufSi adamianebis sikvdilis yvela SemTxvevis 10-23% opioidebis
moxmarebas ukavSirdeba. narkotikebis moxmareba da sagzao-satransporto
SemTxvevebi axalgazrdebs Soris sikvdilis mTavari mizezia. evraziis qselis
2008 wlis zianis Semcirebis angariSSi gamoTqmulia varaudi, rom 2006-2007 wlebSi narkotikis dozis gadaWarbeba centralur da aRmosavleT evropasa
da centralur aziaSi narkotikebis yvela ineqciuri momxmareblis 15-33%
SemTxvevaSi fiqsirdeboda. damatebiTi kvlevebiT mtkicdeba, rom san-franciskos
macxovrebelTa Soris heroinis ineqciurad momxmareblebis 48%-s cxovrebaSi
narkotikis sasikvdilo dozis miRebis sul mcire erTi SemTxveva mainc hqonia.
sidneisa (avstralia) da londonSi (didi britaneTi) igive maCvenebeli Seadgens
68 da 38%-s.
narkotikebis moxmarebiT gamowveuli am da sxva Sedegebis Semcirebis zomebi
cnobilia zianis Semcirebis strategiebisa da programebis saxelwodebiT. samwuxarod,
zianis Semcireba aRiqmeba, rogorc negatiuri, araerTgvarovani koncefcia, radgan igi
eWvqveS ayenebs im midgomebis saimedoobas, romlebic iwvevs narkotikis momxmarebelTa
stigmatizacias, magram aiv-infeqciis efeqturi programebis konteqstSi mecnieruli
monacemebi mxolod da mxolod erTmniSvnelovania. did britaneTSi, avstraliasa
da niderlandebSi, sadac Sua 1980-ian wlebidan xorcieldeba zianis Semcirebis
programebi da aqtiurad xorcieldeba nemsebisa da Spricebis gacvlis programebi,
mkveTrad Semcirda aiv-infeqciis gavrceleba. sxva qveynebma, maT Soris espaneTma
da safrangeTma, sadac mocemuli midgomebis danergvis procesi arc Tu swrafad
mimdinareobda, moaxerxes TandaTanobiT SeemcirebinaT narkotikebis ineqciur
momxmareblebs Soris daavadebis maRali maCvenebeli. imavdroulad ruseTis
federaciaSi da samxreT-aRmosavleT aziis rig saxelmwifoebSi, romlebic
aqtiurad ewinaaRmdegebodnen zianis Semcirebis programebis danergvas, aiv-infeqciis
gavrcelebis maCvenebeli dRemde maRalia.
ukanasknel wlebSi mraval qveyanaSi gavrcelda ramdenime narkotikis
erTdroulad moxmarebis praqtika, iseTi nivTierebebis moxmareba, rogoricaa krek-
kokaini da metamfetamini, rac aseve, sarisko qcevas ukavSirdeba, rac niSnavs imas,
rom aucilebelia vaRiaroT, rom zianis Semcirebis principebi da Tavad programebi
gamoyenebul unda iqnas narkotikebis araineqciuri moxmarebis SemTxvevaSic. dRes
arsebobs uamravi faqti, romliTac mtkicdeba, rom aiv-infeqciisa da C hepatitis
gadacema xdeba krekis mosawevi Cibuxis ziarad gamoyenebis SemTxvevaSi. amasTan,
arsebobs zianis Semcirebis specialuri teqnologiebi, romlebic iZleva im riskis
minimumamde Semcirebis saSualebasac, romelic ukavSirdeba metamfetaminis, mosawevi
heroinisa da sxva narkotikebis gamoyenebas. mocemuli zomebi warmoadgens zianis
Semcirebis programebis farTo speqtris mniSvnelovan nawils, romlebic SeiZleba
efeqturad iqnas gamoyenebuli sxvadasxva qveyanaSi akrZaluli narkotikebis
momxmareblebis sasargeblod.
zianis Semcireba warmoadgens sazogadoebrivi jandacvis wamyvan midgomas
narkotikebis moxmarebiT gamowveuli problemebis gadaWris mimarTulebiT.
80 81
mocemul TavSi Cven vixelmZRvanelebT zianis Semcirebis principebis im
gansazRvrebiT, romelsac iZleva zianis Semcirebis saerTaSoriso asociacia
(IHRA). zianis Semcirebis zogadi koncefcia Cvens mier ganxilulia zemoT, 1-l
TavSi. mocemul TavSi zianis Semcireba ganixileba, rogorc jandacvis midgoma
narkotikebis problemuri moxmarebis Sedegebisa da socialuri marginalizaciis
problemebis gadaWris mimarTulebiT.
IHRA-s ganmartebiT, zianis Semcireba warmoadgens “strategiebs, programebsa da praqtikas, romlebic upirveles yovlisa mimarTulia kanoniT daSvebuli
da akrZaluli fsiqoaqtiuli nivTierebebis moxmarebiT gamowveuli negatiuri
samedicino, socialuri da ekonomikuri Sedegebis aRmofxvrisaken da romlebic ar
moiTxoven wamaldamokidebulis mxridan narkotikis moxmarebis Sewyvetas. zianis
Semcirebas sargebeli moaqvs narkotikis momxmareblebisTvis, misi ojaxis wevrebisa
da sazogadoebisTvis”.
zianis Semcireba efuZneba imis aRiarebas, rom msoflioSi mravali adamiani
agrZelebs akrZaluli nivTierebis moxmarebas miuxedavad gamudmebuli
brZolisa moTxovna-miwodebis Semcirebis mizniT da unda aRiniSnos, rom bevr
wamaldamokidebuls ar SeuZlia an ar surs, Sewyvitos narkotikis moxmareba.
am TvalsazrisiT, aucilebelia maT mieceT saSualeba, minimumamde Seamciron
narkotikebis gamudmebuli moxmarebiT gamowveuli riski, romlis winaSec dganan
Tavad da maTi ojaxis wevrebi.
saxelmwifo politikis mimarTva narkotikebis moxmarebiT gamowveuli zianis
Semcirebisken konkretuli socialur-iuridiuli viTarebis gaTvaliswinebiT da
ara narkotikis moxmarebisadmi nulovan tolerantobaze orientacia, warmoadgens
sazogadoebrivi jandacvis pragmatul midgomas. zianis Semcirebis programebi
SeiZleba, ganaxorcielos sxvadasxva organizaciam, maT Soris saxelmwifo jandacvis
dawesebulebebma, sareabilitacio centrebma, adgilobrivma arasamTavrobo
organizaciebma da samoqalaqo sazogadoebis organizaciebma. samarTaldamcav
organoebsac SeuZliaT, sakuTari wvlili Seitanon am samuSaoSi - narkotikebis
momxmareblebis dadgeniTa da maTi gagzavniT Sesabamis programebSi monawileobis
misaRebad (samarTaldamcavi organoebis zianis Semcirebis programebSi
monawileobis Sesaxeb damatebiTi informacia ix. nawilSi 2.2, romelic eZRvneba
narkotikebis kontrolis sferoSi efeqtur samarTaldamcav zomebs).
zianis Semcireba gulisxmobs politikis kursis Secvlas wamaldamokidebulis
dasjidan momxmareblis, misi ojaxisa da sazogadoebisadmi potenciuri zianis
prevenciis mimarTulebiT. Tavi unda avaridoT ukompromiso debatebs zianis
Semcirebis momxreebsa da im pirebs Soris, romlebic Tvlian, rom problemis
gadaWris erTaderT saSualebas Tavis Sekaveba warmoadgens da nacvlad aseTi
diskusiebisa, mTeli aqcenti gadavitanoT sxvadasxva programebiT gaTvaliswinebuli
integraciis efeqtur zomebze. zianis Semcirebis efeqturi zomebi srulad unda
82 83
iyos integrirebuli wamaldamokidebulebis mkurnalobis erovnul sistemaSi,
radgan isini wamaldamokidebuli pirebis janmrTelobisa da cxovrebis stilis
stabilizaciis mniSvnelovan meqanizms warmoadgens.
zianis Semcirebis principebi
• mecnieruli midgoma da ekonomikuri efeqturoba. zianis Semcireba
efuZneba sarwmuno mecnierul monacemebs. zianis Semcirebis zomebi
ekonomikurad efeqturia, maTi ganxorcieleba martivad xdeba da isini
dadebiTad zemoqmedeben wamaldamokidebuli pirebisa da saerTod, sazogadoebis
janmrTelobis mdgomareobaze.
• miznebis ierarqia. zianis Semcirebis programebi organizebulia
adamianebis moTxovnebis gaTvaliswinebiT. mosaxleobis didi nawilis Tundac
mcire miRwevebi xSirad ufro aqtualuria sazogadoebis keTildReobisTvis,
vidre ramdenime rCeuli adamianis gmiruli saqcieli. garda amisa, adamians
ufro eadvileba ramdenime patara nabijis gadadgma, vidre erTi da
ori didi da seriozuli nabijisa. zianis Semcirebis amocanebi garkveul
konteqstSi warmoadgens ierarqiul sistemas, romlis erT mxares Zevs
advilad misaRwevi SesaZleblobebi (maT Soris jandacvis zomebi), xolo
meore mxares – SesaZleblobebi, romelTa miRwevasac marTalia, garkveuli
Zalisxmeva sWirdeba, magram isini ufro sasurvelad iTvleba. am ierarqiis
mixedviT, Tavis Sekaveba iTvleba Znelad misaRwev, magram sasurvel
SesaZleblobad. unda aRiniSnos, rom mraval adamians SeuZlia, faseuli
wvlili Seitanos sazogadoebis cxovrebaSi opioidCanacvlebiTi Terapiis
programebSi monawileobis gziT. zianis Semcirebis upirveles amocanebad
iTvleba wamaldamokidebulis sicocxlis SenarCuneba da aunazRaurebeli
zianis prevencia. cxadia, yvela midgoma nebismier situaciaSi ar gamodgeba.
magaliTad, im qveynebSi, sadac aiv-infeqciis gavrceleba didi ar aris
narkotikis momxmareblebs Soris, ar aris saWiro zianis Semcirebis zomebis
gatareba. amis nacvlad aseTma qveynebma SeiZleba, miiRon zomebi aiv-
infeqciis Sesaxeb informirebulobis amaRlebisa da swavlebis mimarTulebiT,
risi mizanic daavadebis gavrcelebis dabali maCveneblis SenarCuneba da
narkotikebis moxmarebiT gamowveuli negatiuri Sedegebis Semcireba iqneba.
qveynis mTavrobam unda izrunos strategiebis adaptirebaze qveyanaSi
Seqmnil pirobebTan.
• adamianis uflebebis universaluri xasiaTi. uflebebi aqvs yvela
adamians. narkotikis momxmareblebs ver wavarTmevT adamianis uflebebs,
romelTa Sorisaa umaRlesi standartebis jandacvis ufleba da aseve,
socialuri momsaxureobis miRebis, SromiTi mowyobis, ganTlebis miRebis,
usafuZvlo dakavebisgan imunitetis ufleba da sxv. zianis Semcireba
ewinaaRmdegeba narkotikis momxmareblebisadmi da im adamianebisadmi zianis
ganzrax miyenebas, romlebic zrdian narkotikuli nivTierebebis Semcvel
mcenareebs TiTqos-da narkotikebis gavrcelebis kontrolisa da prevenciis
82 83
mizniT da igi (zianis Semcireba) xels uwyobs narkotikebis gavrcelebis
winaaRmdeg iseTi zomebis gatarebas, romlebic efuZneba adamianis
fundamenturi uflebebis dacvis princips.
• diskriminaciaze uaris Tqma. mraval qveyanaSi narkotikis moxmareba
dRemde iTvleba “socialur siboroted”. stigma wamaldamokidebulebisa da
gansakuTrebiT, socialurad marginalizebuli adamianebisTvis warmoadgens
mTavar dabrkolebas jandacvisa da zianis Semcirebis momsaxureobis miRebis
gzaze. jandacvis sistemis muSakebs naklebad amoZravebT survili, moemsaxuron
wamaldamokidebulebs, romelTac isini damnaSaveebad miiCneven. Tavis mxriv,
narkotikebis moxmarebasTan dakavSirebuli stigma narkotikebis momxmareblebs
Taviseburad aiZulebs, Tavi Seikavon jandacvisa da zianis Semcirebis
sistemisadmi mimarTvisagan: isini SiSoben, rom maT daakavebs policia an zurgs
Seaqceven ojaxis wevrebi, megobrebi da sazogadoeba. akrZaluli narkotikebis
moxmarebiT gamowveuli stigmis Semcireba mniSvnelovan rols TamaSobs
wamaldamokidebulebTan da aiv-inficirebul adamianebTan urTierTobis
gaumjobesebis saqmeSi da ra Tqma unda, maTdami samedicino personalis
damokidebulebac umjobesdeba. garda amisa, wamaldamokidebulma adamianma
unda icodes, rom monawileoba zianis Semcirebis programaSi ara mxolod
aucilebelia, aramed usafrTxoc aris misTvis.
• monawileoba. zianis Semcirebis erT-erTi mTavari principia narkotikebis
momxmareblebis potencialis gazrda – swored isini warmoadgenen
momsaxureobis obieqtebs, xdeba maTi gamovlena da maTTvis saWiro
mimarTulebis micema. Zalian xSiria SemTxveva, rodesac narkotikis
momxmarebels ricxaven gadawyvetilebebis damuSavebisa da miRebis etapze,
rac uaryofiTad moqmedebs mis cxovrebaze. aucilebelia imis uzrunvelyofa,
rom yofil da amJamindel wamaldamokidebulebs hqondeT xmis ufleba im
programebisa da strategiebis SemuSavebisa da ganxorcielebis procesSi,
romlebic maTTvisaa organizebuli.
Carevis zomebis farTo speqtri
qvemoT mocemuli sia cxadia, amomwuravi ar aris, magram masSi Sedis narkotikebis
moxmarebiT gamowveuli zianis Semcirebis mxolod mecnierulad dasabuTebuli da
ekonomikurad efeqturi zomebi.
1) nemsebisa da Spricebis gacvlis programis SemuSaveba. es programebi
SeiZleba iTqvas, momsaxureobis yvelaze cnobili saxea, romelsac sTavazoben
narkotikis ineqciur momxmareblebs da romelTa mizania narkotikis
momxmareblebis steriluri saineqcio aRWurvilobiT uzrunvelyofa aiv-
infeqciisa da sxva, sisxliT gadamdebi daavadebebis prevenciis mizniT.
nemsebisa da Spricebis gacvlis programebis amocanaa aseve, kanisa da rbili
84 85
qsovilebis daavadebaTa prevencia (maT Soris, abscesebisa da celulitebis),
romlebic Cveulebriv, saineqcio mowyobilobis ziarad da antihigienur
pirobebSi gamoyenebis Sedegad iCens Tavs. am negatiuri Sedegebis
aRkveTa SesaZlebelia, Tu momxmarebels SevTavazebT sterilur saineqcio
mowyobilobas da mivcemT mas rekomendacias ineqciis swori meTodebis,
higienuri normebisa da a.S. Sesaxeb. miuxedavad imisa, rom nemsebisa da
Spricebis gacvlis punqtebi dasawyisSi narkotikis momxmarebels izidavs
swored imis gamo, rom sTavazobs mas axal Sprics naxmaris sanacvlod, am
punqtebSi Semdegi saxis momsaxureobis gawevac SeiZleba:
a) rekomendaciebis gacema usafrTxo ineqciis Sesaxeb;
b) rCevebis micema dozis gadaWarbebis prevenciasTan dakavSirebiT;
c) informaciis gacema saineqcio mowyobilobis usafrTxo utilizaciis
Sesaxeb;
d) xelmisawvdomlobis uzrunvelyofa testirebaze, vaqcinaciaze da
sisxliT gadamdebi daavadebebis mkurnalobaze;
e) narkotikebis moxmarebis SewyvetisaTvis aucilebeli mxardaWeris
gaweva, wamaldamokidebulebis mkurnalobaze wvdomis CaTvliT
(magaliTad, opioidCanacvlebiT Terapiaze) da aseve, mxardaWeris
gaweva narkotikebis moxmarebis araineqciur meTodebze gadasvlis
procesSi;
f) jandacvisa programebsa da socialur momsaxureobasTan
dakavSirebuli sxva SesaZleblobebis micema wamaldamokidebuli
pirebisTvis (magaliTad, prezervativebis darigeba).
programebis warmateba damokidebulia rig faqtorebze: samizne jgufis
gavrcelebis arealze, fizikur wvdomaze momsaxureobaze, saineqcio
mowyobilobis darigebisas – narkotikebis moxmarebis adgilobrivi
Taviseburebebis gaTvaliswinebaze (miuxedavad imisa, saqme exeba opiatebs,
amfetaminebs Tu anabolur steroidebs), adgilobriv administraciasTan da sxva,
narCenebis utilizaciaze pasuxismgebel saxelisuflebo organoebTan mWidro
TanamSromlobaze, raTa maT ar Seaferxon programebiT gaTvaliswinebuli
momsaxureobiT kanonieri sargebloba da aseve, sazogadoebis warmomadgenlebTan
molaparakebebsa da konsultaciebze. ar unda dagvaviwydes, rom aiv-infeqciisa
da hepatitebis gavrcelebis zrdas iwvevs krekisa da metamfetaminebis
moxmareba, miuxedavad moxmarebis meTodisa: ineqciis SemTxvevaSi – Cibuxebisa da
sxva mowyobilobebis ziarad gamoyenebiT da aseve, sarisko seqsualuri qceviT,
romelic SeiZleba, provocirebuli iyos stimulantebis moxmarebiT.
2) Senobebi usafrTxo ineqciisTvis. ukanasknel periodSi zogierT
qveyanaSi, rogoricaa avstralia, kanada, germania da Sveicaria, moewyo
narkotikebis saineqcio oTaxebi, risi mizanic narkotikis ineqciuri
momxmareblebisTvis zianis Semcirebis momsaxureobis gaweva da dozis
84 85
gadaWarbebiT gamowveuli sikvdilis SemTxvevebis prevenciaa. narkotikebis
saineqcio oTaxebi funqcionirebs samedicino zedamxedvelobis qveS da
kargad aris aRWurvili narkotikebisa da maT Soris ineqciuri narkotikebis
moxmarebisTvis. momxmarebels aq mosvlisas ar eSinia imis, rom mas
daapatimrebs policia da man icis, rom dozis gadaWarbebis SemTxvevaSi mas
daxmarebas kvalificiuri med. personalis gauwevs. aseTi dawesebulebebi
sazogadoebaSi mraval kiTxvas badebs, radgan maTi arseboba aris aSkara
demonstrireba tolerantuli damokidebulebisa narkotikebis Senaxvisa
da moxmarebisadmi. aseTi oTaxebi mkacri kontrolisa da zedamxdvelobis
qveS aris da maT saqmianobas mudmivad amowmeben da afaseben Sesabamisi
organoebi. magram dRemde Catarebuli yvela kvleva adasturebs, rom
maT dadebiTi gavlena aqvT dozis gadaWarbebisa da quCis pirobebSi
narkotikebis moxmarebiT samarTaldarRvevebis SemTxvevebis Semcirebaze.
3) dozis gadaWarbebis riskis Semcireba. zianis Semcirebis zomebis SemuSavebisas aucilebelia dozis gadaWarbebis riskis zedmiwevniT Sefaseba.
gamoyenebuli midgomebi unda iTvaliswinebdes adgilobriv da erovnul
doneze Seqmnil mdgomareobas, xolo strategiebiT gaTvaliswinebuli unda
iyos wamaldamokidebulebisa da maTi axloblebisTvis dozis gadaWarbebis
SemTxvevaSi pirveladi daxmarebis aRmoCenis da dozis gadaWarbebis
prevenciis Sesaxeb saswavlo programebisa da sainformacio masalebis
gamoyeneba. es programebi da masalebi SeTanxmebuli unda iyos “saswrafo
daxmarebis” TanamSromlebTan da samarTaldamcav organoebTan. garda amisa,
aucilebelia “keTili samaritelis wesis” swavleba, romelic iTvaliswinebs
im adamianebis dacvas, romlebic modian dozis gadaWarbebis CivilebiT, raTa
moxdes maTi motivireba momavalSic gabedulad da policiis mxridan
dapatimrebis SiSis gareSe mimarTon msgavs samsaxurebs daxmarebisTvis.
4) wamaldamokidebulebis mkurnaloba. opioidCanacvlebiTi Terapia
dRes iTvleba wamaldamokidebulebis mkurnalobis yvelaze gavrcelebul,
mecnierulad dasabuTebul meTodad, romelic gulisxmobs meTadonis an
buprenorfinis micemas pacientisTvis. es is wamlebia, romlebic opiatis
moxmarebels exmareba, minimumamde Seamciros an saerTod aRkveTos akrZaluli
opiatebis moxmareba. zogierT qveyanaSi, magaliTad, SveicariaSi quCis heroinis
Semcvlelad msurvelebze ureceptod gaicema diamorfini (“kanonieri
heroini”). es programebi xels uwyobs narkotikebis moxmarebiT gamowveuli
zianis Semcirebas, amcirebs ra narkotikebis momxmareblebis sarisko qcevis
risks, romelic ukavSirdeba saineqcio mowyobilobis ziarad gamoyenebasa
da quCis narkotikebis moxmarebas. opioidCanacvlebiTma Terapiam daamtkica,
rom igi zrdis antiretrovirusuli mkurnalobis msurvelTa ricxvs,
romelic korelaciur kavSirSia virologiuri prognozis gaumjobesebasTan
im pacientebSi, romlebic gadian antiretrovirusul mkurnalobas da
narkotikebis Warbi doziT moxmarebiT gamowveuli sikvdilianobis
86 87
SemcirebasTan. samecniero monacemebi cxadyofs wamaldamokidebulebis
mkurnalobis efeqturobas mkurnalobis sxva meTodebTan SedarebiT – kerZod,
meTodebis, romelic efuZneba heroinisa da amfetaminis Camnacvleblebis
receptiT gacemas da aseve, fsiqosocialuri daxmarebis gawevas
(dawvrilebiTi informacia am Temis Sesaxeb ix. nawilSi 3.2, romelic eZRvneba
wamaldamokidebulebis mkurnalobas).
5) aiv-infeqciisa da sqesobrivi gziT gadamdebi sxva daavadebebis
prevencia. narkotikebis problemur momxmareblebs, maT sqesobriv
partniorebsa da mTel sazogadoebas xeli unda miuwvdebodes
prezervativebze da informaciaze seqsualuri janmrTelobisa da Sesabamisi
momsaxureobis Sesaxeb. ineqciuri narkotikebis momxmareblebs unda gaewioT
mxardaWera, raTa isini CaerTon testirebisa da konsultaciis programebSi
aiv-infeqciiT avadobis SemTxvevaSi. am programebis TanamSromlebma
wamaldamokidebul pirebTan erTad unda gansazRvron inficirebis riski,
imsjelon, Tu ra SeiZleba moxdes, Tu pacienti testis dadebiT pasuxs
miiRebs aiv-infeqciis da gadawyviton Sesabamis samkurnalo programaSi
monawileobasTan dakavSirebuli problemebi. gasaTvaliswinebelia, Tu ra
grZelvadiani zemoqmedeba SeiZleba am programebma iqonios narkotikebis
momxmarebeli pirebisa da im aramomxmarebeli pirebis janmrTelobaze,
romlebic imyofebian inficirebis riskis qveS sqesobrivi kontaqtebis dros
an sxva gziT.
6) B da C hepatitebis prevencia da mkurnaloba. B hepatitis winaaRmdeg
arsebobs maRalefqturi vaqcina, romelic xelmisawvdomi unda iyos
narkotikis yvela aqtiuri da yofili momxmareblisTvis. jerjerobiT
C hepatitis winaaRmdeg, romelic metad gavrcelebeulia narkotikebis
momxmareblebSi, vaqcina ar arsebobs, magram arsebobs wamlebi, romlebic
xelmisawvdomi unda iyos yvela momxmareblisTvis.
7) tuberkulozis prevencia da mkurnaloba. narkotikebis problemuri
momxmareblebi tuberkuloziT daavadebis maRali riskis qveS imyofebian,
gansakuTrebiT maSin, Tu isini usaxlkaroebis TavSesafarSi cxovroben,
imyofebian cixeSi, winaswari dakavebis sakanSi da wamaldamokidebulebis
iZulebiTi mkurnalobis centrSi. tuberkulozis winaaRmdeg farTod
gavrcelebuli wamali rifampini urTierTqmedebs meTadonTan da xels
uwyobs meTadonis swraf gamodevnas organizmidan. am mizeziT, pirebi,
romlebic tuberkulozze mkurnaloben, saWiroeben meTadonis gazrdil
dozebs wamaldamokidebulebis mkurnalobisas. winaaRmdeg SemTxvevaSi
tuberkulozis mkurnaloba gamoiwvevs aRkveTis sindroms. zianis Semcirebis
strategiis amocanebSi Sedis wamaldamokidebuli pirebis tuberkulozis
prevencia da mkurnaloba.
86 87
orientacia mowyvlad jgufebze
zogierTi socialuri jgufi, maT Soris qalebi, axalgazrdebi da umciresobebi,
gansakuTrebiT mowyvladia narkotikebis moxmarebisa da masTan dakavSirebuli
zianisadmi. rogorc mecnieruli monacemebi cxadyofs, zianis Semcirebis programebi,
romlebic am jgufebisken aris mimarTuli, unda iTvaliswinebdes maT specifikasa
da gansakuTrebul saWiroebebs.
axalgazrdoba. miuxedavad imisa, rom narkotikebis moxmarebiT gamowveuli riskis
qveS dgas mozardebisa da axalgazrdebis mniSvnelovani nawili – gansakuTrebiT,
aziis, centraluri da aRmosavleT evropisa da CrdiloeT amerikis qveynebSi, - zianis
Semcirebis programebis umetesoba gaTvaliswinebulia SedarebiT maRali asakis
kontingentisTvis. narkopolitika unda iTvaliswinebdes specifiur RonisZiebebs
axalgazrdebisTvis, romlebic dafuZnebuli iqneba adamianis uflebebis dacvaze
gaeros bavSvis uflebebis konvenciis Tanaxmad. konvencia iTvaliswinebs Semdegs:
• diskriminaciis akrZalvis principi.
mocemuli debuleba iTvaliswinebs asakobrivi
barierebis gauqmebas, maT Soris iseTi barierebis,
rogoricaa moTxovna mSoblebis Tanxmobaze an
uarze arasrulwlovanTa konfidencialobasTan
dakavSirebiT, asakobrivi SezRudvebis gauqmeba
zianis Semcirebis programebSi monawileobis
misaRebad da axalgazrdebisTvis sqesobrivi da reproduqciuli janmrTelobis
momsaxureobis gaweva;
• bavSvis interesebis dacva. yvelaze mowyvlad jgufebs, romlebic yvelaze
metad saWiroeben mxardaWeras, maT Soris norC wamaldamokidebulebs da quCis
bavSvebs, unda eTmobodes maqsimaluri yuradReba zianis Semcirebis programebis
farglebSi;
• janmrTelobis ufleba. swavleba narkotikebisa da janmrTelobis sferoSi,
megobruli programebi da wvdoma jandacvis samsaxurebze – is mniSvnelovani
komponentebia, romlebic xels uwyobs axalgazrda wamaldamokidebulebis
janmrTelobis umaRlesi standartebis miRwevas. am CamonaTvalSi aseve,
aucilebelia CavrToT wamaldamokidebulebis mkurnalobis SesaZlebloba,
rogorc dapatimrebisa da iZulebiTi reabilitaciis alternatiuli zoma;
• monawileoba. qveynebi unda cdilobdnen, zemoqmedebis qveS myofi rac
SeiZleba, meti axalgazrda CarTon narkopolitikis strategiebisa da
programebis SemuSavebis procesSi, maT Soris wamaldamokidebulebi da aiv-
inficirebuli pirebi.
zogierTi socialuri jgufi gansakuTrebiT mowyvladia narkotikebis moxmarebisa da misiT gamowveuli zianisadmi.
88 89
qalebi. ineqciuri narkotikebis momxmarebeli qalebi gansakuTrebuli
mowyvladobiT gamoirCevian narkotikebis moxmarebis Sedegebisadmi. arsebobs rigi
faqtorebi, romlebic amZimebs qalebis sarisko qcevas. maT Soris aris sasjelis
gamoyenebis strategiebi, diskriminacia policiis mxridan da zianis Semcirebis
programebis SezRudva, aseve ZiriTadad mamakacebze orientirebuli zianis
Semcirebisa da mkurnalobis programebis ganxorcielebis tendencia. am mimarTebiT
ineqciuri narkotikebis gansakuTrebiT mowyvladi momxmareblebi arian orsuli
qalebi. aucilebelia narkotikis momxmarebel qalebs mieceT wvdoma zianis
Semcirebisa da jandacvis momsaxurebis sxva saxeebze.
umciresobebi. narkotikebTan dakavSirebuli socialuri stigma da ziani
gansakuTrebiT moqmedebs zogierTi tipis umciresobaze, kerZod, mkvidr mosaxleobaze,
boSebze, emigrantebze, ltolvilebze, eTnikur da rasobriv jgufebze. zianis
Semcirebis strategiebi da programebi unda SemuSavdes imis gaTvaliswinebiT, rom
umciresobebs mieceT wvdoma am programebze. es programebi da strategiebi unda
SemuSavdes politikosebTan da mocemuli sazogadoebebis warmomadgenlebTan
TanamSromlobiT. programebi unda arsebobdes umciresobebis mSobliur enaze. isini
unda iTvaliswinebdes maT kulturul specifikasa da SeZlebisdagvarad, unda
moicavdes tradiciul meTodebs.
88 89
rekomendaciebi
• sisxliT gadamdebi daavadebebis gavrcelebis, dozis SemTxveviTi gadaWarbebisa
da narkotikebis moxmarebiT gamowveuli sxva negatiuri Sedegebis problemebis
gadasaWrelad politikosebma uari unda Tqvan iseTi narkopolitikis
gamoyenebaze, romelic miznad isaxavs narkotikebis moTxovna-miwodebis
Semcirebas da ara narkotikebiT gamowveuli zianis Semcirebas.
• zianis Semcireba ar unda ganixilebodes, rogorc damoukidebeli programa
– igi unda iyos midgoma, romelic gamoiyeneba yovelTvis, rodesac
narkotikis momxmarebeli iwyebs urTierTobas jandacvis, ganaTlebisa da
sisxlis samarTlis sferoSi organizebul programebTan.
• zianis Semcirebis strategiebi warmoadgens ierarqiuli miznebis
Semadgenel nawils, romelTa mizania wamaldamokidebuli momxmareblebis
potencialis amaRleba, raTa maT ukeT SesZlon sakuTari janmrTelobis
marTva da narkotikebis moxmarebiT gamowveuli uaryofiTi Sedegebis
kontroli. zianis Semcirebis programebi unda iyos kompleqsuri da
integrirebuli, raTa uzrunvelyon wamaldamokidebuli momxmareblebis
wvdoma yvela im komponentze, romelic aucilebelia maTi moTxovnebis
dasakmayofileblad.
• narkotikebis dargSi SemuSavebuli programebi adekvaturad unda
pasuxobdes yvelaze maRali riskis jgufis specifiur moTxovnebs da unda
iTvaliswinebdes qveyanaSi Seqmnil socialur, iuridiul da ekonomikur
mdgomareobas. warmatebis misaRwevad aucilebelia TanamSromloba
mTavrobasa da arasamTavrobo seqtors Soris, maT Soris jgufebTan,
romlebic warmoadgenen narkotikebis momxmarebelTa interesebs.
• zianis Semcirebis programebi mimarTuli unda iyos mowyvlad jgufebze,
maT Soris narkotikebis momxmarebel qalebze, axalgazrdebze da
umciresobebze, raTa maT hqondeT wvdoma momsaxureobis im saxeebze,
romlebic morgebulia maT moTxovnebs.
• erovnul da/an adgilobriv strategiebSi zianis Semcirebis gaTvaliswinebisas
mxedvelobaSi unda iqnas miRebuli mowyvlad jgufebTan ganxorcielebuli
an maTze gaTvlili mimdinare programebis roli da funqciebi - pirdapiri
Tu iribi, mecnierulad dasabuTebuli faqtorebi, romlebic moqmedebs
narkotikis momxmarebelTa jgufebze da aseve, monacemebi, romelTa Segrovebac
aucilebelia im mizniT, rom davarwmunoT adgilobrivi sazogadoeba da
gadawyvetilebis miRebaze pasuxismgebeli pirebi mocemuli midgomebis
aucileblobaSi.
• didi mniSvneloba aqvs zianis Semcirebis programebis ganxorcielebas
Tavisuflebis aRkveTis adgilebSi (damatebiTi informacia ix. nawilSi 2.4, romelic eZRvneba muSaobis strategiebs cixeebSi).
90
ZiriTadi publikaciebi Aceijas, C., Stimson, G.V., Hickman, M. & Rhodes, T. (2004) ‘Global Overview of Injecting Drug Use and HIV Infection among Injecting Drug Users’. AIDS 18(17):2295–2303, http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15577542
Ball, A., Rana, S. & Dehne, K.L. (1998), ‘HIV Prevention among Injecting Drug Users: Responses in Developing and Transitional Countries’. Public Health Reports 113(1):170–181, http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1307739/
International Harm Reduction Association, What is harm reduction? A position statement from the International Harm Reduction Association, http://www.ihra.net/files/2010/08/10/Briefing_What_is_HR_English.pdf
Joint United Nations Programme on HIV/AIDS website, Minimum requirements for effective HIV prevention programming – Know your epidemic and your current response, http://hivpreventiontoolkit.unaids.org/Knowledge_Epidemic.aspx
National Institute for Health and Clinical Excellence (2007), Drug Misuse: Psychosocial Interventions, National Clinical Practice Guideline Number 51 (London: British Psychological Society), http://www.nice.org.uk/nicemedia/pdf/CG051NICEguideline2.pdf
Savary, J.F., Hallam, C. & Bewley-Taylor, D. (2009), Beckley Briefing Paper 18 – The Swiss four pillars policy: An Evolution From Local Experimentation to Federal Law (The Beckley Foundation), http://www.beckleyfoundation.org/pdf/BriefingPaper_18.pdf
World Health Organization, United Nations Office on Drugs and Crime & Joint United Nations Programme on HIV/AIDS (2009), WHO, UNODC, UNAIDS Technical guide for countries to set targets for universal access to HIV prevention, treatment and care for injecting drug users (Geneva: WHO), http://www.who.int/hiv/idu/TechnicalGuideTargetSettingApril08.pdf
World Health Organization, Department of HIV/AIDS, Department of Child and Adolescent Health and Development (2003), Rapid assessment and response technical guide TG-RAR, http://www.who.int/docstore/hiv/Core/Index.html